„Mes kai vykdome ne savo tiesiogines užduotis, reiškia, mes negalime vykdyti karinio rengimo ir karinė parengtis kariuomenės, ypatingai Krašto apsaugos savanorių pajėgų, krinta. Reiškia jie neturi laiko pakankamai treniruotis“, – LNK žinioms sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
Vasarą sueis metai, kai dėl neteisėtų migrantų iš Baltarusijos antplūdžio saugoti pasienio pasiųsti kariai. Migrantų srautas į Lietuvą paskutiniu metu yra sumenkęs.
„Jau dabar akivaizdu, kad sienos apsauga gali tinkamai tvarkytis su esama situacija. Per tą laiką sustygavo ir savo tarnybos veiklą, kad turėtų pakankamai rezervo. Kariuomenė galėtų toliau talkinti esant poreikiui“, – televizijai sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
-
Generolas V.Rupšys – apie mobilizaciją Rusijoje, Ukrainos kontrpuolimą ir NATO brigadą Lietuvoje
-
A.Anušauskas: karinės pratybos Baltarusijoje tiesioginės grėsmės Lietuvai nekelia
-
Norvegijos indėlis regiono saugumui – labai svarbus Lietuvai
-
Seksualinės prievartos akivaizdoje – lenktynės dėl abortų ir kontracepcijos priemonių suteikimo Ukrainos moterims
Karių dalyvavimas saugant valstybės sieną numatytas dėl migrantų antplūdžio įvedus nepaprastąją padėtį. Ji šiuo metu galioja iki gegužės vidurio.
„Aš nesakau, kad neliks, tiesiog žiūrėsime, darysime sprendimą, nes per tas dvi savaites irgi gali daug kas keistis“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Kariuomenės duomenimis, kasdien pasienyje budi apie 200 karių, nuo jų įsitraukimo pradžios ši pagalba krašto apsaugos sistemai jau kainavo 15 mln. eurų.
V.Rupšys atkreipia dėmesį, kad kariai papildomas funkcijas vykdė ir anksčiau, talkindami sveikatos apsaugos institucijoms pandemijos metu.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas LNK teigė, jog atsisakyti karių pagalbos būtų galima gruodį baigus įrengti fizinį barjerą pasienyje.
„Tada, manau, tikrai bus galima kalbėti“, – sakė jis.
Fizinio barjero pasienyje reikia įrengti 505 kilometrus. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu pasienyje su Baltarusija nutiesta 330 kilometrų koncertinos ir įrengta 280 kilometrų fizinio barjero.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba skelbia, jog iš viso šiemet Lietuvos pasieniečiai neįsileido 1582 iš Baltarusijos į Lietuvą planavusių patekti migrantų. Bandžiusiųjų šiemet iš Baltarusijos draudžiamose vietose kirsti sieną į Latviją yra 2613. Neįleistųjų į Lenkiją yra 4491.
Pernai nuo rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų į Lietuvą iš Baltarusijos nepateko 8106.
