Žvelgdamas į puošnų „Meridianą“ kapitonas S.Šileris šį laivą pirmą kartą prisimena regėjęs anaiptol ne tokį žavų. Nors laivui tuomet tebuvo devyneri metai, šis atrodė apleistas ir varganas, mediniai stiebai, veikiausiai pagaminti ne iš geriausios medienos, buvo supuvę arba prastai impregnuoti. Detalės tarnavusios trumpai.
„Tie 50 kursantų padarė jį tokį. Mes pastatėme metalinius stiebus, priekinis dar buvo medinis, sudėjome visus gikus, gafelius ir rėjas, sukabinome bures. Nežinau, mums tikrai reikėjo po darbo didvyrio medalį skirti. Iš laužo padarėme laivą!
Mes iš Rygos padarėm pirmą reisą į Rygos įlanką, paplaukiojom trupučiuką. Iš Rygos atėjom į Liepoją. Pakėlė mus į doką, gavau pirmą padėką. Nuploviau laivo dugną su labai stipria srove, kai visi nuėjo valgyt vakarienės. Iš teorijos žinojau, kad pakėlus į doką reikia plauti stipria srove, kad mažiau reiktų gramdyt, nes kiautukai visi jūros sudžiūsta, sunku nugramdyti“, – prisiminimais dalijosi kapitonas S.Šileris, praktiką laive atlikęs 1957 metais, po pirmojo kurso kremtant jūreivystės mokslus.
Nežinau, mums tikrai reikėjo po darbo didvyrio medalį skirti. Iš laužo padarėme laivą!
S.Šileriui „Meridianas“ anaiptol neprimena romantikos, pasakoja buvęs visas murzinas ir tepaluotas.
„Juoda jūreiviška praktika“, – pasakojo jis, kaip pats sako, per nelaimę atsidūręs Klaipėdoje ir ėmęs mokytis jūreivystės mokslų.
Skirsnemunėje gimęs, Jurbarke mokyklą baigęs S.Šileris pasakoja mokęsis politechnikos institute ir buvęs tvarkingas studentas. Tėtis dirbo brigadininku, tačiau nukritęs statybose susilaužė šonkaulius ir pragyventi tapę sunku.
„Pamenu, atvežėme obuolius į Klaipėdą. Užkliuvo Jūreivystės mokykla, nuotykių norėjimas. Kadangi buvo už dyką mokslas, už dyką valgis, už dyką rūbai, tai buvo išsigelbėjimas. Ačiū Dievui, kad taip susiklostė gyvenimas“, – likimui dėkojo kapitonas.
Nepakeičiamas miesto simbolis
Šį savaitgalį „Meridianas“ minės 70-ąjį jubiliejų. Šventėje turėtų dalyvauti ir Suomijos ambasadorius, mat šis laivas buvo pastatytas Suomijoje.
Tokių burlaivų suomiai pastatė 91, septyniolika iš jų buvo identiški uostamiesčio simboliui. „Meridianas“ yra vienintelis iš jų ne tik išlikęs, bet ir stovintis ant vandens. Šia proga išleistas nedidelio formato leidinys, kuriame pasakojama „Meridiano“ ir jo brolių istorija.
Pasak viešosios įstaigos „Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ vadovo Aloyzo Kuzmarskio, šis burlaivis yra įaugęs į kiekvieno tikro klaipėdiečio bei viso regiono gyventojų širdis.
„Sakydamas taip argumentą turiu stiprų, įsimintiną, kuomet spalio mėnesį prieš kiek metų išvedėme „Meridianą“ į doką, buvo spalio mėnuo, atsimenu, kaip Dangės krantinės, kairė ir dešinė pusė buvo apgulti žmonėmis, kurie išlydėjo „Meridianą“ tvarkymui, sakydami, kad lydime į paskutinę kelionę, kiti su šypsena. Prisiminkime, kiek buvo žmonių.
Kitas spalio mėnuo, kai „Meridianas“ grįžo į savo vietą, buvo rudeniškas oras, lijo, pūtė šaltas vėjas, dar prie visko nepasikėlė tiltas, kuris įleistų į stovimą vietą. Žmonių buvo daugiau nei per Jūros šventę. Visi šie dalykai parodo, kad „Meridianas“ yra Klaipėdos simbolis, toks objektas, kurį mes šiandien visi įvardijame kaip jūrinės valstybės simbolį“, – kviesdamas miestiečius į šeštadienį vyksiančią šventę kalbėjo A.Kuzmarskis.
Anot verslininko, uosto krovos kompanijos „Bega“ savininko, laivui 70 metų yra be galo daug, ypač kalbant apie medinį burlaivį.
„Prekybinis laivas 25-30 metų jau senukas, o kai burlaivis, medinis, istorija 70 metų – tai ypatingas atvejis“, – sakė A.Kuzmarskis.
Kitais metais laivą planuojama apžiūrėti, jis vėl bus gabenamas į doką.
A.Kuzmarskis, prieš kelerius metus kartu su verslininku A.Kavecku prikėlė „Meridianą“. Jame šiuo metu veikia restoranas. A.Kuzmarskis, dabar vienintelis laivo savininkas, viliasi, jog burlaivis sulauks ir šimto metų.
Anot Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, Klaipėdai, uostamiesčiui, vis dar trūksta jūrinių simbolių, jų mieste anaiptol nėra daug. „Meridianas“ – didžiausias iš jų.
Kviečia į šventę
Šeštadienį prie burlaivio „Meridianas“ numatoma šventinė programa. 12-15 val. laivas bus atviras lankymui. Nuo 13 val. Dangės upėje vyks vaikų buriavimo varžybos, kurias rengs buriavimo mokykla „Žiemys“. Šventės svečiams edukacinę programą yra parengęs Lietuvos jūrų muziejus, kuriam A.Kuzmarskis sako esąs itin dėkingas, mat jame išsaugoti visi laivo brėžiniai ir kita istorinė medžiaga, leidusi atkurti laivą. Nuo 16 val. prie burlaivio vyks koncertas. Lankytojai galės išvysti senąsias burlaivio nuotraukas bei video medžiagą.
Nuo 15.30 val. Karinės jūrų pajėgos šventėje siūlys paragauti tradicinio patiekalo – jūreiviškų makaronų. Kapitonas S.Šileris juokauja, jog tai itin vertingas maistas žuvims.
„Pamenu, pirmą dieną jūros liga nesirgau, susirgau po dviejų dienų. Gavome tuos makaronus ir maitinome Rygos įlankoje žuvis“, – juokėsi S.Šileris.
