„Vien per Muziejų naktį Lietuvos kulinarinio paveldo muziejų aplankė 3 tūkst. žmonių, dar antra tiek – per Kultūros naktį. Žmonėms labai įdomu, jie nustemba atradę tokį įdomų muziejų. Tai unikalus muziejus, tokių visame pasaulyje yra mažai. Visi miestai Lietuvoje mūsų lauktų išskėstomis rankomis. Visi, išskyrus Vilnių“, – taip apie dabartinę muziejaus situaciją 15min pasakė šio muziejaus įkūrėjas ir direktorius V.Kontrauskas.
Mokėjo po 29 centus už kv. m
Jis gerokai nusivylęs. Vilniaus savivaldybė muziejaus patalpas Bokšto g. 9 yra įtraukusi į privatizuojamųjų sąrašą. Dabartiniams sostinės valdantiesiems pasirodė nepriimtina 2014 metais pasirašyta savivaldybės sutartis išnuomoti muziejui šias patalpas be viešo konkurso nustačius vos 0,29 euro už kvadratinį metrą mokestį. Tokią nuomą už 349,18 kv. m patalpas Vilniaus senamiestyje 20 metų (iki 2034 m.) turėjo mokėti V.Kontrausko vadovaujama viešoji įstaiga „Lietuvos kulinarinio paveldo muziejus“.
Trys nedideli kambariai su sienas puošiančiais meno kūriniais, įspūdingo grožio indauja ir kiti baldai, ant stalo išdėlioti indai – vieni mena XVIII amžių, iš kitų valgė šių dienų karaliai. Tokia ekspozicija pasitinka Lietuvos kulinarinio paveldo muziejus – pirmasis tokio tipo muziejus tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse. Muziejuje eksponuojama paties V.Kontrausko surinkta kolekcija.
Kol kas iš patalpų Bokšto g. muziejus nesikrausto, bet ir dabartinė situacija darbuotojų netenkina. Šiuo metu ginčai sprendžiami teismuose, kur kreipėsi ir V.Kontrausko vadovaujamas muziejus, ir Vilniaus miesto savivaldybė. Muziejus, siekdamas, kad patalpos nebūtų privatizuotos, savivaldybė – kad muziejus nebeinvestuotų į pastatą ir neplėstų veiklos.
„Muziejus turi apsaugos priemones, kad savivaldybė negalėtų privatizuoti patalpų, o savivaldybė uždėjusi priemones, kad aš negalėčiau nei projektuoti, nei investuoti, nei statyti nieko“, – teigė V.Kontrauskas.
Svarstė Seimo Kultūros komitete
Muziejaus direktorius ir kolekcininkas jau buvo nukeliavęs ir į Seimo Kultūros komitetą, kuriame svarstytas klausimas dėl Lietuvos kulinarinio paveldo muziejaus patalpų, dalyvavo ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Kultūros paveldo departamento, Kultūros ministerijos, prezidentūros, Etninės kultūros globos tarybos atstovai. Taip pat – ir Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė.
„Visi pripažino ir garsiai pasakė, kad tas muziejus yra unikalus ir labai reikalingas tiek Vilniui, tiek Lietuvai, bet, savivaldybės nuomone, jie turi pastatą privatizuoti, čia visuomenės interesas, jiems reikalingi pinigai, reikia tvarkyti kiemus, statyti darželius ir t.t. Daugelis pasisakančiųjų akcentavo, kad šio muziejaus indėlis – didelis, jis įdomus užsieniečiams, mūsų žmonėms, duoda didžiulę pridėtinę vertę. Ne tiesioginę, kuri išreikšta pinigais, bet žinomumo prasme. Net pasaulyje tokių muziejų yra mažai“, – kalbėjo V.Kontrauskas.
Seimo Kultūros komitetas, anot muziejaus įkūrėjo ir vadovo, kreipėsi į Vilniaus tarybą, kad ši dar kartą apsvarstytų muziejaus patalpų klausimą. Tad V.Kontrauskas nepraranda vilties, jog sprendimas dėl privatizacijos pasikeis, nors palankumo kol kas nesulaukiama.
Savivaldybė nesitraukia
Savivaldybė siūlė Kulinarinio paveldo muziejui pakeisti sutarties kainą. Savininkams kategoriškai atsisakius, Vilniaus miesto taryba nusprendė, kad pastatas turi būti parduodamas, – sakė V.Urbonienė.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vylūnė Urbonienė, paprašyta pakomentuoti susidariusi situaciją su Lietuvos kulinarinio paveldo muziejumi, 15min teigė, kad savivaldybės taryba jau prieš metus patvirtino Nekilnojamojo turto valdymo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą.
„Rengiant strategiją buvo atliktas didžiausių turto objektų nuomos sutarčių įvertinimas bei patikslinti parduotinų objektų sąrašai, kurie parodė, kad nemažai sutarčių buvo sudaryta lengvatinėmis sąlygomis“, – teigė V.Urbonienė.
Šiame sąraše atsidūrė ir Kulinarinio paveldo muziejus.
„Savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, kuriuo iš nekilnojamojo turto turi siekti visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, jį tausoti, nešvaistyti bei sudaryti sandorius tik teisės aktų nustatytais atvejais ir būdais, siūlė viešajai įstaigai „Kulinarinio paveldo muziejus“ pakeisti sutarties kainą.
VšĮ „Lietuvos kulinarinio paveldo muziejus“ savininkams kategoriškai atsisakius, Vilniaus miesto taryba, gindama viešąjį interesą nusprendė, kad pastatas turi būti parduodamas, o gautos lėšos panaudotos miestiečių reikmėms. Toje pačioje sutartyje buvo aiškiai nustatyta, kad nuomos sutartis galios ne ilgiau kaip iki turto pardavimo aukciono. Įvykus pastato pardavimo aukcionui automatiškai nutrūks ir galiojusi sutartis“, – sakė V.Urbonienė.
Administracijos direktorės pavaduotoja tvirtina, kad „VšĮ „Lietuvos kulinarinio paveldo muziejus“ nesutinka su tuo, jog patalpos Bokšto gatvėje būtų parduodamos aukciono būdu ir visomis įmanomomis priemonėmis siekia vilkinti bylą ir uždelsti tarybos sprendimo vykdymą, kadangi savivaldybės patalpomis jie naudojasi lengvatine tvarka, kuri buvo išnuomota ankstesnės kadencijos ne konkurso būdu“.
Byloje, kuri iškelta pagal muziejaus ieškinį savivaldybei dėl viešo aukciono, kuriame būtų parduodamos muziejui išnuomotos patalpos Bokšto g. 9, vykdymo uždraudimo ir dėl nuomos sutarties nuostatos, pagal kurią sutartis galiotų tik iki įvykusio aukciono, panaikinimo, teismas sprendimą turėtų skelbti liepos 26 d.
Antroje byloje pagal savivaldybės ieškinį muziejui dėl uždraudimo atlikti investicijas į patalpas Bokšto g. 9 įvyko vienas teismo posėdis, kitas numatytas spalio 5 dieną.