„Kapinių priežiūra“ – 26 Kauno kapines prižiūrinti ir administruojanti įmonė. Dalį lėšų už įvykdytus darbus jai skiria savivaldybė, dalį įmonė užsidirba pati iš papildomų paslaugų teikimo miesto gyventojams, pvz., laidojimą (mokama už leidimo laidoti, leidimo paminklui pastatyti išdavimą), duobių kasimą, medžių pjovimą ar genėjimą, kelmų šalinimą, duobės puošimą.
Ši įmonė nėra privati. Privačioje tu gali daryti, ką nori, vadovauti, kaip nori, pajamas leisti ten, kur įsigeidęs. Gaila, bet „Kapinių priežiūrai“ mažiausiai rūpi tai, kaip taupyti mokesčių mokėtojų pinigus.
„Ši įmonė nėra privati. Privačioje tu gali daryti, ką nori, vadovauti, kaip nori, pajamas leisti ten, kur įsigeidęs. Gaila, bet „Kapinių priežiūrai“ mažiausiai rūpi tai, kaip taupyti mokesčių mokėtojų pinigus. Kadangi įmonė yra monopolininkė laidojimo paslaugų rinkoje, diriguoja kauniečiams sąlygas, kainas, – viską.
Ar visą šią virtuvę išmano Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, meras? Valdžia deklaruoja skaidrumą, optimizavimą, lėšų taupymą, tačiau ši sritis taip ir lieka šešėlyje.
Jos net „Mano Kaunas“ įmonėje nėra. Joje verda savas gyvenimas. Juk čia žmonių pinigai, kurių sumokėjimo jie niekaip neišvengs – laidojant alternatyvos nėra. Tai pinigai, kurie iš kauniečių imami vieną jautriausių gyvenimo akimirkų. Sumoka žmonės tuos pinigus, o kur šie panaudojami? Įmonės administracijos gerovei? Kavos aparatui? Automobilių plovyklai? Supjaustytų padangų keitimui?“, – situaciją apibendrino „Kapinių priežiūros“ darbuotojai, nepanorę viešinti savo vardų ir pavardžių.
Pažintis DNB banke
Pradėkime viską nuo pradžių. „Kapinių priežiūra“ turėjo ne vieną direktorių ir ne du. Pasak 15min kalbintų darbuotojų, aukso amžiumi įmonėje jie laikė tą laikotarpį, kai jai vadovavo Valdemaras Olšauskas, dabar einantis Kapinių ūkio, kultūros vertybių ir viešųjų pirkimų administratoriaus pareigas. Kodėl išskirtas jis? Nes bene vienintelis, pašnekovų teigimu, nebuvo susaistytas su jokia politine jėga. O kaip į vadovo kėdę 2015 m. spalį atsisėdo dabartinis „Kapinių priežiūros“ direktorius Ričardas Čėsna? Istorija kelia abejonių.
Prieš tapdamas šios įmonės vadovu, R.Čėsna dirbo bankininku Vilkaviškio DNB banke. O štai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas vadovavo to paties banko Kauno regiono verslo bankininkystei. Ar jie buvo pažįstami? Taip. Tą pripažįsta abu. Ar pažintis padėjo užsitarnauti „Kapinių priežiūros“ vadovo vietą?
„Su R.Čėsna buvome pažįstami, bet jokie draugystės ryšiai niekuomet nesiejo. Buvo paskelbtas viešas konkursas „Kapinių priežiūros“ direktoriaus pareigoms užimti. Į poziciją kandidatavo vienas asmuo. Kandidatas surinko maksimalią balų sumą ir laimėjo“, – patikino G.Petrauskas.
Tik vienas kandidatas? Tai, kad yra tik pažįstami, o ne geri draugai, gynėsi ir pats R.Čėsna.
„Atėjau į „Kapinių priežiūrą“ juk aš ne iš Darbo biržos. Parašiau prašymą išeiti iš darbo banke 2015 m. gegužę, išėjau nuo rugpjūčio. Norėjau vadovauti kokiai įmonei. Turėjau tuomet tris pasirinkimus. Pasirinkau „Kapinių priežiūrą“. Apie tai, kad ši įmonė ieško vadovo, sužinojau birželį. Kaip galiu nepažinoti G.Petrausko, su kuriuo apie 10 metų pradirbau? Tiesa, tiesioginio ryšio nebuvo tarp mūsų. Draugai mes nesame“, – 15min tvirtino R.Čėsna.
Už kieno pinigus važinėjasi į darbą?
Taigi 2015 m. spalį R.Čėsna ėmė vadovauti „Kapinių priežiūrai“. Gyventi jis liko Vilkaviškyje, tad į darbą Kaune važinėjasi nuosavu „Lexus“ automobiliu.
„Kodėl taip neekonomiškai parenkamas vadovas? Su nuosavu „Mercedes-Benz“ į darbą, manome, už įmonės pinigus važinėjasi ir V.Olšauskas, gyvenantis prie Balbieriškio (apie 40 km nuo Kauno), įmonės juristė, gyvenanti Kaniukuose. Visi trys važinėjasi iš toli, tad išleidžia nemažai įmonės lėšų.
Kiek yra degalų kortelių? Ar sudarytos automobilių panaudos sutartys su šiais darbuotojais? Kodėl galimybę užsipilti kuro gauna vieni darbuotojai, o kiti – ne? Kelionės lapą jie pildo, bet mašina visą dieną stovi prie darbovietės, o rašo, kad važinėtasi darbo reikalais po miestą. Kilometražas dažnai toks, kad siekia kelionę į namus ir atgal“, – tikino 15min šaltiniai.
R.Čėsna paaiškino, kad kelionės į darbą išlaidas jis dengia iš savo paties kišenės. Moka už degalus visuomet banko kortele, tad bankiniuose išrašuose viskas puikiai matoma.
„Ne kasdien ir važinėjuosi į namus. Turiu giminaičių čia, tad kartais lieku Kaune“, – patikino jis.
Pasak įmonės vadovo, kadangi „Kapinių priežiūra“ neturi nuosavybės teise priklausančio ne specializuoto transporto, yra sudarytos trys automobilių panaudos sutartys su darbuotojais. Degalų išlaidas, patirtas vykdant darbo funkcijas, pagal nustatytus limitus ir degalų normas padengia įmonė. Darbuotojai, su kuriais nėra sudarytos automobilių panaudos sutartys, degalų kortelėmis naudojasi pagal poreikį. Pavyzdžiui, duobkasiai, atliekantys laidojimą kitose kapinėse.
Įmonės degalų išlaidos 2017 m. sudarė 23 634,03 eurų su PVM.
Visi darbuotojai, kurių degalų išlaidos yra apmokamos, pildo kelionės lapus.
„Anksčiau tokių panaudos sutarčių buvo 7, dabar liko 3. Jos sudarytos su manim, V.Olšausku ir juriste Justina Gracija Lazauskiene. Sumažinti panaudos sutarčių skaičių reikalavo auditas. Degalų normos numatytos. Pvz., juristei suteikiama vieno bako per mėnesį norma. O aš neprivalau atsakyti, kiek sunaudoju degalų – konfidenciali informacija“, – pabrėžė direktorius.
Pasak jo, įmonės degalų išlaidos 2017 m. sudarė 23 634,03 eurų su PVM. 15min žurnalistei susipažinti su panaudos sutartimis galimybė nebuvo suteikta – tai konfidencialu.
„Lexus“ plauna už įmonės lėšas
Darbuotojai išsiaiškino ir dar keletą jiems nuostabą keliančių faktų. Vienas jų – direktorius R.Čėsna už įmonės lėšas nuosavą „Lexus“ automobilių plovykloje plauna. Kartą per mėnesį, kaip pats sako.
„Kur ta įmonės ekonomija? Turi būti: atvažiavai, kaip nori, į darbą, o jei tau reikia mašinos – išsikviesk pavežėjimo įmonę, sumokėk kortele. Tuomet tavęs nei remontas, nei plovyklos nebejaudina. Negana to, jis ir remontuojasi oficialiame automobilių salone asmeninį automobilį iš įmonės lėšų.
Pernai „Kapinių priežiūros“ aikštelėje direktoriaus „Lexus“ padangas kažkas pradūrė. Tai įmonė ėmė ir nupirko naujas padangas. Sumokėjo „Egzotikai“, berods, 660 eurų. Administratorius ūkiui taip pat remontuojasi savo „Mercedes-Benz“ įmonės lėšomis“, – stebėjosi darbuotojai.
Kauno apskrities policijos duomenimis, 2017 m. gruodžio 19 d. 16.25 val. gautas pranešimas, kad Savanorių pr. („Kapinių priežiūra“ veikia Savanorių pr. 347), aikštelėje, pradurtos „Lexus“ automobilio padangos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo. Įtarimai niekam nepareikšti. Nurodyta žala – 332 eurai.
Šį įvykį patvirtino ir pats R.Čėsna, pareiškęs, kad pagal panaudos sutartį jam priklauso visiškas automobilio techninis aptarnavimas, išskyrus kapitalinį remontą. Perklaustas, ar tikrai sutartyje įrašytos ir plovyklos paslaugos, jis patikslino to nežinantis.
„Padangos buvo supjaustytos darbo metu, susijusio su pačiu darbu asmens, prie darbo. Žinau. Kodėl aš žinau, o policija nežino? Negaliu įrodyti. Tai buvo atpildas. Įvedėm naują tvarką nuo pernai metų lapkričio: kiekvienas kapinių vedėjas, atvykus „viešininkui“ (viešuosius darbus atliekančiam asmeniui – aut. past.) per 15 min. turėjo pranešti juristei, kas kur ir kokiems viešiesiems darbams atėjo.
Išsiaiškinau, kad Panemunės kapinių vedėjas galimai pasirašo už pinigus tiems, kurie Probacijos tarnybos siųsti atvyksta atlikti viešųjų darbų, tačiau nieko nedirba. Kažkodėl daugelis Panemunės kapines rinkdavosi. Vienas atvykdavo „atidirbti“ su prabangiu automobiliu. Pradėjau domėtis, tai tas žmogus neliko patenkintas. Manau, jis ir atkeršijo“, – savo versiją pateikė R.Čėsna.
O kaip baigėsi su galimai sukčiaujančiu Panemunės kapinių vedėju? Pasak direktoriaus, jis buvo atleistas, nes sulaukus informacijos ir nuvykus patikrinti, darbo vietoje aptiktas išgėręs.
Kam direktoriui fotoaparatas?
Pasak 15min kalbintų darbuotojų, per pastaruosius keletą metų būta ir daugiau „įdomių“ pirkinių. Persikėlus į naujas administracines patalpas, nupirktas kavos aparatas, šaldytuvas ir fotoaparatas.
„Kapinių priežiūros vadas turi fotoaparatą? Eina per laidotuves ir uždarbiauja? Naudojasi viskuo tik jo priimti nauji žmonės. Parankiųjų būrys. Jie visi sėdi kartu“, – ironizavo darbuotojai.
Atsakydamas į tai, R.Čėsna nusijuokė ir patikino, kad fotoaparatu naudojasi darbuotojai, kurie perduoda informaciją Miesto tvarkymo skyriui ir kitoms institucijoms. Juo fiksuojamos apleistos kapavietės, pažeidimai, pokyčiai kapinėse. Fotoaparatu darbo reikmėms gali naudotis visi.
„Sukūrėme „Facebook“ paskyrą, ten keliame nuotraukas. Pamanėme, kad tokiu būdu galėtume žmonėms pateikti naujienas, pvz., apie pasikeitusius įkainius. Man fotoaparatas asmeniškai nereikalingas. Ir kokia iš viso įmonė neturi fotoaparato? Manau, jis reikalingas tiesioginėms funkcijoms vykdyti. Galima ir be automobilio dirbti, jei jau taip“, – teisinosi direktorius.
Paklaustas, o kodėl nuotraukų negalima daryti mobiliuoju telefonu, jis tik šyptelėjo: „Supratau“.
Kyla 15min šaltiniams klausimų ir dėl įvairios kapinių priežiūrai skirtos įrangos naudojimo. Pasak jų, kiek parašo ūkvedys, tiek ir nurašo buhalterija.
„Buvo atvejis, kai Eigulių kapinėse nušienavo didesnę teritoriją nei pačios kapinės užima. Kuro masinis nurašymas agregatams“, – nusijuokė darbuotojai.
R.Čėsna šio konkretaus atvejo nekomentavo, tik patikino, kad mažosios technikos sunaudoto kuro apskaita yra vedama pagal įmonėje patvirtintas mažosios technikos kuro normas. 2017 m. mažajai technikai sunaudota kuro už 2 777 euro.
Tarnybiniai automobiliai – prie darbuotojų namų
„Kapinių priežiūrai“ priklauso ir penkios tarnybinės mašinos – trys katafalkai, „VW Transporter“ mikroautobusas bei MAN sunkvežimis. Jei į katafalkus, norint kontroliuoti darbuotojų keliones, buvo įrengtos GPS sistemos, tai į likusias dvi transporto priemones – ne. Kodėl? Pasirodo, kad ūkvedys Vilius Sabastijanskas laiko valdišką automobilį „Transporter“ prie namų Rokuose. Sunkvežimis MAN taip pat, pasak 15min šaltinių, „nakvoja“ prie jį valdančio darbuotojo namų.
„Anksčiau to Viliaus tėvas, būdamas ūkvedžiu, laikė kitą „Transporter“ Vilijampolėje prie namų. Su įranga – trimeriais ir motopjūklais. Automobilis netgi buvo apvogtas. Nuostolis įmonei, bet toliau mašina „nakvodavo“ prie darbuotojo namų. Kodėl tarnybinės mašinos nepaliekamos prie pagrindinio administracijos pastato Savanorių pr.? Juk ten – didelis saugomas kiemas su uždarais vartais, vaizdo stebėjimo kameromis. Kodėl vieni darbuotojai kontroliuojami, o kiti – ne?“, – teiravosi 15min šaltiniai.
Pasibaigus darbo valandoms, 15min žurnalistė nuvyko į „Kapinių priežiūros“ automobilių stovėjimo aikštelę prie pagrindinio administracinio įmonės pastato ir joje minėtų dviejų tarnybinių automobilių išties nerado. Aikštelėje stovėjo tik katafalkai.
„GPS įrenginiai ir jų palaikymas yra mokama paslauga. Katafalkuose ši įranga buvo sumontuota pastebėjus, kad jų rida neatitinka iškvietimų atstumams. Naktį su tarnybiniais automobiliais vienas kitą iš namų darbuotojai susirankiodavo į darbą – važinėdavo katafalkai po miestą. Įdėjus GPS rida sumažėjo. Kitų automobilių rida atitiko nustatytas kuro normas, todėl nebuvo būtinybės montuoti GPS sistemas, tuo pačiu didinant išlaidas.
Sunkvežimis MAN yra laikomas automobilių stovėjimo aikštelėje pagal sudarytą sutartį, o „VW Transporter“ saugumo sumetimais tamsiu paros metu yra laikomas už jį ir jame esančią įrangą atsakingo asmens kieme. Kadangi įmonė neturi savo sandėliavimo patalpų, vienintelis automobilis yra laikomas namuose dėl saugumo, juo pervežami įvairūs įrenginiai. Įrengimai nakčiai yra užrakinami sandėliuke, ten kur stovi automobilis. Ši tvarka buvo įvesta ankstesnio vadovo.
Ateičiai, manau, reikėtų išsinuomoti saugų garažą, kuriame galėtų stovėti automobilis ir būti saugoma visa ūkio brigados įranga. Saugomose aikštelėse įrengimais pakrautą automobilį laikyti nesaugu“, – įtikinėjo R.Čėsna.
Direktorių pavaduoja juristė
R.Čėsnai ėmus vadovauti įmonei, buvo atleista apie pusė įmonės darbuotojų: vietoj 120 etatų liko tik 65. Pasak 15min kalbintų darbuotojų, direktorius, vos tik apšilęs kojas, jų žodžiais tariant, susirinko parankiųjų būrį.
„Ta struktūra, kurią aš radau, buvo neefektyvi. Reikėjo keisti. Kiek čia visokių dalykų vyko. Seifas rūsyje buvo nesaugomas. Pareigybes vaikai iš tėvų paveldėdavo lyg kokius sostus. Štai ir to minėto Panemunės kapinių vedėjo žmona kartu su juo dirbo. Dar tebedirba, tik serga dabar intensyviai. Man reikėjo žmonių, kuriais pasitikėčiau. Pirmiausiai reikėjo gero teisininko, nes tas, kurį radau, nuolat vartodavo darbe alkoholį. Net darbo metu prisiskolindavo pinigų ir lėkdavo į šalia ofiso esančią kavinę“, – patikino R.Čėsna.
Taip neliko ir dar vieno galimai į priklausomybės liūną įbridusio „Kapinių priežiūros“ darbuotojo.
Turėdama teisininką „Kapinių priežiūra“ ne kartą samdė advokatų kontoras. Ir tam išleido nemažus pinigus. 2016 m. teisinių paslaugų buvo įsigyta už 16 015,57 eurų su PVM. 2017 m. – už 2 345,03 eurų su PVM.
Tačiau su 15min kalbėję įmonės darbuotojai labiausiai stebisi tuo, kad turėdama teisininką, kurio atlyginimas, kaip jau suprantama, yra paslaptis, „Kapinių priežiūra“ ne kartą samdė advokatų kontoras. Ir tam išleido nemažus pinigus. 2016 m. teisinių paslaugų buvo įsigyta už 16 015,57 eurų su PVM. 2017 m. – už 2 345,03 eurų su PVM.
„2016 metais išleista ženkliai didesnė suma teisinėms išlaidoms dėl teisminio ginčo su Konkurencijos taryba. Šiai sudėtingai bylai buvo reikalinga kompetentinga advokatų kontora, kurių pagal specializaciją Lietuvoje vos kelios. Taip pat buvo bylinėjamasi dėl neteisėto buvusio direktoriaus sprendimo dėl jo pavaduotojos atleidimo – jai nebuvo pasiūlytos dvi laisvos pareigybės. Galiausiai viskas baigėsi susitarimu ir 6 atlyginimų dydžio išeitine.
Abi šios sutartys su advokatų kontoromis buvo sudarytos iki minimos juristės J.G.Lazauskienės priėmimo į darbą. Jos kvalifikacija mus tenkino. Patikrino ir advokatų kontora, kurią samdėme. Nelabai iš pradžių turėjo patirties, bet dabar jau turi. Nuo to laiko, kai pradėjo dirbti, turėjome vos vieną bylą, ir tai joje dalyvavome tik kaip tretieji asmenys“, – apgynė savo teisininkę R.Čėsna.
Paklaustas, koks yra šios juristės išsilavinimas ir kiek ji uždirba, direktorius atsakyti nepanoro – konfidenciali informacija. O ir neprivalo atskleisti, nes, pasak jo, jie patys užsidirba sau algas – nėra biudžetininkai ar valstybės tarnautojai. Jis taip pasitiki šia darbuotoja, jog jai net patiki vadovavimą įmonei, jei jo paties nebūna. Direktorių pavaduoja ne pavaduotojas, o juristė?
„Kodėl ne Olšauskas? Todėl, kad aš taip nusprendžiau. Juristė – teisininkė, o Olšauskas yra iš senosios gvardijos, tad nepageidaujamas savivaldybėje. Gracija ir į susirinkimus savivaldybėje net važiuoja vietoj manęs. Įmonės tikslą ir kelią link jo geriau išmano“, – patikino R.Čėsna.
Pareigybių chaosas
R.Čėsna ne tik atleidinėjo žmones, bet ir priėmė naujų. Tiesa, kai kurie jų dirba ne tai, kam buvo pasamdyti. Ir tai pripažįsta pats direktorius. Štai Tomas Proškus, turintis darbuotis Aukštųjų Šančių karių kapinėse kaip Petrašiūnų kapinių vedėjos pavaduotojas, iš tikro savo darbo vietoje niekad nėra buvęs – sėdi administracijoje ir atlieka kito darbuotojo funkcijas. Kokias? Tvarko viešųjų pirkimų dokumentus, nes tą turinčiam daryti V.Olšauskui trūksta, pasak direktoriaus, kompetencijos.
15min įsitikino, kad T.Proškui darbovietėje išties sukuriamos išskirtinės sąlygos. Kai visi vedėjai sėdi jiems paskirtose kapinėse, Tomo ten nei su žiburiu nerasi. Nuvykus į jam priskirtas kapines, kuriose laidojimai – itin reti, ir paklausus darbininkų, kur galima rasti jų vadovą T.Proškų, šie tik sumišo ir atsakė tokio nepažįstantys. Nepažįsta, nors T.Proškus dirba jau keletą mėnesių.
„Jis būna ir kapinėse, – prieštaravo R.Čėsna. – T.Proškus atlieka ir kitas, papildomas, ne tik su jo pareigybėmis susijusias, įmonės direktoriaus jam pavestas darbo funkcijas. Būtent dėl jam pavestų nurodymų vykdymo, T.Proškaus darbo vieta nėra pastovi. Kaip minėjau, turėjome kurį laiką didelių problemų su Panemunės kapinėmis – atleidome vedėją. Tad priėmėme T.Proškų, kad apmokytume. Įdarbinom tam, kad užkamšytų spragas kitose pareigybėse. Dabar kapinių vedėją turime jau kitą.
Realiai T.Proškus dirba su viešaisiais pirkimais, padeda V.Olšauskui. O šiaip mes ruošiame naują struktūrą, ją pristatėme kovo mėnesį administracijos direktoriui. Perskirstome darbuotojų funkcijas. Ar Proškus liks? Ne, manau išeis. Mokymai veltui? Negalima taip sakyti. Gal jis pakeis Olšauską. O kur dings jis? Gal atsisveikinsim“.
Visiška painiava.
O kam tuomet reikalinga Petrašiūnų kapinių vedėjos, kuri faktiškai ir prižiūri Aukštųjų Šančių karių kapines už T.Proškų, pavaduotojo pareigybė? Ar tai – ne pinigų švaistymas?
„Naikinsim“, – pažadėjo R.Čėsna.
Vieniems minimumas, kitiems 600 eurų
Būta „Kapinių priežiūroje“, pasak į 15min besikreipusių darbuotojų, ir dar vieno išskirtinio su neaiškiomis funkcijomis bendradarbio. Iš pradžių jis ėjo saugumo technikos inžinieriaus pareigas – gaudavo apie 2 700 Lt. Vėliau buvo perkeltas dirbti į Petrašiūnų kapines atliekų rūšiuotoju. Jam mokėtas 600 eurų atlyginimas (15min žurnalistė susipažino su darbo sutarties kopijomis). Kai kitiems tą patį dirbantiems iki šiol mokami tik 380 eurų „ant popieriaus“.
„Vėliau jį pervedė iš Petrašiūnų kapinių, kuriose nėra buvęs, į Vainatrakio kapines, – dirbti kapinių priežiūros darbininku. Dėl sveikatos net nelabai galėjo tą darbą, kuriam pasamdytas, dirbti. Kaip ir T.Proškus, sėdėdavo jis administracijoje, ne kapinėse. Ir vėl – su kitokiu atlyginimu nei visi kiti to paties lygmens darbininkai. Elitas. Galiausiai pernai jis iš "Kapinių priežiūros pasitraukė“, – 15min šaltinis tikino, kad kartojasi lygesnių už lygius situacija.
R.Čėsna pripažino, kad įvardintam asmeniui buvo mokamas didesnis darbo užmokestis. Kodėl? Todėl, kad jis atliko ir kitas, papildomas, kaip, atrodo, tampa įprasta „Kapinių priežiūroje“, ne tik su jo pareigybėmis susijusias funkcijas. Tad T.Proškaus istorija – ne vienintelė.
„Jis tvarkė viešųjų pirkimų dokumentus. Neoficialiai. Nes nebuvo kam daugiau to daryt. Kas darė jo darbą kapinėse? Kapinių darbininkai. Supraskit, reikia keisti struktūrą, jei nori pasamdyti asmenį, kuris dirbtų su viešaisiais pirkimais. Struktūros keitimas – ilgas procesas. Jis tikrai dirbo, įdarbinom tą, ką galėjom įdarbinti, bet funkcijos jo buvo kitokios.
Beje, darbininkai ne tik 380 eurų gauna. Dar yra 100 eurų motyvacinis atlygis už 6 mėn. darbo rezultatą. Sukurta motyvacinė sistema kiekvienose kapinėse – vieno minimalaus atlyginimo dydžio vizualaus darbuotojo alga. Pasibaigus pusmečiui, patys darbuotojai nusprendžia, kiek kas papildomo darbo atliko“, – patikino direktorius.
Pavėluoti skiepai nuo erkinio encefalito
Pasak „Kapinių priežiūros“ darbuotojų, profsąjunga ilgai prašė, kad duobkasiai būtų skiepijami nuo erkinio encefalito. Tačiau nieko šie prašymai nejaudino, kol erkė neįkando vienam iš direktoriaus, anot 15min šaltinių, proteguojamų darbuotojų – žolės šienautojų vadovui V.Sabastijanskui.
„Kai jis, ūkvedys, susirgo, jo autobusiuką galėjo vairuoti kiti darbuotojai, bet iš pensijos buvo atšauktas jo tėvas, kad nepasklistų nereikalinga informacija“, – tikina „Kapinių priežiūros“ darbuotojai.
R.Čėsna paaiškino, kad dėl lėšų trūkumo darbuotojus paskiepyti pagal pageidavimą anksčiau nebuvo galimybių.
R.Čėsna paaiškino, kad dėl lėšų trūkumo darbuotojus paskiepyti pagal pageidavimą anksčiau nebuvo galimybių.
„Atsiradus lėšų, to ėmėmės. Taip, Sabastijansko atvejis paskatino. Šiuo metu visi lauko sąlygomis dirbantys darbuotojai skiepijami nuo erkinio encefalito, o visi įmonės darbuotojai draudžiami sveikatos ir nelaimingų atsitikimų darbe draudimu.
Su V.Sabastijansko tėvu buvo sudaryta terminuota darbo sutartis sūnaus laikinojo nedarbingumo laikotarpiui. Sumažinus darbuotojų skaičių ir padidėjus darbo krūviui, nebuvo galimybės V.Sabastijansko darbo funkcijų perduoti kitiems įmonės darbuotojams dėl jų tiesioginių darbo pareigų vykdymo. Šiandien gal būčiau priėmęs kitokius sprendimus. Prisipažinsiu, aš nebuvau patenkintas sugrįžusio tėvo darbu ir pasakiau jo sūnui, kad tai paskutinis kartas“, – teigė R.Čėsna, iki tol tikinęs, kad naikina pareigybių, lyg sosto, perleidimo tradiciją „Kapinių priežiūroje“.
Kitoje „Kapinių priežiūros“ paslapčių dalyje skaitykite apie Konkurencijos tarybos nustatytą pažeidimą, 6 kartus per penkmetį išaugusius įkainius, 15 eurų kainuojančią 30x30x80 cm urnos duobės papuošimo paslaugą, bei apie tai, kodėl atsiskaityti už „Kapinių priežiūros“ paslaugas negalima grynaisiais.
