Suprasti akimirksniu
- Statybas prie Kauno marių plėtoja ne Ramūnas Karbauskis, o jo verslas.
- Statybų vykdymas per įmonę leidžia apeiti pajamų mokestį ir atidėti ar net išvengti pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo.
- R.Karbauskis ne kartą apie statybas Jakštonyse kalbėjo kaip apie nuosavą kiemą. Sulaukęs klausimų apie mokesčius, jis tvirtina dar nežinantis, kam jo įmonė stato prabangų gyvenamąjį kompleksą.
Kalbėdamas apie statybas Jakštonyse, R.Karbauskis nevengė tokių išsireiškimų kaip „mano kiemas“. Bet gyvenamojo komplekso statybas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis apmoka ne pats, o per vieną iš savo kontroliuojamų įmonių. Toks modelis leidžia atidėti ar iš viso nemokėti mokesčių, nuo kurių paprasti mirtingieji pabėgti negali.
„Agrokoncernas“ daug metų nemokėjo dividendų R.Karbauskiui, o nuo jų tektų sumokėti ir gyventojų pajamų mokestį (GPM). Kai kalba eina apie milijonines statybas, 15 proc. GPM – skausmingas skaičius. Bet vietoj dividendų R.Karbauskiui, jo verslas milijonines lėšas nukreipė tiesiai į statybas, kurios vadinamos prabangia LVŽS lyderio rezidencija.
Be to, vystydamas statybas kaip fizinis asmuo R.Karbauskis turėtų nedelsdamas apmokėti ir statybos darbus, ir jiems taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tuo tarpu LVŽS lyderio įmonė naudojasi galimybe šio mokesčio nemokėti – bent jau kol kas.
Iki šiol neneigęs, kad ant Kauno marių kranto dygsta jo privati rezidencija, dabar „valstiečių“ lyderis kalba atsargiau. Paklaustas apie mokesčius, R.Karbauskis 15min pareiškė, kad dar nėra aišku, kaip turtas bus naudojamas. Jis kategoriškai neigė, jog statybos per įmonę vystomos siekiant apeiti mokesčius.
Parke stato gyvenamąjį namą ir poilsio pastatą
Vaizdingoje vietoje, Kaišiadorių rajone, Kauno marių regioniniame parke, ant pačio marių kranto, jau kurį laiką vyksta statybos. Dėl šios LVŽS lyderio valdos jau buvo kilęs skandalas. Delfi.lt skelbė, kad Valstybinė miškų tarnyba surašė savininkui nurodymą pašalinti dalį teritoriją juosiančios tvoros, kuri užtveria miško žemę. Taip pat lrytas.lt skelbė, kad neturint leidimų valdose buvo laikomi 5 danieliai. Tačiau šiuo atveju kalba eina ne apie tvoras ir danielius.
Jakštonių kaime vykstančios statybos jau eina į pabaigą. Kas yra statoma sklypuose? Pats R.Karbauskis žiniasklaidai yra pareiškęs, kad ten dygsta ne poilsio namai, o mobili asteroidų stebėjimo stotis.
„Čia bus mobili asteroidų, kurie kelia grėsmę žemei, observatorija stebėsenai. Į ją internetu galės prisijungti viso pasaulio mokslininkai, studentai“, – anksčiau žiniasklaida citavo R.Karbauskį.
Vis dėlto, realybė yra kitokia. Šalies žiniasklaida apie šią Seimo nario valdą rašė ne kartą. Skelbta, kad sklypuose vyksta prabangios politiko sodybos ar rezidencijos statybos. Pats R.Karbauskis iki šiol to ir neneigė.
Kertinis dalykas, kuris išduoda, kokie tiksliai pastatai dygsta teritorijoje – statybos leidimas. Parke R.Karbauskio „Agrokoncerno“ valdoma įmonė turi 14 sklypų, valdos plotas – apie 17 hektarų. Šioje teritorijoje dar 2014 metų pabaigoje buvo išduoti leidimai gyvenamojo namo su priklausiniais ir poilsio pastato statyboms.
Taigi kyla klausimas: kam „Agrokoncerno“ įmonei, kuri oficialiai užsiima verslo konsultavimo veikla, yra reikalingas prabangus gyvenamasis namas su danieliais? Atsakymas gali slypėti mokesčiuose.
Milijonierius be milijonų
Ramūnas Karbauskis – vienas turtingiausių Lietuvos politikų. Tai neabejotinas faktas. Tačiau buvimas milijonieriumi nereiškia, kad tas milijonierius turi pinigų milijoninės vertės statyboms.
Milijonus R.Karbauskis tikrai turėjo ir turi po ranka. Naujausiuose LVŽS lyderio verslo finansiniuose dokumentuose nurodoma, kad šis verslas yra sukaupęs net 73 mln. eurų nepaskirstyto pelno. Ši suma penkissyk viršija oficialią R.Karbauskio turto vertę. Ką reiškia „nepaskirstytas pelnas“? Paprastai tariant – tai verslo uždirbtas pelnas, iš kurio akcininkas gali išsimokėti dividendus.
Bet „Agrokoncerno“ finansiniai dokumentai rodo, kad Seimo nario verslas metai po metų nemokėjo dividendų R.Karbauskiui ir kaupė pelną. Apie dividendų mokėjimą R.Karbauskis pirmąsyk pranešė tik šiemet – kai 15min tyrimas atskleidė nuslėptą R.Karbauskio artimųjų valdomų įmonių tinklą, kuris supirkinėja žemes, taip apeinant „Agrokoncernui“ ir susijusioms įmonėms taikomus apribojimus. Tada R.Karbauskis pareiškė iš „Agrokoncerno“ gavęs kelis milijonus eurų dividendų, kuriuos jis padovanojo dviem savo sūnums.
Taigi dividendų iki to momento „Agrokoncernas“ nemokėjo. Jeigu R.Karbauskis būtų sumanęs, tarkim, išsimokėti kelis milijonus eurų dividendų ir iš šių pinigų statytis prabangią rezidenciją ant Kauno marių kranto, niekas to nedraustų – tik reikėtų susimokėti 15 proc. pajamų mokestį nuo gautos sumos. Bet statybas Jakštonyse vysto ne R.Karbauskis, o įmonė, kuriai pajamų mokestis negresia.
Pinigų yra. Tik ne pajamų mokesčiui
6,15 mln. eurų – tokia suma „Agrokoncernas“ pernai įvertino nebaigtas statybas Jakštonyse.
Gyvenamojo komplekso statybas vysto „Agrokoncernui“ priklausanti bendrovė „Žemės ūkio inovacijų centras“, ji užsiima verslo konsultavimo veikla. Iš kokių pinigų „Žemės ūkio inovacijų centras“ tai daro – parodo bendrovės balansas. 2016 m. vasarą bendrovės skolos kitoms „Agrokoncerno“ grupės įmonėms sudarė 1,6 mln. eurų. 2017 metų vasarą – jau 5,76 mln. eurų.
Taigi „Agrokoncernas“ metai po metų nemokėjo dividendų R.Karbauskiui. Bet tuo pačiu metu milijonines lėšas nukreipė į statybas, kuriose kuriamas turtas gali būti skirtas būtent LVŽS lyderio poreikiams tenkinti.
Nuolaida statyboms – valstybės sąskaita
Statybas vystantis „Žemės ūkio inovacijų centras“ už šiuos darbus nemoka ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Tai 15min patvirtino „Žemės ūkio inovacijų centro“ direktorius Romaldas Nagrockis.
Sykiu „Žemės ūkio inovacijų centro“ vadovas neatmeta galimybės, kad prabangus gyvenamasis kompleksas bus naudojamas įmonės reikmėms.
Mokesčių inspekcija patvirtina, kad tokiu būdu naudojant sukurtą turtą, PVM galima nemokėti ne tik iki statybų pabaigos, bet ir apskritai niekada.
Paprašytas patikslinti, kaip būtent jo vadovaujama bendrovė, užsiimanti konsultacine verslo veikla, savo reikmėms naudotų gyvenamąjį kompleksą, R.Nagrockis to nepadarė. O netrukus pašnekovas jau pakeitė plokštelę ir pradėjo kalbėti apie komplekso pardavimą.
Pateikiame visą interviu su R.Nagrockiu:
– Norėjau truputėlio pagalbos paprašyti – tiesiog pasitikslinti dėl tų statybų Jakštonyse. Sakykit, tas objektas – kai bus pabaigtas – jūs jį įmonės reikmėms naudosit?
– Taip.
– O kaip būtent?
– O... o daugiau klausimų jeigu jūs turit, jūs siųskit – mes raštu jums atsakysim.
– Matot, mane domina...
– „Agrokoncernas“... komunikacija...
– Tai jeigu jūs naudosit įmonės reikmėms, tai, kaip suprantu, PVM mokėjimo nebus?
– Tai mes, ko gero, jį pastatę, gal parduosime. Pardavimas bus.
– Ponui Karbauskiui?
– Nu, nežinau. Kas brangiau mokės – tam ir parduosim.
– Bet iki šiol, kaip suprantu...
– Tai gal ir jūs norėsit pirkt?
– Žinokit, bijau, kad aš neįpirksiu.
– Jo... Tai vat.
– Bet kol kas PVM už tas statybas nėra sumokėtas – teisingai suprantu?
– Taip.
– Aha... Su VMI irgi truputėlį konsultavausi – čia gali būti galbūt traktuojama kaip dividendai natūra?
– Tai Mokesčių inspekcija viską žino tenai. Viskas yra oficialiai čia.
– Tai nelabai suprantu: jūs naudosit įmonės reikmėms ar parduosit?
– Tai mes dar jį statom. Dar jis nepastatytas. O kai pastatysim – tada ir...
– O gal žinot, kada statybos nusimato į pabaigą?
– Gali būt, kad šių metų – per šiuos metus pastatysim, pabaigsim iki naujų metų. Jeigu viskas gerai pasiseks.
– Tai vis dėlto nepykit, kad vėl klausiu – bet nesupratau. Tai ar parduosit, ar įmonės reikmėms naudosit?
– Tai... žinokit, nuspręsim, kai bus pastatytas.
– Supratau. O Mokesčių inspekcija kol kas pretenzijų neturėjo, kaip suprantu?
– Ne, ne. Nes viskas yra ten... ir važiavom mes, ir dėl tų statybų tenai. Viskas buvo sušnekėta, viskas... tvarkingi dokumentai.
Apie PVM dėl šių statybų klausėme ir „Agrokoncerno“. Teiravomės, kiek lėšų už šiuos statybos darbus iki šiol buvo sumokėta rangovui bei kiek PVM buvo sumokėta valstybei. „Agrokoncernas“ atsakė, jog ši informacija yra konfidenciali.
„Atsakant į Jūsų klausimus, norime atkreipti dėmesį, kad privačių verslo bendrovių sutarčių detalės yra konfidenciali informacija. Gerbdami savo partnerius tokios informacijos viešai neskelbiame“, – rašoma „Agrokoncerno“ atsakyme, pateiktame 15min.
Apie mokestinius aspektus pasikalbėti norėjome ir su statybų Jakštonyse rangove, bendrove „Jaukuva“. Tačiau jos akcininkas Audrius Mišeikis teigė negalįs apie tai kalbėti.
„Kodėl, pavyzdžiui, žurnalistai uždavinėja tokius klausimus? Aš manau, kad tokius klausimus man turėtų uždavinėti Mokesčių inspekcija. Ar taip neatrodo jums? (...) Jeigu man skambintų iš Mokesčių inspekcijos, tai tiek žodiškai, tiek raštiškai būtų galima viską pateikti. Žurnalistams – nu, nepykit, aš nelabai noriu tokius informacijos teikti. (...) Nelabai norėčiau šnekėti ir pasakoti, kas ką moka, kas ko nemoka. Visi mokesčiai yra mokami, ir aš daugiau nieko negaliu pakomentuoti“, – sakė A.Mišeikis.
R.Karbauskis: sprendimas dėl pastatų naudojimo dar nepriimtas
Anksčiau R.Karbauskis neneigė žiniasklaidoje pasirodančios informacijos, jog prie Kauno marių dygsta jo rezidencija. Taip pat jis kalbėdavo apie tai, kad sklypuose planuojama pastatyti dar ir asteroidų stebėjimo stotį. Tačiau 15min paklaustas apie mokesčius, politikas jau pateikė kiek kitokią versiją ir sako, kad kol kas nėra priimtas sprendimas, kaip bus naudojami pastatyti namai.
„Įmonė projektą plėtoja keletą metų. Galutiniai sprendimai dėl statybos projekto vystymo ir statybos objektų naudojimo dar nepriimti. Todėl jūsų teiginys nėra pagrįstas. Priėmus sprendimus dėl minėtų objektų, jums būtinai pranešiu. <...> Sprendimai dėl tolimesnio projekto vystymo, objektų naudojimo, galimo pardavimo, naudojimo įmonės reikmėms bus priimti pabaigus atitinkamą projekto vystymo etapą“, – rašoma R.Karbauskio atsakyme.
Paklaustas, ar sprendimas statybas vystyti per įmonę susijęs su galimybe nemokėti PVM arba atidėti šio mokesčio mokėjimą, R.Karbauskis kategoriškai tai neigė.
Taip pat politiko klausėme, ar jis ketina sumokėti pajamų mokestį už Jakštonyse kuriamą turtą. Konkretaus atsakymo jis taip ir nepateikė.
„GPM nebūtų mokamas nuo įsigyto turto. Jis mokamas nuo gautų pajamų. Įmonė parduodama turtą valstybei sumoka PVM nuo pardavimo sumos. Fizinis ar juridinis asmuo sumoka už įsigyjamą turtą jo kainą plius PVM. Fizinis asmuo, gaudamas pajamas, iš kurių gali įsigyti bet kokį turtą, turi nuo savo pajamų sumokėti GPM. Joks papildomas GPM už įsigytą turtą nėra taikomas, mokamas tik PVM nuo įsigyjamo turto vertės“, – komentavo R.Karbauskis.
Negalima lyginti. Bet palyginkim
Jei privataus gyvenamojo komplekso statybas iš savo kišenės dengtų fizinis asmuo, o ne įmonė, galimybės išvengti PVM mokėjimo (ar bent jau jį atidėti) nebūtų.
„Gyventojas, kuris statosi namą, pridėtinės vertės mokestį moka įsigydamas reikiamas prekes ir paslaugas, t.y. iš karto“, – 15min teigė VMI atstovė Rūta Asadauskaitė.
Taigi pastatykite save į dividendų negaunančio milijonieriaus poziciją. Norite pasistatyti namą. Kreipiatės į statybų kompaniją, sužinote kainą su PVM – tiek pinigų jums reikės, be jokios galimybės atidėti PVM mokėjimą. Pinigai – ne bėda, nes turite įmonę, kurioje guli daugiau nei pakankamai nepaskirstyto pelno. Bet išsimokėti tiek dividendų, kiek kainuos statybos su PVM, nepakaks. Mat dividendai apmokestinami 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. Tad bendra statybų kaina – tik 85 proc. sumos, kurią turite pasiimti iš nepaskirstyto pelno.
Kad būtų aiškiau, paprašėme VMI išaiškinimo, kiek ir kokių mokesčių turėtų susimokėti privatus asmuo, turintis savo verslą ir patekęs į tokią situaciją. Įsivaizduojamo namo vertė – milijonas eurų. Ir štai ką atsakė VMI: norint išleisti milijoną statyboms, dividendų reikia pasiimti gerokai daugiau ir susimokėti 15 proc. GPM:
„Gyventojas, norėdamas pasistatyti namą, kurio statybos kaina 1 mln. Eur, turėtų gauti 1176470,59 Eur (prieš išskaičiuojant pajamų mokestį). Šią sumą apmokestinus 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, išskaičiuojamas GPM sudarys 176470,59 Eur, dividendų gavėjui suma „į rankas“ – 1 mln. eurų“, – skaičiavo VMI atstovė R.Asadauskaitė.
Kitokia situacija, kai statybas vysto juridinis asmuo. Visų pirma, dividendų išmokėti nereikia – taigi ir 15 proc. gyventojų pajamų mokestis netaikomas pinigams, kuriais mokama už statybos darbus. Be to, kaip patvirtino R.Nagrockis, yra ir galimybė nemokėti PVM – bent jau iki statybos darbų užbaigimo.
VMI vertinimu, juridinis asmuo PVM gali nemokėti ir iki statybų pabaigos, ir po to. Su sąlyga, kad sukurtas turtas bus naudojamas įmonės veiklai.
„Įmonė gali iki statybų pabaigos PVM traukti į atskaitą. Gali taip daryti ir po to, jei turtas yra naudojamas PVM apmokestinamai įmonės veiklai“, – aiškino R.Asadauskaitė.
O štai jeigu sukurtą turtą akcininkas sumanytų nusipirkti ar išsinuomoti, tada jau reikėtų patuštinti piniginę. „Jei turtas bus išnuomotas ar parduotas akcininkui, prievolė mokėti PVM atsiras“, – konstatavo R.Asadauskaitė.
VMI praktika – nuo židinių iki lėktuvų
Jei kyla klausimų, kaip VMI traktuoja įmonės lėšų leidimą akcininkų ar vadovų privatiems poreikiams, – atsakymas gana aiškus. Tokiais atvejais mokesčių inspektoriai mandagiai paprašo sumokėti mokesčius, kurių verslininkai kartais įsigudrina išvengti. Jei mandagus prašymas nepadeda – taškas padedamas teisme.
„Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsniu, gyventojo gauta nauda, neatlygintinai naudojantis įmonei priklausančiu turtu asmeniniams poreikiams tenkinti gali būti pripažinta pajamomis, gautomis natūra. Tokiu atveju įmonė (…) privalo nuo gyventojui suteiktų pajamų natūra apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį. (…) Gyventojo gauta nauda (pajamomis natūra) taip pat gali būti pripažįstamos įmonės išlaidos, susijusios su šio turto išlaikymu, eksploatavimu, jeigu jos patiriamos gyventojo asmeniniams poreikiams tenkinti.
Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, mokesčių administratorius kartais akcininko gautą naudą pagal pajamų rūšį gali priskirti ne pinigais, o natūra gautais dividendais“, – teigė VMI atstovė R.Asadauskaitė.
Pasak jos, dažnai tokios praktikos taikiniu būna PVM – verslininkai įsigudrina „įmonės reikmėms“ įsigyti privatiems poreikiams naudojamą turtą, o mokestinį reguliavimą išnaudoja tam, kad šis turtas nebūtų apkrautas 21 proc. mokesčiu.
„Kaip rodo patikrinimų praktika, dažniausiai mokesčių mokėtojai įsigyjantys butus, garažus, baldus, buitinę techniką, poilsio pastatus, siekdami pasinaudoti PVM atskaita, sudaro sutartis dėl tokio turto nuomos ir įrodinėja, kad turtas naudojamas veikloje.
Asmeninių poreikių tenkinimas įmonių lėšomis, nesumokant PVM ir nepagrįstai didinant atskaitymus iš apmokestinamojo pelno (prekių ir paslaugų suvartojimas privatiems poreikiams tenkinti yra prilyginamas PVM apmokestinamam tiekimui). Tokiu būdu ne tik gaunama asmeninė materialinė nauda, bet ir nepagrįstai sumažinami įmonių mokėtini mokesčiai – asmeninėms reikmėms skirtų pirkinių PVM nepagrįstai įtraukiamas į įmonių PVM atskaitą, o jų įsigijimo išlaidos nepagrįstai priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, mažinantiems apmokestinamąjį įmonių pelną“, – tęsė R.Asadauskaitė.
Kokio turto įmonės, apeidamos mokesčius, užgyvena savo vadovams ar akcininkams? Ogi labai įvairaus.
„Įmonių lėšomis yra tenkinami įvairūs įmonių vadovų, savininkų ir darbuotojų asmeniniai poreikiai, tačiau daugiausia nustatoma atvejų, susijusių su įvairių transporto priemonių, įskaitant pramoginius laivus ir orlaivius, įsigijimu, nekilnojamojo turto įsigijimu, kelionėmis, kurios įforminamos kaip komandiruotės“, – vardijo VMI atstovė.
Tarp naujausių tokio įmonių lėšų naudojimo pavyzdžių – įvairias varžybas ir renginius jaunimui organizuojanti viešoji įstaiga, pernai patekusi į VMI akiratį. Mokesčių inspektoriai nustatė, kad įstaigos veiklai neva reikalingi pirkiniai – prabangūs saulės akiniai, kilimai, židinys, sidabro dirbiniai, šviestuvai, virtuvės įranga. Nustatyta, kad šiuos pirkinius naudojo ne įstaiga, o jos vadovas. Kitas pernykštis pavyzdys – turizmo įmonės vadovas, bendrovės sąskaita keliavęs po Tailandą ir Kambodžą, nepigios kelionės kainą įtraukiant į įmonės sąnaudas. Iš viso pernai VMI nustatė 70 atvejų, kai įmonių lėšomis buvo tenkinami savininkų ar vadovų poreikiai.
2016 m. tokių atvejų nustatyta 97. VMI iš gudravusių įmonių pareikalavo papildomai sumokėti 213 tūkst. eurų įvairių mokesčių. 2015 m. statistika – 77 atvejai ir daugiau nei 1,3 mln. eurų mokesčių, kuriuos tokiais veiksmais bandyta nusukti nuo valstybės.
