Dabar situacija tokia, kad vienu nepopuliariausių politikų tapo R.Karbauskis, o bet kam, su kuo jis imsis kovoti, toks karas gali būti į naudą.
Jau kurį laiką LVŽS pirmininko lūpose neigiamame kontekste skamba buvusio LVŽS ir S.Skvernelio Vyriausybės nario R.Masiulio pavardė. Ketvirtadienį pradėtas naujas etapas šioje kovoje – R.Karbauskis paviešino su R.Masiuliu esą susijusių asmenų sąrašą ir prašo jį vertinti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT).
R.Karbauskis tvirtina, kad šis sąrašas – tik ilgo karo pradžia. Esą informacijos kasdien bus pranešama vis daugiau.
S.Skvernelis tikina, kad STT čia nėra ką tirti, ir ragina R.Karbauskį nesivelti į mūšius. Tuo tarpu R.Masiulis jau kalba galįs liudyti apie premjero keliuką ir paskelbtą informaciją vertina kaip bandymą jį atgrasyti nuo politikos.
– Kas čia vyksta? – 15min paklausė politologo M.Jastramskio.
– Aš manau, kad tai yra elementarus politinis kerštas ir bandymas nukreipti politinį dėmesį nuo Jaroslavo Narkevičiaus klausimo. Ir tiek.
Bent iš tos informacijos, kuri buvo paviešinta, neatrodo, kad čia būta nepotizmo. Man kyla klausimas, ar valdantieji skiria tokius dalykus kaip meritokratija ir nepotizmas.
Man kyla klausimas, ar valdantieji skiria tokius dalykus kaip meritokratija ir nepotizmas.
Meritokratija yra pagal gebėjimus, išsilavinimą, o nepotizmas – pagal giminystės ryšius ir draugystę. Kol kas manyčiau, kad čia yra labiau pirmas dalykas nei antras.
Suprasti akimirksniu
- Meritokratija (lot. meritus – nusipelnęs + gr. kratos – valdžia), valstybės valdymo forma; visuomenės elito kooptavimo (parinkimo) tvarka, kai asmens vietą valdžioje ar socialinėje hierarchijoje nulemia gabumai ir laimėjimai. Grindžiama nuopelnų sistema. Ji nereiškia socialinės įvairovės išnykimo, nes galioja prigimtinės nelygybės (gabumų skirtumų) principas. Nedingsta ir socialiniai bei politiniai konfliktai, bet jie dažniausiai atspindi žinojimo ir nekompetencijos prieštaravimus. Būdingiausiomis meritokratijos institucijomis laikomi universitetai, mokslinių tyrimų įstaigos ir centrai.
- Nepotizmas – tarnybinės padėties naudojimas giminėms ar draugams proteguoti. Sąvoka „nepotizmas“ kilo iš lotynų kalbos žodžio „nepos“ („neptiris“), kuris reiškia „vaikas“, „palikuonis“. Termino „nepotizmas“ atsiradimas siejamas su viduramžių bažnyčiomis, kuomet popiežiai į garbingas bažnyčios pozicijas paskirdavo savo giminaičius. Pavyzdžiui, popiežius Kalikstas III, priklausantis Borgia šeimai, tapęs popiežiumi paskyrė du savo sūnus kardinolais.
– Bet meritokratijos bruožų jūs tame R.Karbauskio paviešintame sąraše įžvelgiate?
– Sunku pasakyti. Tos paviešintos pavardės – atrodo, kad išvardinti žmonės su išsilavinimu, patirtimi, ir visai normalu, kad jie dirba tose pareigose.
– Visgi, jei buvo žinoma, kad R.Masiulio aplinkoje dirba tiek žmonių, pažįstamų iš „Baltic Institute for Corporate Governance“, tai kodėl tiek laiko tylėta, o R.Masiuliui leista dirbti S.Skvernelio Vyriausybėje?
– Nežinau, čia visgi reikia priminti, kad R.Masiulis buvo S.Skvernelio Vyriausybės dalis. Jis jiems tiko. Jei jis nebūtų tikęs, jis nebūtų patvirtintas. Aišku, prezidentas Lietuvoje, o ypač Dalia Grybauskaitė, turėjo įtakos vyriausybių sudėčiai. Tai kaip ir pilkoji Konstitucijos zona, kurią prezidentas gali naudoti. Bet joks prezidentas negali priversti valdančiosios daugumos patvirtinti ministrą, kuris jiems visiškai netinka.
R.Karbauskis dabar yra toks žmogus Lietuvos politikoje, su kuriuo konfliktai daug kam bus į naudą.
Taigi R.Masiulis trejus metus dirbo ir viskas jiems buvo gerai, o dabar prasideda kažkokie kaltinimai nepotizmu. Tai atrodo keista. Ir atrodo kaip kerštas dėl J.Narkevičiaus istorijos.
– S.Skvernelis šiandien pasiėmė laisvadienį. Taip pat jis sakė, kad nemato reikalo su R.Karbauskio sąrašu kreiptis į STT. R.Karbauskis vis tiek kreipiasi. Ar tai konfliktas?
– Aš nemanyčiau, kad tai konfliktas. Šiaip diarchija yra viena nestabiliausių valdymo formų. „Valstiečiai“ jau kelerius metus turi dvi galvas. Gal tai elementarus nesutarimas ir šįkart. Gal S.Skvernelis išties mano, kad nereikia tokių dalykų daryt, o R.Karbauskis pastaruosius metus kaip nevaldoma kuoka – tai į vieną, tai į kitą pusę. Jų nuomonės gali išskirti. Tai suprantama. Klausimas, ką S.Skvernelis gali padaryti? Ne jo tai valioje.
– R.Masiulis tikina, kad šiuo sąrašu bandyta jį atgrasyti nuo buvimo politikoje. Pastaruoju metu lyg matomas jo artėjimas link konservatorių, matome žinias apie jo vizitus pas prezidentą G.Nausėdą ir girdime jo žodinę paramą.
– Dėl konservatorių, tai gal jie patys labiau norėtų matyti tą suartėjimą. Iš tiesų R.Masiulis, baigęs karjerą ministro poste, liko kažkuria koja politikoje. Jis komentuoja ir susisiekimo ministro reikalus. Matosi, kad jis galbūt norėtų sugrįžti į vyriausybinį lygmenį. Aišku, bet kuri valdžioje esanti partija galvoja ir dairosi tokių veidų.
Visgi yra skirtumas, ar R.Masiulis eitų su nauju dariniu, ar būtų konservatorių viduje. Galbūt jie mato, kad čia gali būti panaši istorija kaip su S.Skverneliu. Jis buvo populiarus ministras, nuėjęs su opozicine partija ir ją už ausų ištempęs į Seimą. Dėl to panašumo gali būti ir tas įsijautrinimas dėl R.Masiulio.
– Jis ta galima auksinė korta artėjančiuose Seimo rinkimuose?
– Nežinau, ar jis auksinė korta. Viešojoje erdvėje gali atrodyti vienaip, o kaip žmonėms atrodys, kitas dalykas. Čia klausimas, ar jis ne per daug siejamas su dešiniąja opozicija, ar ne per daug siejamas su buvusia prezidente, kiek jis matomas žmonių kaip nepriklausomas. Faktas yra tas, kad jis tikrai buvęs gerbiamas, atrodė, kad gerai dirbęs ministras, tai gal ne auksinė, o sidabrinė ar bronzinė, bet korta jis gali būti.
Šiaip diarchija yra viena nestabiliausių valdymo formų. „Valstiečiai“ jau kelerius metus turi dvi galvas.
– Prognozuotumėte, kad jis Seimo rinkimuose dalyvaus?
– Čia yra ir žmogiškasis faktorius. Padalyvavus tokiose batalijose gali išblėsti noras dalyvauti politikoje. Todėl prognozuoti nesiimčiau. Ypač tokiems žmonėms, kurie politikoje buvo matomi ir save pristatė kaip administratorius, viešosios politikos įgyvendintojus, o ne kaip politikus. Galbūt jis greit atsikąs šio dalyko ir nutars nedalyvauti. Bet kol kas, sprendžiant iš jo elgesio, jis kažkokiu būdu gali dalyvauti – ar tiesiogiai, ar gal save paskolinti kaip šešėlinį ministrą kažkuriai partijai.
– O ar neatsitiks taip, kad siekiant numušti kylančią R.Masiulio politinę žvaigždę valdantieji gaus priešingą variantą ir sukurs R.Masiulio mitą?
– Yra čia paralelių su 2016-aisiais ir S.Skverneliu.
R.Karbauskis dabar yra toks žmogus Lietuvos politikoje, su kuriuo konfliktai daug kam bus į naudą. Būtent dėl to, kad jo reputacija visuomenės akyse yra labai suprastėjusi. Jis – vienas nemėgstamiausių politikų. Jei kas nors su juo konfliktuoja, tai daugiau taškų gauna tas, kurį R.Karbauskis puola. Gali būti ir taip.
Juk ta pati S.Skvernelio istorija rodo, kad jis buvo populiarus, bet dar labiau išpopuliarėjo būtent po konflikto su L.Graužiniene, kuri tada buvo nepopuliari net pačioje valdančiojoje daugumoje. Gali būti taip, kaip jūs sakote, kad šis konfliktas išeis į naudą R.Masiuliui.
-
Paskelbtas „R.Karbauskio sąrašas“ apie R.Masiulio nepotizmą – buvęs ministras kaltinimus vadina srutomis
-
Su R.Masiuliu susijusių asmenų sąrašą paviešinęs R.Karbauskis: tai yra aisbergo viršūnė
-
R.Masiuliui užsiminus, kad sakys tiesą apie premjero gatvę, T.Beržinskas teigia, kad tiesa jau pasakyta
-
Premjeras sako, kad R.Masiulis skleidžia melagingas kalbas apie mistinį sąmokslą
