Socialiniame tinkle „Facebook“ daugiau nei 70 tūkstančių vartotojų spėjo pamatyti įrašą, kurį platina viena lietuvė. Jos teigimu, nuotraukoje esą užfiksuoti Italijos Turino miesto policijos pareigūnai, sudėję šalmus ir skydus, nes neva nusprendė pereiti protestuotojų pusėn.
Nors įraše neminima, kokie būtent protestai vyksta Italijoje, galima numanyti, jog kalbama apie pastaruoju metu šalyje padažnėjusius piketus prieš karantino suvaržymus.
„Turine, Italijoje policija nusiėmė šalmus ir skydus ir paliko ant žemės, taip reikšdama palaikymą protestuotojams“, – skelbia autorė. Šiuo įrašu pasidalino per 700 socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų.
Tačiau paaiškėjo, kad nuotrauka padaryta visiškai ne Italijoje, o Tailando sostinėje Bankoke.
Ekonomiškai kylantis ir turistus traukiantis Tailandas dažnai minimas kaip politinio nestabilumo ir perversmų šalis.
Šimtmetį galiojantis Kariuomenės įstatymas leidžia Tailande kylančius protestus malšinti karine jėga, prireikus įvesti ne tik karinę padėtį, bet ir įvykdyti perversmą.
2013 metų gruodžio 4 dieną po užsitęsusių protestų, Tailando policija sudėjo skydus, taip demonstruodama, kad neketina pulti protestuotojų.
Tąkart smurto ir įtampos kupini protestai tęsėsi 9 dienas. Jų metu žuvo 5 protestuotojai ir buvo sužeista per 100 aktyvistų, pranešė naujienų portalas independent.ie.
Pasak naujienų portalo abc.net.au 2013 metais publikuoto įvykių vertinimo, antivalstybinių protestų lyderiai tradiciškai stengiasi išprovokuoti riaušes malšinančius pareigūnus griebtis aktyvaus smurto, tokiu būdu esą siekiama sukompromituoti valdžią.
Panašūs įvykiai Tailande pasikartojo 2018 metais. Tuomet policija taip pat sudėjo ginklus ir prisijungė prie protestuotojų.
Nors ta pati melagienoje panaudota nuotrauka buvo pasirodžiusi abiejų protestų metu, pirmą kartą ji publikuota 2013 metais tinklaraštyje „True activist“.
Suklastotas kontekstas
Nuotraukų konteksto klastojimas – viena paveikiausių informacinio karo priemonių.
Šiuolaikinės kompiuterinės programos suteikia galimybes klastoti nuotraukas beveik neatpažįstamai, tačiau tai – ilgas ir sudėtingas darbas, reikalaujantis profesionalių įgūdžių.
Kur kas lengviau ir prieinamiau – pakeisti nuotraukos kontekstą. Tokiu būdu kadrui suteikiamas papildomas informacinis svoris, kuris tampa net svarbesnis nei pats vaizdas.
Ukrainos atvejis
Tokių pavyzdžių gausybė. Pavyzdžiui, 2014 metais, po Krymo aneksijos, Rusijos propagandos mašina, kalbėdama apie ukrainiečius, ėmė aktyviai naudoti „fašistų“ įvaizdį.
2011 metais Ukrainoje buvo filmuojamas vaidybinis filmas „Matč“. Tai – istorinė drama apie futbolo „mirties rungtynes“ tarp Kijevo futbolininkų ir nacistinės Vokietijos „Luftwaffe“ komandos okupuotame Kijeve 1942 metais.
Ukrainos naujienų portalas „Mediaport“ išplatino vaizdą iš filmavimo aikštelės.
Buvo filmuojama scena, kurios metu nacių karininkas, lipdamas laiptais, nuima mėlynai geltoną Ukrainos vėliavą nuo namo sienos ir numeta ją ant žemės. Jos vietoje kabo raudona vėliava su svastika.
2014 metų rugsėjį rusų propagandininkai atrado šią nuotrauką ir ėmė platinti, suklastoję kontekstą.
Klastote pasidalino net Rusijos misijos Ženevoje (Jungtinių Tautų biure) paskyra socialiniame tinkle „Twitter“.
„Šiuolaikinė Ukraina: žmogaus teisės išgyvena pakilimą“, – buvo skelbiama įraše prie nuotraukos, taip bandant sustiprinti Rusijos propagandos klišę apie esą fašistines nuotaikas šiuolaikinėje Ukrainoje.
Tiesa, kilus skandalui įrašas buvo pašalintas.
Pavojingos klastotės
2010 metais JAV naujienų portalas „Slate“ atliko eksperimentą su savo skaitytojais.
Tarp informacijos apie tikrus įvykius, portale buvo pateiktos kelios klastotės su nuotraukomis. Keturios visiškai padirbtos fotomanipuliacijos, viena nuotrauka iš realių įvykių, tačiau pakeistu kontekstu, bei trys nesuklastoti kadrai iš realių įvykių.
Vėliau tos nuotraukos buvo pateiktos žiūrovams ir klausinėjama, ar jie atsimena nuotraukose vaizduojamus politinius įvykius.
Nepaisant to, kad skaitytojai turėjo visas įmanomas technines priemones patikrinti, ar tos nuotraukos ir jose užfiksuoti įvykiai – tiesa, vidutiniškai 31 proc. apklaustųjų pripažino esą atsimeną suklastotus įvykius.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.