Palyginti su pernai metų tuo pačiu laiku, sergamumas yra didesnis, 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 127,6 atv./10 tūkst. gyventojų.
Daugiausia – Marijampolės apskrityje
Mažiausias sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šių metų penktąją savaitę registruotas Panevėžio administracinėje teritorijoje (151,9 atv./10 tūkst. gyventojų), didžiausias – Marijampolės administracinėje teritorijoje (218,6 atv./10 tūkst. gyventojų).
2018 m. penktąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 299 asmenys. Iš jų – 14 vaikų iki 2 metų, 180 2-17 metų vaikų, kiti suaugusieji. Hospitalizuotos trys nėščiosios. Septyni iš hospitalizuotų asmenų buvo paguldyti į intensyviosios terapijos skyrių. Daugiausiai hospitalizuotų asmenų buvo Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse.
2018 m. penktąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 299 asmenys.
Vis dėlto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamų ligų valdymo sk. vedėja Elena Mirinavičienė 15min sakė, kad situacija Vilniaus apskrityje palyginti su kitais regionais dar nėra tokia bloga. Nors sergančiųjų gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis daugėja, tačiau gripu kol kas serga mažiau žmonių.
„Vilniaus apskrityje sergamumas beveik du kartus viršija epideminį lygį, tačiau gripo atvejų yra tik apie 10 proc., kai sveikatos apsaugos ministro įsakyme dėl gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų kontrolės sakoma, kad rodiklis 10-čiai tūkstančių gyventojų turi būti daugiau nei 100, o gripo – apie 30 proc. iš to 100. Gripo kol kas tiek neregistruojama“, – sakė E.Mirinavičienė.
Uždaromos mokyklos
Penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose dėl gripo ir peršalimo ligų buvo uždaryta per 50 mokyklų.
Tarp jų daugiausia mokyklų – beveik 30, – kur nevyksta pamokos, yra Kaune. Čia ugdymo procesas pradėjo strigti jau sausio 31-ąją, vėliau kasdien karantiną skelbiančių mokyklų vis daugėjo.
Kauno savivaldybės duomenimis, poroje mokyklų uždaryta po vieną ar kelias klases.
Kauno miesto savivaldybėje iš viso yra 66 mokyklos.
Vilniuje pirmadienį nedirbo 16 mokyklų. Kai kurios karantiną paskelbė pirmadienį, kitos – penktadienį. Tarp uždarytų mokyklų – Vilniaus karaliaus Mindaugo mokykla, Vilniaus Šv. Kristoforo, Jono Basanavičiaus, Simno Stanevičiaus, Simono Daukanto progimnazijos.
Savivaldybė BNS informavo, kad uždarytų vaikų darželių nėra, bet 56 darželių nelanko daugiau nei 40 proc. vaikų.
Bumas buvo praėjusią savaitę
Šiauliuose ugdymas nevyksta 21 mokyklos 42 klasėse ir Šiaulių universiteto gimnazijoje.
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos Editos Satkevičienės, praėjusią savaitę registruotas didesnis sergamumo bumas. Tuomet mokymo procesas buvo sustabdytas 191 klasėje.
Panevėžyje karantinas įvestas šešiose mokyklose. Savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės Audronės Bagdanskienės teigimu, uždarymas gresia dar trims mokykloms. Jose serga daugiau kaip 19 proc. mokinių, o kai pasiekiamas 20 proc. rodiklis, mokykloje ugdymo procesas stabdomas.
A.Bagdanskienės teigimu, praėjusią savaitę mokyklos dar skelbdavo karantiną trims dienoms, o šią savaitę – jau penkioms.
Klaipėdoje gripo epidemija kol kas nepaskelbta, tad duomenys apie uždarytas klases ar mokyklas, nerenkami.
Vienas atėjęs į mokyklą sergantis vaikas gali užkrėsti nuo trijų iki dešimt kitų vaikų, – teigė E.Mirinavičienė.
Švenčionių rajone uždarytos visos aštuonios mokyklos, Lazdijų rajone – 11 iš 12, Kėdainių rajone – 10 iš 17, Prienų rajone – 6 iš 12, Joniškio rajone – keturios iš devynių, Ukmergės rajone – septynios iš 17, Raseinių rajone – šešios iš 14 mokyklų.
Dvylikoje savivaldybių uždaryta po vieną mokyklą, kitose savivaldybėse – po dvi-tris mokyklas.
32 šalies savivaldybėse karantinas nepaskelbtas.
Sprendžia savivaldybė
E.Mirinavičienės teigimu, kol epidemija savivaldybėje nepaskelbta, mokyklų vadovai patys turi kreiptis į savo steigėją – savivaldybę, ir pranešti apie tai, kad mokymosi procesą reikia stabdyti, nes į klases nesusirenka pakankamai mokinių.
„Vienas atėjęs į mokyklą sergantis vaikas gali užkrėsti nuo trijų iki dešimt kitų vaikų. Tai norint sustabdyti sergamumo didėjimą, ugdymo proceso stabdymas yra racionalus sprendimas“, – teigė E.Mirinavičienė.
Kai savivaldybėje paskelbiama ekstremali situacija dėl didelio sergamumo, tuomet mokyklose ugdymo procesas stabdomas, jeigu neateina 20 proc. moksleivių. Jeigu epidemija nepaskelbta, tada jau sprendžia ne pats įstaigos vadovas, o savivaldybė.
