15min tęsia temą apie Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ veiklą. Pirmoji dalis – čia: „Kapinių priežiūros“ paslaptys: savi ir nesavi, pareigybių chaosas bei už įmonės lėšas plaunamas „Lexus“ (1).
Neseniai 15min rašė apie kuriozą, kai vienas kaunietis negalėjo palaidoti šeimos kapavietėje urnos su tėvo pelenais, nes „Kapinių priežiūros“ paslaugų kainoraštyje nebuvo numatytas urnos padėjimo į kapavietėje įrengtą nišą įkainis. Įmonė reikalavo gedinčio vyro sumokėti 125 eurus už duobės iškasimą bei užkasimą, nors kasti nieko nereikėjo. Reikalavimas buvo aiškus: nesumokėjus už duobės iškasimą bei užkasimą, nebus išduotas ir leidimas laidoti.
Šiandien duobės urnai iškasimas žiemos metu jau kainuoja 120 eurų (šeimos kapavietėje) arba 150 eurų (naujoje kapavietėje). Didžiausias kainų šuolis įvyko pernai. Iki tol įkainis nesiekdavo 70 eurų.
Galiausiai viskas baigėsi tuo, kad „Kapinių priežiūra“ sutiko grąžinti kauniečiui jo sumokėtus 125 eurus, ir kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, jog ši patvirtintų naują – urnos padėjimo šeimos kapavietėje, įkainį. Tačiau koks jis, nereikalaujantis jokių darbininkų pastangų, bus?
„Įmonė aiškiai manipuliuoja duobių iškasimo kainomis. Pasiskaičiuoja vadovas, kad mažėja įmonės biudžete pinigų, tuoj pakelia įkainius. Kas juos analizuoja? Kas ekonominį pagrindimą atlieka? Sugalvojo Kauno miesto savivaldybė, surašė lentelėje, komitetuose parašus sudėjo ir viskas.
Ar susimąstėte kada, kiek galėtų kainuoti vos 30x30x80 cm duobės urnai iškasimas? 2012 m. vasaros metu mokėdavo kauniečiai 20 eurų, žiemą, dėl įšalo, – 26 eurus. Bet urnų tuomet buvo mažai. Dabar, kai išpopuliarėjo kremacija, urnų laidojimo skaičius išaugo.
Šiandien duobės urnai iškasimas žiemos metu jau kainuoja 120 eurų (šeimos kapavietėje) arba 150 eurų (naujoje kapavietėje). Didžiausias kainų šuolis įvyko pernai. Iki tol įkainis nesiekdavo 70 eurų. Ar savivaldybės įmonė turėtų pelnytis iš gedinčių kauniečių?“, – retorinį klausimą iškėlė vardų ir pavardžių skelbti viešai nepanorę „Kapinių priežiūros“ darbuotojai.
Duobkasys negauna nė pusės sumos
Klausimų jiems kelia ir duobės karstui iškasimo įkainiai. Vasaros sezono metu duobės iškasimas ilgesniam nei 1,2 m karstui kainuoja 28,96 euro už vieną kubinį metrą. Žiemą – 36,20 euro. Negana to, kasant kapo duobę karstui šeimos kapavietėje, taikomas 14,48 eurų priedas.
„Dviejų metrų ilgio karstas, o pateikia, kad iškasė 5,52 kubinius metrus žemių. Normalu? Į gylį niekada nebūna dviejų metrų. Gal 1,8 m. Čia 5 kubai? Taip nustatomos kainos.
Manote, kad duobkasys gauna didžiąją dalį tos sumos? Realiai juk tik jis dirbo, – daugiau išlaidų nėra. Deja, jis gauna tik 18 proc. Dar mokesčiai sumokami nuo tos sumos. Iš viso duobkasys per mėnesį uždirba apie 500 eurų. Priklauso nuo duobių skaičiaus. Už tokį kruviną ir arklišką darbą...“, – piktinosi 15min šaltiniai.
Pasak „Kapinių priežiūros“ direktoriaus Ričardo Čėsnos, įmonės teikiamų paslaugų įkainiai patvirtinti 2012 m. spalio 24 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Atnaujinti jie 2017 m. liepos 11 d. Jo įsitikinimu, įkainiai, patvirtinti 2012 m., nebeatitiko ekonominės situacijos (didėjo minimalus darbo užmokestis, keitėsi mokestinė sistema, keitėsi tiekėjų teikiamų paslaugų, tiekiamų prekių kainos, įvestas euras ir t.t.). Tad įkainiai atnaujinti siekiant prisitaikyti prie realijų.
„Dalis įkainių išaugo, kiti nesikeitė ar net mažėjo. Visi įkainiai buvo pagrįsti finansiniais skaičiavimais, atsižvelgiant į darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudas, žaliavų kainas, pridėtines išlaidas. Be to, duobkasys gauna ne 18, o 33 proc. sumos už duobės iškasimą. Kas sudaro likusią įkainio dalį? Aprangos duobkasiams, mokesčiai ir t.t.“, – teigė R.Čėsna.
15 eurų vertės eskizus braižo administratorė
Panagrinėkime kitus įkainius. „Kapinių priežiūros“ išduodamas leidimas, suteikiantis teisę pastatyti kapavietėje paminklą, kainuoja 37 eurus. Tas, kas stato paminklą, pasak įmonės darbuotojų, privalo pateikti statinio eskizą. Tik tuomet gauna leidimą.
Nemoki piešti eskizų? Tai padarys „Kapinių priežiūros“ darbuotoja, kuri taip pat išduoda leidimus laidoti ar leidimus statybai, ima pinigus už duobių iškasimus – vienu žodžiu, atlieka administratorės pareigas. Už eskizo, kur stovės ir kaip atrodys paminklas, nupiešimą teks papildomai pakloti dar 15 eurų.
Už eskizo, kur stovės ir kaip atrodys paminklas, nupiešimą teks papildomai pakloti dar 15 eurų.
„Kapavietės sutvarkymo projektavimo darbų įkainis patvirtintas savivaldybės tarybos sprendimu. Paminklo projektą klientai gali atsinešti ir patys“, – tikino įmonės direktorius.
Numatytas ir kapavietės perrašymo įkainis. Jei ketinate išvažiuoti ir norite šeimos kapavietės priežiūrą perrašyti kitam artimajam, turėsite pakloti 10 eurų. Mokėsite už tai, kad parašėte prašymą, pristatėte dokumentų kopijas, o darbuotojas sistemoje kelių klavišų spustelėjimu pakeitė įrašą.
„Norėdamas persirašyti kapavietę, turi įrodyti, kad esi tos pačios giminės atstovas. Ar jie išties, kaip policija ar teismai, gali kaupti žmonių asmeninius duomenis, dokumentų kopijas? Būta ir kuriozinių atvejų. Vienuolė iš vienuolyno parašė prašymą, kad perrašo kapavietę kitai vienuolei. Nustatė „Kapinių priežiūros“ darbuotojas, kad giminystės ryšio nėra – trūksta tai įrodančio dokumento“, – šyptelėjo 15min šaltiniai.
Tokio atvejo, susijusio su vienuolėmis, direktorius R.Čėsna neprisiminė. Pasak jo, vienuolyno atstovai laidojami specialiame kvartale. Paklaustas, kam reikalingas šis įkainis, „Kapinių priežiūros“ vadovas atsakė, jog tam, kad apsaugotų įmonę nuo palaidoto asmens giminaičių ginčų.
„Atėjęs dirbti į įmonę išsiaiškinau, kad dėl tų perrašymų vykdavo susitarimai. Atsivesdavo vos ne už rankos kokį bomželį, kad gautų pinigus už perrašymą. Čia normalu?“, – kontraatakavo R.Čėsna.
Už duobės urnai papuošimą – 15 eurų
Klientui sumokėjus už duobės iškasimą, „Kapinių priežiūra“ visuomet pasisiūlo tą duobę papuošti žalumynais. Ši paslauga kainuoja 15 eurų. Karstui skirtos duobės papuošimas gal ir gali tiek kainuoti, bet kiek tų žalumynų tenka sunaudoti puošiant 30x30x80 cm duobę urnai?
„Vieną šaką įsmeigi ir duobė papuošta“, – ironizavo įmonės darbuotojai.
Kainuoja net ir gedulingų puokščių išdėstymas kapavietėje po laidojimo – 20 eurų.
Atsakydamas į tai, direktorius R.Čėsna pabrėžė, kad kapo duobės papuošimas nėra privalomas. Klientas pats renkasi, ar jam ši paslauga yra reikalinga, ar ne.
„Kiek man teko dalyvauti laidotuvėse, aš asmeniškai nesu matęs, kad būtų duobė nepapuošta. Klausimas: kiek surenkama lėšų iš šios paslaugos, kurios įkainis patvirtintas? 2015 m. surinkta 400 eurų. Ką tai sako? Žmonės mokėdavo ne įmonei, o duobkasiams. Man buvo paaiškinta, kad nenori niekas puošti duobių, o aš gavau informacijos, kad yra kitaip. Mūsų įkainis buvo keli eurai, o duobkasiams į kišenę mokėjo po 20 eurų ir niekam neskaudėdavo. Todėl ir nusprendėme pakeisti beveik visus duobkasius. O urnų duobės papuošimas nelabai realiai vyksta“, – teigė R.Čėsna.
Kolumbariumai dar neatsipirko
Petrašiūnų kapinėse 2013 m. buvo pastatyti vieninteliai kolumbariumai Kaune. Statybų metu „Kapinių priežiūrai“ vadovavo kitas direktorius – Algirdas Verbickas. Įdomu tai, kolumbariumo statybų konkursą laimėjo ta įmonė, kurioje jis anksčiau dirbo. Niša šiame kolumbariume šeimai atsieis 868 eurus, tačiau išsiperkama ji tik 25-riems metams. O kas po to?
„Įstatymo leidėjas nėra numatęs tolesnės urnos saugojimo tvarkos, pasibaigus pradiniam 25-erių metų laikotarpiui. Manome, kad sprendimą, atsižvelgdamas į tuo metu patvirtintą tvarką, galės priimti kolumbariumo nišą prižiūrintis asmuo. Manau, reikės pratęsti sutartį. Pelenų išbarstymo laukų Kaune dar nėra numatyta.
Beje, kolumbariumuose jau baigiasi vietos. 2013 m. pastatyti kolumbariumai pelno dar neneša. Kodėl? Todėl, kad buvo brangiai pastatyti. Mums reikia dabar tęsti sieną ir stovus. Atlikome apklausą ir paaiškėjo, kad pavyks juos pagaminti 30 proc. pigiau nei 2013 m. Tai kelia abejonių. Juk viskas tik brango metams bėgant, tai kaip gali būti pigiau? Ar viskas gerai su konkursu buvo?“, – klausimus kėlė dabartinis „Kapinių priežiūros“ vadovas.
Pasak jo, kolumbariumai netrukus turėtų iškilti ir Seniavos bei Romainių pirmosiose kapinėse.
Komercinio kapo kaina – 837 eurai
Stingant laidojimo vietų veikiančiose Kauno kapinėse, 2014 m. Vainatrakyje, Rokų seniūnijoje, už 18 km į pietus nuo Kauno centro, buvo įrengtas komercinių kapinių kvartalas. Užimamas bendras plotas – 40 ha. Šių kapinių mirusiems Kauno ir rajono gyventojams laidoti užteks maždaug šimtmečiui. Jos taps didžiausiomis Kauno kapinėmis.
Už kapavietę ten asmenims tenka pakloti 600 eurų. Tačiau atėjęs pasirašyti sutarties, pasak „Kapinių priežiūros“ darbininkų, žmogus sužino, kad papildomai dar teks sumokėti 237 eurus – už pamato išliejimą bei leidimo išdavimą. Ar taip neapgaudinėjami klientai?
R.Čėsna paaiškino, kad į investicinį kvartalą, jo sutvarkymą įdėtos didelės lėšų sumos, tad siekiama, kad jis būtų tvarkingas, išlaikytų vieningą stilistiką – tam ir reikalingas 200 eurų mokestis. Peržvelgiat praėjusių metų įmonės dokumentus, galima įsitikinti šių kapinių brangumu. Už 0,5 ha komercinių kapinių įrengimą Vainatrakio kapinėse pernai birželį paklota 124 627,34 eurai. Dar vienas nemenkas pernykštis pirkinys – traktoriukas žolės pjovimui, atsiėjęs 35 000 eurų.
„Kuomet asmuo rašosi sutartį, jis yra supažindinamas su visais įkainiais. Per žiemą kapavietes Vainatrakyje įsigijo šeši asmenys“, – teigė „Kapinių priežiūros“ direktorius.
Su 15min bendravusiems „Kapinių priežiūros“ darbuotojams kliūna ir naujos kapavietės Karmėlavos bei Romainių kapinėse.
„Sukurta fiktyvi komisija įmonėje, kuri nustato, kas vertas ten laidotis, o kas ne. Už kokius mitinius nuopelnus skiriama nauja vieta ten? Kiek per metus buvo skirta naujų laidojimo vietų kapinėse, kur deklarajuojama, kad tik šeimos kapavietėse laidojama? Kiek prašymų sulaukta?“, – įtardami, kad laidojimo vietomis gali būti prekiaujama, klausimus kėlė 15min šaltiniai.
„Užpildytose veikiančiose kapinėse, išrovus kelmus, iškėlus vandens cisternas, sumažinus aikštelę ar kitaip atlaisvinus vietą, kapavietės buvo ir ateityje bus suteikiamos, jeigu pagal teisės aktų reikalavimus įmanoma suformuoti kapavietę. Nė vienas prašymas, kuris buvo pateiktas dėl vietos suteikimo, nebuvo atmestas. Savivaldybės reikalavimas apskritai buvo perkelti visus laidojimus į Vainatrakį. Mano žiniomis, visi gavo vietą, kas prašė“, – pabrėžė R.Čėsna.
Nepasitiki kapinių vedėjais
Laikas patyrinėti leidimų laidoti išdavimo procesą, kuris išties nepalengvina ir taip jau artimųjų gedinčių asmenų gyvenimo.
„Kapavietės prižiūrėtojas ateina pas kapinių vedėją su norimo laidoti artimojo mirties liudijimu. Parašo prašymą laidoti, pasako karsto dydį. Tačiau susimokėti jis turi vykti į administracinį pastatą Savanorių pr. Darbo dienomis vedėjams pinigų imti negalima, o savaitgaliais jau leidžiama.
Beje, nuo 2016 m. rugpjūčio atsiskaitoma tik banko kortelėmis ar bankiniu pavedimu – grynieji negalimi. Bobutė ateina, atsineša iš kojinės ištrauktus eurus. Nepriima. Liepia bėgti į banką ir 5 eurus sumokėti dar už pavedimą. Nes ji nežino, kas ta banko kortelė yra. Sumokėję ir gavę leidimą laidoti, klientai vėl sugrįžta į kapines. Taigi žmonėms ši sistema – didžiulis nepatogumas.
Jei kapinėse savaitgaliais gali būti banko nuskaitytuvas, kodėl negali būti ir eilinis kompiuteris, kad tas vedėjas ir tą leidimą galėtų išrašyti?
Jei kapinėse savaitgaliais gali būti banko nuskaitytuvas, kodėl negali būti ir eilinis kompiuteris, kad tas vedėjas ir tą leidimą galėtų išrašyti? O prie įmonės administracinio pastato dar ir parkavimas yra mokamas. Vis išlaidos žmonėms“, – situaciją nupasakojo „Kapinių priežiūros“ darbuotojai.
R.Čėsna visa tai pavadino mitu. Pasak jo, klientų patogumui, gavus leidimą iš VMI, šeštadieniais už laidojimo duobės iškasimą ir užkasimą galima susimokėti kapinėse, naudojant banko kortelių skaitytuvus. Grynieji pinigai nepriimami, anot jo, dėl to, kad dabar – XXI a.
„Dėl to laikyti 3 kasininkus? Drausti patalpas? 30-čia tūkst. eurų pasididinti išlaidas? Močiutėms juk pensijos mokamos į sąskaitas. Leidimai išduodami administraciniame pastate, nes jame dirba darbuotojas, atsakingas už tinkamą dokumentų įforminimą.
Kapinių vedėjai dėl saugumo sumetimų, kompiuterinės technikos trūkumo, kompiuterinio raštingumo įgūdžių neturėjimo ir duomenų bazės apsaugos specifikos šios funkcijos atlikti negali. Atvejai, kai klientas, gavęs leidimą įmonės administracijos patalpose, turi vykti į kapines, yra tik laidojant į šeimos kapavietę, kai norima nurodyti konkrečią laidojimo vietą. Kitais atvejais į kapines vykti nereikia“, – teigė R.Čėsna.
Apmokyti darbuotojų neskuba
Tai jei kapinių vedėjai tokie nekvalifikuoti, ar nereikėtų jų paprasčiausiai apmokyti?
„Viskas taip greit nesidaro. Neturiu galimybės sustabdyti darbų. Esu juokavęs administracijos direktoriui: išleiskit įstatymą, kad Kaune niekas pusę metų nemirtų, ir aš suformuosiu naują komandą, kuri dirbs ir kuriai negalima bus papriekaištauti“, – atsakė R.Čėsna.
Kaip 15min užsiminė pirmojoje „Kapinių priežiūros“ paslapčių dalyje, kovo mėnesį įmonės vadovas pateikė savivaldybei apsvarstyti ir patvirtinti naują įmonės struktūrą – perskirstomos itin chaotiškos pareigybės. Redakcijos žiniomis, naujoje struktūroje įmonės teisininkei Justinai Gracijai Lazauskienei, kuriai suteikta teisė net pavaduoti patį direktorių, numatytos naujos pareigos – Teisės ir personalo skyrių vadovės. Įdomu, ar galima sakyti, kad tokie skyriai egzistuoja, jei juose dirba vienintelė darbuotoja? Kam vadovaus J.G.Lazauskienė? Sau?
R.Čėsna paneigė, kad tokia pareigybė - Teisės ir personalo skyrių vadovė – naujoje struktūroje egzistuoja.
Beje, nuo šių metų pradžios duris atvėrė vieningas kauniečių aptarnavimo centras „Mano Kaunas“, sujungęs miesto teikiamas paslaugas ir užtikrinantis operatyvų aptarnavimą. O kodėl „Kapinių priežiūros“ atstovo ten nėra? „O kodėl mūsų Seime nėra?“, – atsakydamas ironizavo R.Čėsna.
Situaciją paaiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas. Pasak jo, pirmajame etape „Mano Kaunas“ sujungė komunalinių paslaugų įmonių, kurių specifika panaši, klientų aptarnavimą. Įtraukti „Kapinių priežiūros“ paslaugas planuojama ateityje.
Problemų įžvelgia
15min šaltinių teigimu, įmonei verkiant reikia nepriklausomo audito, kuris sudėliotų visus taškus ant i. Pasak G.Petrausko, „Kapinių priežiūros“ auditas atliekamas kiekvienais metais.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius pripažino: „Šiuo metu laukiame 2017 metų įmonės veiklos audito ataskaitos. Jūsų įvardintos problemos kelia tam tikrų klausimų. Tikimės, kad audito išvadose rasime atsakymus į tuos klausimus“.
Gintaras Petrauskas: „Jūsų įvardintos problemos kelia tam tikrų klausimų. Tikimės, kad audito išvadose rasime atsakymus į tuos klausimus.“
15min pasiteiravo ir R.Čėsnos, kokių negerovių įmonėje buvo atradę ankstesni auditai. Ar kada joje buvo atliktas nepriklausomas auditas?
„Nepriklausomo audito prašiau, kai tik atėjau dirbti. Kokių negerumų rasta 2016 m.? Dėl kolumbariumų Petrašiūnuose – nėra padarytas detalus projektas. Nesiruošiu tokiai teritorijai daryt. Baisuliniai pinigai. Faktas, kad kažkada reikės sutvarkyti, kai bus daromas detalusis projektas, apimantis ir kapinių teritoriją.
Taip pat yra neįregistruoto perduoto turto. Ir nežadu registruoti. Buvo perduotas tas turtas įmonei raštu, neinventorizuotas, neįregistruotas. Mums įregistruoti jį kainuotų 30 tūkst. eurų. O tai turėjo padaryti savivaldybės turto skyrius. Jis jau prieš 10 metų toks perduotas, taip ir toliau stovės. Visokios tvoros, takai, akmuo prie Panemunės kapinių. Iš kur jis atsirado? Niekas nežino“, – įmonės problemas įvardijo R.Čėsna.
2017 m. „Kapinių priežiūros“ įplaukos sudarė 1 897 988 eurų. Daugiausia lėšų išleidžiama darbuotojų darbo užmokesčiui ir su juo susijusioms išmokoms. Įmonės veikla yra pelninga.
Pirmąją pasakojimo dalį „Kapinių priežiūros paslaptys: savi ir nesavi, pareigybių chaosas bei už įmonės lėšas plaunamas „Lexus“ (1) skaitykite čia.
