Į 15min redakciją kreipęsis Audrius paprašė jo pavardės neviešinti. Esą Lietuvos įmonės, kuri jį išsiuntė dirbti į Belgiją, vadovas įtakingas žmogus, turi ryšių, o straipsniu neapsidžiaugs. Kodėl Belgijoje buvo nuteistas, Audrius taip pat nenori pasakoti. Tik sako, kad jei įmonė būtų sugebėjusi pateikti bent jo darbo sutartį, nė nebūtų įkalinimo įstaigoje turėjęs praleisti penkių gyvenimo mėnesių, o dabar Belgija jį esą laikanti nelegalu.
Visus juos Audrius sako ieškojęs galimybių būti deportuotas į Lietuvą, tačiau sprendimas vyrą pasiekė tik praėjusią savaitę.
„Išleido mane trečiadienį 18 val. vakaro. Išeinam keturiese: lietuvis, rusas ir du rumunai. Iš Rusijos ambasados rusą atvažiavo ir pasiėmė, išsivežė. Lietuvis liko prie vartų. Daiktai konfiskuoti, jų iki šiol negaliu susigrąžinti. Telefono neturiu, nieko. Kaip man pasiskambinti kažkur?
Nuėjau policininko paprašyt telefono, jis davė. Skambinu į ambasadą: ką man daryti? Sako, eik į nakvynės namus, davė adresą. Gerai. Nueinu aš ten, parodžiau popierius ir man sako, kad nieko nepriima, nes karantinas. Taip ir likau gatvėje nuo trečiadienio. Be pinigų, be pastogės, be nieko“, – pasakojo Audrius.
Nueinu aš ten, parodžiau popierius ir man sako, kad nieko nepriima, nes karantinas. Taip ir likau gatvėje nuo trečiadienio.
Dabar jis tikina taip ir gyvenantis bei miegantis Antverpeno gatvėse, nes glaustis neturi kur. O ambasadai esą atrodo kitaip.
„Jie duomenų bazėje pasižiūrėjo, sako, taigi turi artimuosius, kreipkis į juos, atsiųs tau pinigų. O jei jie neturi? Tai čia, sako, ne mūsų problemos“, – pokalbį su ambasada apibūdino vyras. Jis skambino ir į Užsienio reikalų ministeriją Lietuvoje, tačiau nieko nepešė.
Išleido diena vėliau
Jo teigimu, Belgijos Migracijos tarnybos dokumente jam aiškiai nurodoma kuo skubiau – per dvi valandas – palikti šalį. Taip jis ir buvo suplanavęs. Tačiau dėl biurokratijos planas neišdegė, o ką daryti dabar, niekas nepataria.
„Penkis mėnesius bandau kažkaip sugrįžti, bet niekas nieko nedaro. Mane turėjo paleisti gegužės 5 dieną, bet užsilaikė vieną dieną migracijos sprendimas – nespėjo suvaikščioti nutartis, nes buvo priimta po pietų ir į kalėjimą nespėjo pristatyti nutarties. Taigi, mane paleido diena vėliau.
O tai ir esmė, nes aš buvau susiskambinęs su artimaisiais, suradau transporto priemonę, su kuria būčiau galėjęs grįžti, manęs atvažiavo gegužės 5 dieną, laukė, nesulaukė ir išvažiavo. Pinigai buvo sumokėti, bilietas į keltą buvo nupirktas, viskas nuplaukė. O tada aš išeinu ir man sako, kad paskambinčiau artimiesiems, kad man dar bilietus nupirktų“, – apmaudą liejo vyras.
„Jei nesi valstybės tarnautojo sūnus, tau niekas nepadės, niekas nekreips dėmesio į tave. Aš asmeniškai, grįšiu į Lietuvą, nuvažiuosiu į Užsienio reikalų ministeriją ir pasą ant stalo padėsiu. Nematau pokyčių, jei žmogus prašo pagalbos, o niekas nepadeda, tai atsiprašau“, – tęsė jis.
Jis pripažino, kad Lietuvos ambasada apskritai siūlė jam kalėti ilgiau. Esą toks sprendimas siūlomas visiems, kurie būti deportuoti į Lietuvą, tačiau dėl atšauktų skrydžių negali būti pargabenti.
Siūlė du variantus
Užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad Audriui siūlyta pasilikti įkalinimo įstaigoje, kol atsiras deportavimo galimybė, arba pasirūpinti kelione namo pačiam.
„Šiuo konkrečiu atveju, asmuo atliko jam paskirtą bausmę Antverpeno įkalinimo įstaigoje ir turėjo būti deportuotas į Lietuvą su draudimu atvykti į Belgijos Karalystę šešerius metus. Įprastomis sąlygomis Belgijos Migracijos tarnyba pasirūpina tokių asmenų deportacija – tą pačią paleidimo dieną įsodindami juos į lėktuvą ir grąžindami į jų kilmės šalį.
Šiam Lietuvos piliečiui buvo pateiktos dvi galimybės – pasilikti įkalinimo įstaigoje tol, kol atsiras deportavimo galimybė, arba paleidimas pasižadant nedelsiant išvykti iš šalies savarankiškai
Tačiau dėl Covid-19 nulemtų aplinkybių ir karantino sąlygų Belgijoje, nei tiesioginiai, nei skrydžiai su persėdimu į Lietuvą nevykdomi. Tad šiam Lietuvos piliečiui buvo pateiktos dvi galimybės – pasilikti įkalinimo įstaigoje tol, kol atsiras deportavimo galimybė, arba paleidimas pasižadant nedelsiant išvykti iš šalies savarankiškai“, – komentare 15min nurodė Užsienio reikalų ministerija.
ES piliečiams viso karantino metu buvo galima judėti Belgijos ir kaimyninių valstybių teritorijoje ir kirsti jų sienas repatriacijos tikslais, todėl tokių galimybių būta ir būtent šią opciją pasirinko Audrius.
„Pilietis savo advokatės padedamas pasirinko galimybę išvykti savarankiškai, užtikrinęs, kad paliks šalį ir išvyks keltu iš Vokietijos Kylio uosto. Jis ne kartą kreipėsi į ambasadą ir buvo informuotas apie galimybes išvykti keltu per Vokietiją (artimiausias keltas buvo gegužės 8 d.), taip pat, kaip pasiekti Kylio uostą viešuoju transportu ir traukiniais iš Belgijos, buvo informuotas ir apie atnaujinamus skrydžius iš Frankfurto į Vilnių.
Asmuo turėjo mobilųjį telefoną, kuriuo bendravo su savo šeima ir ambasada. Dėl nakvynės vietos piliečiui buvo perduoti adresai Antverpene organizacijų, kurios rūpinasi į tokias situacijas patekusiais žmonėmis. Šias nuorodas Lietuvos ambasadai Belgijoje pateikė Migracijos tarnyba, nes viešbučiai ir kitos apgyvendinimo įstaigos karantino laikotarpiu Belgijoje neveikia“, – nurodė ministerija.
Užstrigusi 30 žmonių deportacija
Tačiau Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas 15min nurodė, kad asmenims negali būti siūloma kalėti ilgiau nei priklauso.
„Taip negali būti“, – paklaustas, ar yra tokių atvejų, kad dėl karantino ilgiau pabūti įkalinimo įstaigose tenka asmenims, kurie jau turėtų būti laisvėje, aiškino Ramūnas Matonis.
Pasak jo, karantino metu visose ES šalyse ekstradicijos sustabdytos, šiuo metu derinama, kaip ir kada jas būtų galima atnaujinti.
„Šiuo metu užsienio šalyse yra apie 30 asmenų, kuriems numatytos ekstradicijos, daugiausiai – Jungtinėje Karalystėje“, – nurodė R.Matonis.
Teisingumo ministerijos duomenimis, karantinas paveikė ir asmenų perdavimą pagal Europos arešto orderį. Teisingumo ministerijos duomenimis, buvo atidėtas dviejų asmenų, kurie Lietuvoje turi atlikti bausmę, perdavimas.
