Iki vasario 28 d.
A.Bilotaitė teigia, kad išklausius situaciją informaciją apie skaičius, galima teigti, jog situacija dėl COVID-19 gerėja, bet kritimo pagreitis šiek tiek sulėtėjo. Ministrė teigė, kad įvertinus visus argumentus ir skaičius bus siūloma Vyriausybei karantiną pratęsti dar mėnesiui – iki vasario 28 d.
O kalbant apie karantino atlaisvinimo planą, bus atsižvelgiama ne į datas, o į susirgimų skaičių ir teigiamų COVID-19 testų procentą. „Noriu pažymėti, kad svarstant šitą COVID-19 ribojimų atlaisvinimų seką, nuspręsta atsižvelgti į prioritetines sritis – sveikatos paslaugų prieinamumą, švietimo paslaugų užtikrinimą ir atlaisvinimus verslui. Siūlymai dar bus svarstomi šią savaitę kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir ekspertais, jie bus teikiami kitą pirmadienį VESK posėdyje“, – sakė ministrė.
Paklausta, kada galvojama naikinti ar atlaisvinti judėjimo ribojimus, A.Bilotaitė sakė, kad tai priklausys nuo skaičių – kiek bus užsikrėtimo atvejų. „Tai daroma dėl mūsų visų saugumo“, – teigė ministrė.
Ji sakė, kad šį trečiadienį turėtų būti priimtas sprendimas dėl karantino pranešimo. O kiti siūlymai, kurie siejami su teigiamais testais, užsikrėtimais ir t. t., kitą savaitę. Galbūt bus galima priimti sprendimus dėl konkrečių atlaisvinimų.
„Jeigu pirmadienį bus aišku, kad pasiekėme tuos 500 atvejų, tai galbūt bus galima svarstyti ir dėl judėjimo ribojimų atlaisvinimo“, – užtikrino A.Bilotaitė.
Judėjimo ribojimai galioja iki sausio 31 d., tačiau, kaip sakė vidaus reikalų ministrė, VESK posėdyje sutarta karantiną pratęsti be jokių atlaisvinimų, tačiau palikta galimybė juos svarstyti.
Atlaisvinimus galvoja svarstyti kas dvi savaites
A.Dulkys kalbėjo, kad dabar Lietuva yra scenarijuje D, kai užsikrėtimų rodiklis per 14 dienų siekia daugiau nei 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų – dabar yra 527, tačiau jau esame arti scenarijaus C, kai tų atvejų bus mažiau 500. Šiuos scenarijus yra pateikę ekspertai, tačiau skirtingų ministerijų atstovai ketina juos detalizuoti ir sutarti dėl tam tikrų principų.
„Šią savaitę mes kartu su kolegomis kitose ministerijose detalizuosime tuos keturis scenarijus, ką galėtume kiekviename scenarijų keisti. Ir sutarėme, kad kitą pirmadienį VESK posėdyje išdiskutuotume ir aptartume galutinį variantą. O Vyriausybės posėdyje kitą trečiadienį gal jau galėtume ir svarstyti konkrečias priemones, kas galėtų būti atlaisvinta. Tos priemonės būtų peržiūrimos kas dvi savaitės, žiūrint į skaičius“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
Jis pateikė pavyzdžių, kas gali keistis: jeigu būtume scenarijuje, kai turėtume mažiau nei 200 atvejų, tai bendrauti galėtų du pastovūs namų ūkiai, jeigu mažiau nei 100 atvejų – trys namų ūkiai. O pasiekus sergamumo rodiklį su mažiau nei 50 atvejų, ribojimo nebūtų.
Kalbėdamas apie bendrąjį ugdymą, ministras teigė, kad jeigu atvejų būtų mažiau nei 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, tai galėtų grįžti kontaktinis ir mišrus ugdymas pradinėse klasėse. Jeigu mažiau nei 150 atvejų – ir vyresnių klasių grįžimas galėtų būti svarstomas. Jeigu mažiau nei 100 atvejų, grįžti į mokyklas galėtų grįžti visi moksleiviai, tarkim, nuolat testuojant mokytojus ir mokinius.
Važiuojančių be leidimo mažėja
Renatas Požėla teigė, kad ir toliau svarstoma ir vertinama visuomenės psichologinė būsena. Džiugina, kad žvelgiant į nusikalstamumo suvestines, kitus duomenis, drastiškų pokyčių nėra.
„Sausis beveik baigėsi, per šį mėnesį nepraleidome važiuoti į kitą savivaldybę daugiau nei 18 tūkst. transporto priemonių. Gera žinia yra ta, kad savaitę tie skaičiai vis mažėja, vadinasi, žmonės įsiklauso. Tačiau daugėja protokolų, tokių asmenų sausį yra daugiau nei 5,2 tūkst.“, – teigė R.Požėla, vėliau patikslinęs, kad daugiausia protokolų yra ne už buvimą be kaukės, o už neleistiną buriavimąsi.
Asmenų mobilumas tarp savivaldybių, palyginti su pernai metų šiuo laiku, yra sumažėjęs 72 proc. Pastarąjį savaitgalį apgręžtų transporto priemonių buvo mažiau. Kadangi jau leista bendrauti dviem namų ūkiams – nustatant socialinius burbulus, policija baiminosi masinio važiavimo, tačiau to nepastebėta.
Kaip sakė R.Požėla, tai tikrai nebuvo šimtai ir tūkstančiai, bet dešimtys važiuojančiųjų. Jie turėjo dokumentus, pasiruošę paaiškinimus, o pareigūnai turėjo galimybių patvirtinti šiuos duomenis. Policijos vadovas teigė galįs pasidžiaugti, jog savaitgalį nebuvo piktnaudžiavimo atvejų, kai vyko žmonės į socialinius burbulus.
Kol kas atlaisvinimų nebus
Pirmadienį spaudos konferencijoje Aurelijus Veryga ir Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad pirmiausia reikėtų atlaisvinimų smulkiajam verslui. A.Dulkys tvirtina, kad bus remiamasi ekspertų rekomendacijomis.
„Paslaugų sektorių galima atlaisvinti, jeigu bus mažiau nei 150 atvejų, galbūt tai gali būti kovo pradžioje, jeigu pavyks su tais skaičiais. Prekybai, leisti veikti parduotuvei, jeigu turi atskirą įėjimą, galima būtų, jeigu atvejų bus mažiau nei 200. Šią savaitę, pagal ekspertų rekomendacijas, tokių dalykų dar negalime pasiūlyti“, – teigė ministras, svarstydamas, kad galbūt pirmieji atlaisvinimai galimi vasarį.
Jis žadėjo, kad artimiausiu metu tikimasi pateikti planus, kaip galima būtų atlaisvinti veiklą ne tik verslui, bet ir kultūros sričiai, tai remtųsi duomenimis, kiek atvejų turėsime.
„Jeigu gegužės 1 d. sergamumo rodiklis būtų mažiau nei 25, tai uždarose vietose renginiai galėtų vykti 20 žmonių, o atviroje – 200. Jeigu skaičiai keisis tinkamai, galerijos, muziejai galėtų atsidaryti jau kovo 1 d. Bet laikas yra sąlyginis, viskas priklausys nuo užsikrėtimų rodiklių“, – teigė A.Dulkys.
Vakcinų gauna per mažai
Klausiamas dėl vakcinacijos, A.Dulkys optimizmu netryško – pirmadienį į vakcinacijos vietas išvažiavo daugiau nei 33 tūkst. vakcinų, tačiau bendras vakcinavimas labai priklauso nuo vakcinų atvežimo grafikų. Kad galima būtų suskiepyti daugumą žmonių iki vasaros pabaigos, ar dar ankstesnio laiko, kaip kalbama buvo aukščiausių vadovų susitikime, vien vasarį reikėtų apie milijono dozių, tad turėtų atkeliauti vakcinų ne dešimtimis tūkstančių, o kur kas daugiau. Ir vakcinų tiekimas privalėtų būti stabilus bei nuoseklus kas savaitę.
„Jeigu kas nors paklaustų Lietuvos, kodėl Lietuva 2020 metais nevakcinavo, tai atsakymas – nes nebuvo vakcinų. O 2021 m., jeigu klaustų, kodėl nesibaigia vakcinacija iki vasaros, tai atsakymas irgi panašus – vakcinų jau yra, bet jų kiekiai nepakankamai“, – kalbėjo A.Dulkys.
Tam, kad į mokyklas grįžtų visi pradinių klasių mokiniai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija norėtų, jog mokytojai iki to būtų paskiepyti. A.Dulkys pabrėžė, kad „įrankių dėžė“ plečiama – kalbama ne tik apie skiepus, bet ir testavimo išplėtimą, planuojama testuoti greitaisiais serologiniais antikūnų testais dalį pedagogų.
Galbūt balandžio 1 d. karantino galėtų nebebūti, o gegužės 1d. – ir tik 20 atvejų turėtume. Bet tai tik prognozė.
„Prognozės nėra dėkingas dalykas, bet galima pamėginti. Jeigu mums taip seksis ir toliau, kai judame nuosekliai, tai mažiau kaip 200 atvejų galėtų būti antroje vasario pusėje. Mūsų logika tokia, kad mes nuolat kiekvieną savaitę matuojame, o kas dvi savaites teikiame priemones.
Galbūt balandžio 1 d. karantino galėtų nebebūti, o gegužės 1d. – ir tik 20 atvejų turėtume. Bet tai tik prognozė, galvojant, kad mums seksis, vakcinos į Lietuvą atvažiuos, mes planuojame testavimą pradėti, visuomenė gausiai palaikys ir laikysis susitarimų, kas dabar, mano nuomone, yra. Mes tada visi kartu galime tai pasiekti“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.
Jeigu nuo vasario 1 d. turėsime mažiau nei 500 atvejų rodiklį per dvi savaites, tai pirmiausia turėtų būti siūloma tik rekomenduoti nevažiuoti į kitas savivaldybes. Taip pat atsivertų galimybės planinėms sveikatos paslaugoms, bendrauti keliems namų ūkiams.
„Jeigu vasario 1 d. jau turėsime mažiau nei 500 atvejų, tai drįsčiau prognozuoti, kad kovo 1 d. jau būtų iki 150 atvejų. Bet prognozės toks nedėkingas dalykas“, – kalbėjo A.Dulkys.
Praėjusią savaitę po Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžio vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė atkreipė dėmesį, kad būtina iš anksto parengti galimų būsimų karantino atlaisvinimų strategiją, atsižvelgiant į planuojamą profilaktinį testavimą bei gyventojų vakcinavimą.
Karantinas Lietuvoje paskelbtas pernai lapkričio 7 dieną, nuo gruodžio 16 dienos jo režimas sugriežtintas ir pratęstas iki sausio 31-osios.
Šiuo metu šalyje uždaryta daugelis parduotuvių, sporto ir laisvalaikio praleidimo vietų, apribotas žmonių judėjimas tarp savivaldybių ir susibūrimai tiek namuose, tiek viešose vietose.
-
Koronavirusas Lietuvoje: nustatytas 541 susirgimas, 15 žmonių mirė, virusas nesustoja plisti globos namuose, įmonėse, ligoninėse
-
A.Veryga ir R.Karbauskis „tiesia pagalbos ranką“ Vyriausybei: nebūtų įvedinėję tokio karantino, koks yra dabar
-
Policija žada skirti prioritetą tikrinti, kaip atvykusieji iš užsienio laikosi izoliacijos
-
SAM paaiškina, kuo skiriasi koronaviruso testavimo būdai
