Dar praėjusią savaitę – kovo 20-ąją – opozicijai priklausančios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Kauno miesto savivaldybės taryboje Jurgita Šiugždinienė kreipėsi į Kauno merą Visvaldą Matijošaitį dėl jo sprendimo kovo 24 dieną sušaukti savivaldybės tarybos posėdį įprasta tvarka, savivaldybės didžiojoje salėje.
„Seimas šią savaitę (praėjusią savaitę – aut. past.) skubos tvarka priėmė Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kurios numato galimybę savivaldybės tarybos posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu ir jame spręsti klausimus, susijus su ekstremaliąja situacija bei karantinu. Deja, tokiu metu miesto meras nusprendė ne tik, kad į darbotvarkę neįtraukti nei vieno klausimo dėl pagalbos medikams, miesto gyventojams ir verslui šiuo sudėtingu metu, bet ir organizuoja jį kaip įprasta, fiziškai susirenkant savivaldybėje.
Turime labai aiškius Vyriausybės sprendimus dėl susibūrimų organizavimo šiuo metu ir labai apmaudu, kad jų nepaisome taip demonstruodami blogą pavyzdį visuomenei. Visi suprantame, kad tai kelia grėsmę ne tik posėdžio dalyviams, bet ir visuomenei“, – teigė J.Šiugždinienė.
Miesto merui pateiktame siūlyme rekomenduota antradienio savivaldybės tarybos posėdį organizuoti nuotoliniu būdu ir jame svarstyti klausimus, kurie padėtų valdyti situaciją dėl naujojo koronaviruso COVID-19 plitimo. Jeigu galimybės organizuoti posėdį nuotoliniu būdu savivaldybės vadovai nerastų, siūlyta jį atidėti ik tol, kol epidemiologinė situacija leis jį organizuoti nekeliant grėsmės jo dalyviams ir visuomenei.
„Šiuo metu savivaldybės tarybai pateiktame posėdžio darbotvarkės projekte nėra įtrauktas nei vienas klausimas, susijęs su ekstremaliąja situacija ar karantinu“, – prieš posėdį teigė J.Šiugždinienė.
Negalėjo organizuoti nuotoliniu būdu
Kaip žiniasklaidai teigė Kauno valdžia, buvo imtasi iniciatyvos ir pasiruošimo darbų, kad tiek tarybos, tiek komitetų posėdžiai vyktų nuotoliniu būdu, tačiau Seime neseniai buvo priimtos Vietos savivaldos įstatymo pataisos, kuriose numatoma, kad savivaldybių tarybų posėdžius nuotoliniu būdu organizuoti bus galima tik dėl labai siauro klausimų sąrašo (pvz., reikės skirti papildomų lėšų ar patalpas karantino reikmėms).
„Kitaip tariant, pagal šią tvarką absoliuti dauguma įprastų tarybos posėdžio klausimų nuotoliniu būdu svarstomi būti tiesiog negali. Kadangi dauguma ateinančio tarybos posėdžio darbotvarkėje numatytų klausimų nepatenka į Seimo numatytą nuotoliniu būdu svarstytinų klausimų kategoriją, tarybos posėdis vis dėlto turės vykti įprasta tvarka. Žinoma, imsimės visų apsaugos priemonių ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų: dezinfekcija, atstumų laikymasis, dalyvauti galės tik tarybos nariai, kurie gerai jaučiasi ir neprivalo saviizoliuotis. Posėdyje negalės dalyvauti jokie pašaliniai asmenys. Tiesa, gyventojai posėdį stebėti, kaip ir visuomet, galės internetu“, – paaiškino Tomas Jarusevičius, mero patarėjas ryšiams su visuomene.
Poziciją vėliau išreiškė ir pats meras V.Matijošaitis.
„Dabar ne laikas save demonstruoti politikuojant ar kažką kaltinant. Opozicijai Seimo rinkimai dar toli, o miesto problemas turime spręsti čia ir dabar. Reikia susitelkimo ir darnaus darbo. Tą mūsų komanda ir daro.
Tarybos posėdis privalo įvykti, nes Vietos savivaldos įstatyme Seimas numatė, kad nuotoliniu būdu gali būti priimami tik su ekstremalia padėtimi susiję sprendimai. Tą patį į mūsų paklausimą atsakė ir Vyriausybės vadovas. Tuo metu miestui būtina nedelsiant patvirtinti atnaujintą mokyklų priėmimo tvarką, klasių komplektus ir kitus svarbius klausimus. Ėmėmės visų apsaugos priemonių: dalyvaujantiems bus išdalintos kaukės, parūpinta dezinfekcinio skysčio.
Kaunas – toli gražu ne vienintelis. Šią savaitę tarybos posėdžius numatyta rengti ir kitose šalies savivaldybėse. Be to, susirinkti ketina ir Seimas“, – į J.Šiugždinienės užklausą prieš posėdį atsakė miesto meras V.Matijošaitis.
Posėdis kovo 24 dieną įvyko. Jame dalyvavo 27 tarybos nariai (iš viso tarybos narių – 41). 16 numatytų darbotvarkės klausimų spėta išspręsti žaibišku greičiu - per kiek daugiau nei pusvalandį. Posėdžių salėje tarybos nariai sėdėjo dėvėdami kaukės, laikėsi atstumo.
Patvirtino naują priėmimo į mokyklas tvarką
Antradienį Kauno miesto taryba patvirtino naują vaikų priėmimo į mokyklas tvarką. Esminis pokytis – pakoreguota prioritetų eilė. Taip siekiama užtikrinti, kad visi Kauno moksleiviai patektų į jiems ar jų tėvams priimtiniausias bei patogiausias ugdymo įstaigas.
„Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad Kauno vaikai bei jų tėvai turėtų aiškų prioritetą renkantis norimą mokyklą, o visas atrankos procesas vyktų dar aiškiau ir teisingiau. Pasikeitus tvarkai priėmimas tampa skaidresnis: kauniečiai, gyvenantys atokiau nuo mokyklos, įgyja pirmumo teisę prieš kitų savivaldybių gyventojus. Iki šiol to nebuvo.
Dažnai mūsų miesto žmonės būdavo priversti vežioti vaikus į mokyklas kitame miesto gale, toli nuo namų. Vien dėl to, kad artimesnes įstaigas užpildydavo užmiesčio gyventojų atžalos. Tai ne tik nepatogu kauniečiams, bet ir nepalanku visam miestui, nes formuojasi transporto spūstys, gaištamas brangus žmonių laikas“, – teigė Kauno vicemerė Rasa Šnapštienė.
Pasak jos, miestas tokiu sprendimu jokiu būdu neketina užkirsti kelio į Kauno mokyklas kitų savivaldybių gyventojams, tačiau pirmumas į jas patenkant turi būti suteiktas arčiausiai jų gyvenantiems.
Prioritetas – arčiau gyvenantiems
Iki šiol pirmenybę turėdavo tik vaikai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota mokyklos aptarnavimo teritorijoje. Kitaip tariant – jei gyvena netoli mokyklos. Likus laisvų vietų, toliau buvo priimami vaikai iš visos Lietuvos. Dėl to dalis kauniečių, kurie gyvena tik šiek tiek toliau nuo norimos lankyti mokyklos, dėl vietos į ją konkuruodavo su visais kitais, ne vien Kauno, bet ir kitų savivaldybių gyventojais.
Nuo šiol iškart po pirmojo prioriteto arčiausiai gyvenantiems kauniečiams toliau įvesti du nauji – atokiau gyvenantiems kauniečiams ir galiausiai viso miesto gyventojams.
Taigi į priešmokyklinio ugdymo grupes ir pirmas, penktas bei devintas klases užsiregistravus šalia mokyklos gyvenantiems kauniečiams, jeigu lieka laisvų vietų, toliau pirmenybė teikiama vaikams, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra gretima mokyklos aptarnavimo teritorijai. Po pastarųjų – tiems, kurie gyvena ir toliau nuo mokyklos nutolusiose miesto vietose.
Į ugdymo įstaigą priėmus visus patekti norinčius Kauno miesto gyventojų vaikus, registruotis gali ir norintieji iš kitų savivaldybių.
Atkirtis fiktyvioms deklaracijoms
Numatyta ir dar viena naujovė. Jei prašymų iš mokyklai priskirtos teritorijos gyventojų būtų gauta daugiau, nei mokykla gali priimti, atitinkamai bus atsižvelgta į gyvenamosios vietos deklaravimo datą. Tarp tais pačiais metais deklaravusiųjų prioritetas teikiamas dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ar mokykloje jau besimokančių auklėtinių broliams bei seserims.
Tai užtikrintų, kad vietas mokyklose gautų ne fiktyviai savo vietą mieste deklaravę, bet realiai kitur gyvenantys asmenys, o tikrieji miesto gyventojai, kuriems ir priklauso galimybė pirmiesiems rinktis ugdymo įstaigą.
Priėmimo prioritetų tvarka keičiasi ir besiruošiantiems į 11–12 klases. Pirmumas teikiamas mokykloje jau baigusiems 9–10 klases ir norintiems toliau mokytis ten pat. Likus laisvų vietų, toliau priimami visi kiti Kauno moksleiviai, o prioritetinė eilė sudaroma pagal gyvenamosios vietos deklaravimo mieste datą. Užsiregistravus visiems norintiems ir likus laisvų vietų, toliau į mokyklą priimami moksleiviai iš visos Lietuvos.
Analogiški prioritetai būtų taikomi ir pretendentams į Kauno gimnazijas. Tuo metu į specializuotas programas vykdančias mokyklas, kaip ir iki šiol, vaikai būtų priimami pagal jų gebėjimų vertinimo, stojamųjų egzaminų rezultatus.
Elektroniniai prašymai
Pateikti prašymus Kauno miesto gyventojams jau nebe pirmus metus tapę gerokai patogiau. Kauniečiai jau baigia pamiršti „naktinius budėjimus“ eilėse prie mokyklų durų. Nuo šiol viskas atliekam per elektroninę sistemą internete imokykla.kaunas.lt. Čia galima teikti prašymus į vieną arba dvi pasirinktas mokyklas.
Jeigu tarp pageidaujamų mokyklų nėra priskirtosios pagal vieno iš tėvų ir vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą, informacinė sistema automatiškai ją parinks kaip papildomą variantą.
Priėmimas į Kauno mokyklas šiemet turėtų startuoti balandžio viduryje.
Šiuo metu Kauno mokyklose mokosi 31,5 tūkst. moksleivių, iš kurių beveik 4,5 tūkst. – kitų savivaldybių gyventojai.
Kitas Kauno miesto tarybos posėdis įvyks balandžio 28 dieną.
