Mokomieji „Vilkai“ nuo tikrųjų kovinių skiriasi ne tik išore, bet ir vidaus įranga. Važiuoklės modulis yra toks pat, o mokomasis modulis pritaikytas būtent vairuotojų mokymui. Viršuje esančiam įstiklintame skyriuje įrengtos dvi vietos – instruktoriui ir vertintojui. Instruktorius gali sekti važiavimo procedūrą ne tik per langus, bet ir pasitelkdamas visą eilę priešais jį sumontuotų kontrolės prietaisų. Be to, akceleratoriaus, stabdžių ir pavarų dėžės valdymo funkcijos yra sudubliuotos, tad instruktorius kritiniu atveju gali perimti tam tikras vairavimo procedūras.
Galinėje mokomojo modulio dalyje įrengtos papildomos dvi sėdynės kitiems kursantams, todėl vairuotojai gali keistis bet kurioje mokymų maršruto vietoje. Taip pat jie vidinio ryšio pagalba gali girdėti, kaip instruktorius bendrauja su tuo metu vairuojančiu kariu.
Pirmosios kovinės PKM „Vilkas“ Lietuvą pasieks sekančių metų pradžioje, tačiau iki to laiko reikia paruošti ne vieną dešimtį jas vairuoti sugebančių karių. 2017 m. pabaigoje 10 Lietuvos Kariuomenės specialistų Vokietijoje baigė šarvuočių „Boxer“ (lietuviškųjų „Vilkų“ analogo) vairavimo kursą ir kaip instruktoriai perduoda savo žinias kitiems būsimiems PKM vairuotojams. Šiuo metu, prižiūrint iš Vokietijos atvykusiems specialistams, realiomis Lietuvos sąlygomis kaip tik ir mokoma pirmoji vairuotojų grupė.
Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro įgūdžių formavimo ekspertas, štabo seržantas Saulius Laisonas, baigęs PKM vairuotojo kursą Vokietijoje ir dabar užtvirtinantis žinias Gaižiūnuose, bus atsakingas už tolesnį vairuotojų rengimą Lietuvoje.
„Šiuo metu vyksta intensyvi atranka, kuriuos žmones mokyti PKM vairuotojais. Galutinį sprendimą dėl konkrečių žmonių priima dalinių, kuriuose bus dislokuotos PKM „Vilkas“, tiesioginiai vadai, bet yra tam tikri reikalavimai. Kandidatai privalo turėti ne žemesnės kaip C kategorijos vairuotojo pažymėjimą (dėl to, kad kovinė mašina sveria apie 35 tonas), karys turi mėgti techniką ir gebėti ją aptarnauti, būti motyvuotas mokytis ir nuolat tobulėti. Beje, „Vilkų“ vairuotojais galės būti tik Profesinės karo tarnybos kariai.
Kandidatai gali būti parenkami vadų nuožiūra arba siūlytis patys. Didelis privalumas, jei žmogus prieš tai turėjo sunkiųjų transporto priemonių – sunkvežimių, žemės ūkio technikos – vairavimo patirties. Tokie apskritai žino, kas yra technika, žino kaip ją prižiūrėti, greičiau „susidraugauja“ su didelio svorio ir didelių gabaritų karine technika“, – sako įgūdžių formavimo ekspertas S.Laisonas.
Paklausti, su kokias pagrindiniais iššūkiais susiduria besimokantieji valdyti PKM „Vilkas“, instruktoriai visų pirma išskiria didelius transporto priemonės gabaritus – ilgį, aukštį, plotį.
„Ypatingo dėmesio reikalauja „Vilko“ plotis, kuris siekia lygiai tris metrus, t.y. tiek, kiek dažniausiai yra bendro naudojimo kelių važiuojamosios juostos plotis, – teigia S.Laisonas. – Tai reiškia, kad norint tilpti savo važiavimo juostoje, dešinieji ratai turi riedėti beveik kelkraščiu. Be to, papildomo sunkumo suteikia tas faktas, kad vairuotojo darbo vieta įrengta dešinėje pusėje, tad jis kairės pusės padėtį ties ašine linija gali sekti tik veidrodėlių pagalba. Todėl ir visų eismo dalyvių noriu paprašyti, kad, sutikę kelyje mus su „Vilkais“, taip pat elgtųsi šiek tiek dėmesingiau ir pasisaugotų.“
PKM „Vilkas“ vairavimo subtilybių besimokantis Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono antros kuopos grandinis Kęstutis Sokolovas teigia, kad mokytis būti PKM „Vilkas“ vairuotoju – garbinga, bet tikrai nelengva.
„Iš pradžių mokytis buvo atrinktas kitas žmogus, tačiau, jam atsisakius, į jo vietą pasisiūliau aš ir, gavęs vado pritarimą, patekau į šį kursą. Iki tol neturėjau rimtesnės sunkiojo transporto vairavimo praktikos, kariuomenėje teko vairuoti tik sunkvežimius „Unimog“. Lyginant su pastaraisiais, vairuoti PKM „Vilkas“ yra šiek tiek sunkiau, ypač dėl didesnių gabaritų. Tačiau yra dalykų, kurie maloniai nustebino. Visų pirma – tai galingas variklis. Tarpusavyje juokaujame, kad pagaliau galėsime kelyje aplenkti kitą transporto priemonę, užtenka tik stipriau spustelti akceleratorių.
Reikia šiek tiek pastangų ir mokantis bazinių PKM „Vilkas“ techninio aptarnavimo įgūdžių. Mes galėsime atlikti šių transporto priemonių mėnesinį techninį patikrinimą, į kurį įeina ne tik vizualinis išorės ar važiuoklės apžiūrėjimas, bet ir eksploatacinių skysčių papildymas, kitos operacijos variklio skyriuje“, – pasakoja būsimas „Vilko“ vairuotojas K.Sokolovas.
PKM „Vilkas“ vairuotojo kursas trunka 3–4 savaites. Kadangi technika šiuolaikiška ir sudėtinga, turinti daug elektronikos, maždaug 40 proc. mokymo laiko skiriama teorijai, 50 proc. vairavimo praktikai, o likusieji 10 proc. – išmokyti vairuotojus pagrindinių techninės priežiūros įgūdžių. Rengimo kurso pabaigoje numatytas kvalifikacinis testas, kurio metu bus tikrinami vairuotojo įgūdžiai tiek važiuojant bekelėje, tiek bendro naudojimo keliais. Tik po to bus sprendžiama, ar karys gali valdyti šią sudėtingą techniką, ar ne.
