Karantino režimo teisėtumu suabejojusiam G.Landsbergiui siūlo kreiptis į KT

„Seimo kanceliarijos Teisės departamentas neturi įgaliojimų teikti išaiškinimų jūsų minėtais klausimais ar vertinti Vyriausybės priimtus ir galiojančius teisės aktus.

Pagal Konstitucijos 106 straipsnio trečiąją dalį dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas“, – atsakyme 15min nurodė A.Kabišaitis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Konstitucinis Teismas

Į jo vadovaujamą Teisės departamentą su prašymu išaiškinti situaciją dėl karantino režimo priemonių (ar jos neriboja konstitucinių teisių ir laisvių, ar jos nėra analogiškos nepaprastosioms priemonėms), taip pat dėl to, ar Vyriausybė neviršijo savo įgaliojimų, kai nesikreipė į Seimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, kreipėsi opozicijos lyderis konservatorius Gabrielius Landsbergis.

Seimo teisininkų atsakymą dėl minėtų klausimų pirmadienį posėdyje aptars Seimo valdyba.

Reaguodamas į G.Landsbergio kreipimąsi, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis anksčiau padarė prielaidą, kad opozicionierius valstybėje siekia įvesti nepaprastąją padėtį, o tai esą neatitiktų valstybės interesų.

„Esti politikų, kurie ramina žmones, ir yra tokių, kurie elgiasi daugiau nei nekorektiškai. Antai, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis reikalauja įvesti nepaprastąją padėtį. Toks konservatorių reikalavimas šiuo metu nedelsiant valstybėje įvesti nepaprastąją padėtį neatitinka ne tik pačios nepaprastosios padėties sąlygų, bet ir žmonių bei valstybės interesų“, – feisbuke rašė politikas.

Taip pat, pasak jo, nepaprastosios padėties įvedimui Lietuvoje nėra teisinio pagrindo, o ją įvedus, atsirastų daug suvaržymų.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

„Būtų varžomas žmogaus privatus gyvenimas, leidžiant kontroliuoti asmens susirašinėjimus ir pokalbius telefonu, neužtikrinamas būsto neliečiamumas, ribojama žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus, skleisti ir gauti informaciją (t.y. iš esmės galėtų būti įvedama cenzūra), galiausiai – ribojama piliečių teisė burtis į partijas ir asociacijas, įvedama komendanto valanda.

Tai milžiniški teisių ir laisvių apribojimai, kurių įvedimas be pagrindo – t.y. be grėsmės konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai – ir net neišnaudojus kitų ekstremalios situacijos suteiktų priemonių, ne tik kad teisiškai neįmanomas, bet demokratinėje visuomenėje – ir nepriimtinas diktatūros pavyzdys“, – aiškino R.Karbauskis ir ragino „atsisakyti pigaus politikavimo, politiniu prioritetu padarant konstruktyvų, o ne destruktyvų, elgesį bei bendrą darbą užtikrinant Lietuvos žmonių gerovę ir interesus“.

R.Karbauskiui antrino koalicijos partneris „socialdarbiečių“ vedlys Gediminas Kirkilas.

„Skleisdamas abejones, ar Vyriausybė, paskelbdama karantiną, neviršijo savo įgaliojimų, čia pat siūlo teisininkams ir Seimui spręsti, ar nereikėtų skelbti nepaprastosios padėties šalyje – o tai reikštų dar didesnius gyventojų suvaržymus negu karantino metu. Toks konservatorių elgesys stokoja atsakomybės“, – pranešime žiniasklaidai dėstė politikas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Vytautas Nekrošius: „Ar teisėtai paskelbtas karantinas?“

Valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl COVID-19 plitimo grėsmės Vyriausybė, atsižvelgdama į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymą, paskelbė vasario 26-ąją.

Kovo 14-ąją, vadovaudamasi Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu, Civilinės saugos įstatymu ir atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 situaciją bei sveikatos apsaugos ministro teikimą, taip pat – Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymą, Vyriausybė nutarė skelbti trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį ir visoje Lietuvos teritorijoje – karantiną. Ministrų kabinetas taip pat patvirtino karantino režimą.

Karantinas dėl COVID-19 Lietuvoje įsigaliojo kovo 16-ąją 00.00 val. ir tęsis mažiausiai iki kovo 30 dienos 24 val. Daugiau apie jo sąlygas – čia.