Lietuvos Seimas 2020 metus paskelbė Šventojo Jono Pauliaus II metais. 2020 metais bus minimos popiežiaus šventojo Jono Pauliaus II gimimo 100-osios metinės.
Ši proga, žinoma, minima ir popiežiaus gimtojoje šalyje – Lenkijoje. Lenkijos Bažnyčia šiemet šv.Jonui Pauliui II skirtos metinės „Popiežiaus dienos“ proga pradėjo Karolio Wojtylos – Jono Pauliaus II – šimtmečio jubiliejų, kuris bus iškilmingai užbaigtas per šv.Jono Pauliaus II gimimo šimtąsias metines 2020 metais.
Suprasti akimirksniu
- Šv.Karolis Wojtyla gimė Vadovicuose, Krokuvos vyskupijoje 1920 metų gegužės 18 dieną.
- Įšventintas kunigu Krokuvoje 1946 metais, konsekruotas Krokuvos vyskupu augziliaru 1958 metais, paskirtas šios vyskupijos arkivyskupu metropolitu vykstant Antrajam Vatikano susirinkimui 1964 metais ir kardinolu 1967 metais.
Jonas Paulius II – pirmasis Lietuvą aplankęs popiežius, kurio vizitas 1993 metais suteikė didelę moralinę ir diplomatinę paramą nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai. Kokia popiežiaus apsilankymo reikšmė Lietuvai?
Kaip teigiama Seimo nutarime, popiežius Jonas Paulius II buvo vienu didžiausių pasaulio autoritetų, susitikęs kone su visais pasaulio valstybių vadovais. Taip pat buvo visų religijų pasekėjų dialogo šalininkas, nuolatinis piligrimas, aplankęs tolimiausius pasaulio kampelius, popiežius, artimas visiems žmonėms.
Apsilankymas Lietuvoje buvo neįkainojamas
Popiežiaus Jono Pauliaus II lėktuvas, atskridęs iš Krokuvos, Vilniuje leidosi 1993 m. rugsėjo 4 d., šeštadienį, 15 valandą. Vos išlipusį iš lėktuvo popiežių pasitiko minia. Popiežius pabučiavo Lietuvos žemę ir pasakė sveikinimo kalbą.
„Lietuva – tyli liudininkė karštos meilės religijos laisvei, kuri, kaip ne kartą pabrėžiau, yra visų kitų žmogiškų ir visuomeninių laisvių pagrindas“, – kalbėjo popiežius.
Kardinolas Sigitas Tamkevičius, kalbėdamas apie popiežiaus vizito prasmę, sako, jog tai visų pirma buvo istorinis įvykis, bet jo reikšmė – kur kas gilesnė.
„Per penkiasdešimt okupacijos metų Katalikų bažnyčia Lietuvoje patyrė daug smūgių. Šimtai kunigų buvo nuteisti ir išsiųsti į lagerius. Buvo represuoti beveik visi vyskupai, o vyskupas V.Borisevičius net sušaudytas. Religinis gyvenimas buvo įspaustas į Prokrusto lovą. Mes, kunigai, neturėjome teisės net vaikus katekizuoti.
Be to, KGB intensyviai siekė, kad dvasiškiai taptų kolaborantais. Ir visa tai tęsėsi ne metus, ne dešimtį, bet penkiasdešimt metų. Mes buvome tarsi sunkiai sužeistas ligonis, reikalingas sumanaus gydytojo ir didelės pagalbos“, – sakė S.Tamkevičius.
Pasak S.Tamkevičiaus, popiežius Jonas Paulius II, tik ką išrinktas popiežiumi, 1978 metais aplankė Romoje lietuvių šv.Kazimiero kolegijoje ir pasakė, kad būsiąs „tylos“ Bažnyčios balsas.
„Maža to, vos sovietiniai tankai išriedėjo iš Lietuvos, popiežius tuojau atskrido pas mus ir aplankė Vilnių, Kauną, Kryžių kalną ir Šiluvą. Jo apsilankymas Lietuvoje buvo tiesiog neįkainojamas.
Galėčiau palyginti: tai ką Sąjūdis davė Lietuvai, Jono Pauliaus II apsilankymas ne mažiau davė Bažnyčiai, bet taip pat ir Lietuvai. Jis mus sutvirtino ir įkvėpė atsitiesti po daugelio persekiojimo metų ir drąsiai kurti Lietuvos ir Bažnyčios ateitį“, – kalbėjo S.Tamkevičius.
Į Lietuvą atvyko lemtingu istoriniu momentu
Šv.Jono bendruomenės vienuolyno sesuo Teresė prisimena, kad Jonui Pauliui II lankantis Lietuvoje ji turėjau malonę būti laukiančių žmonių minioje ir kartu su popiežiumi melstis Kaune, Santakoje.
„Jis į Lietuvą atvyko lemtingu Lietuvos istorijos momentu, tuoj po sovietinės okupacijos, labai sunkiu metu. Tada, kai mūsų tauta kėlėsi iš vargo, iš skurdo, kėlėsi su atgimimo, atsinaujinimo viltimi. Kada buvo verčiamas ne tik naujas Lietuvos tautos, bet ir naują Lietuvos bažnyčios puslapis“ – kalbėjo sesuo Teresė.
Pasak pašnekovės, Jonas Paulius II į Lietuvą atvyko kaip vilties piligrimas, kaip gailestingumo apaštalas skleisti žinią pasauliui: „Kad Dievas yra gailestingas. Ir iš tiesų Lietuvai ypatingai to reikėjo.
Lietuva prieš 25 metus stengėsi pakilti, ieškoti laisvės kelių, dvasinio atgimimo kelių. Popiežiaus vizito metu buvo justi labai didelis pakylėjimas.“
Žmonės į gatves išėjo ne tik iš smalsumo
Popiežiaus apsilankymas tapo svarbiu įvykiu net ir tiems, kurie kas sekmadienį nelanko bažnyčios ar nėra praktikuojantys katalikai.
Šventojo tėvo minios laukė visur, kur jis lankėsi. Pasak sesers Teresės, būti šalia popiežiaus, priklausyti Bažnyčiai reiškia pripažinti, kad Viešpats mus veda per savo ganytoją.
„Jei tie, kurie retai ateina į bažnyčią pasirinko būti renginiuose, susitikimuose su popiežiumi, tai liudija jų gilų norą priklausyti bažnyčiai, Kristui.
Nemanau kad tiek daug žmonių išėjo į gatves vedini tik smalsumo. Juk ir per televiziją gali pamatyti. Tačiau būti kartu liudija pasitikėjimą, bendrystę su popiežiumi. Jei tu dalyvauji – tu pasakai savo pasirinkimą, kad bendrystė yra svarbi“, – kalbėjo sesuo Teresė.
- Popiežius Jonas Paulius II Lietuvoje viešėjo 1993 metais. Kartu ji aplankė ir kitas Baltijos šalis: Latviją ir Estiją. Jis Lietuvoje praleido daugiausiai laiko – keturias dienas.’
- Popiežius į Lietuvą atvyko rugsėjo 4 dieną, iš Lietuvos į Rygą išvyko rugsėjo 8 dieną.
- Tai buvo 61-oji apaštališkoji Jono Pauliaus II kelionė
- 1992 m. pabaigoje Vatikanas patvirtino, kad popiežius Jonas Paulius II aplankys Lietuvą, Latviją ir Estiją.
- Pasiruošimo programa ir lankymosi vietos buvo derinamos su šalių vyskupais. Atsižvelgta į konkrečius popiežiaus pageidavimus. Lietuvoje jis norėjo susikaupti prie šv.Kazimiero karsto, aplankyti Aušros vartus, Šiluvą.
- Prieš kelionę popiežius mokėsi lietuvių kalbos.
- Jono Pauliaus II atminimas ir viešnagė Baltijos šalyse įamžinta pastatytais paminklais, atminimo lentomis ir kitais ženklais, jo vardu pavadinti maldos namai, parapijos, kiti objektai.
- Seimui patvirtinus 2020 metus Jono Pauliaus II metams, Vyriausybei pasiūlyta patvirtinti renginių minėjimo planą ir valstybės biudžete numatyti lėšų jam įgyvendinti.
