„Resursai, kuriais disponuoja Rusija šiandien, mes vertiname, kad tų išteklių užtektų tokio pat intensyvumo karui, kokį mes matome šiandien, užtektų dar dviem metam“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius plk. Elegijus Paulavičius.
Plataus masto invaziją į Ukrainą Rusija pradėjo pernai vasarį ir sulaukė tarptautinės bendruomenės pasmerkimo bei beprecedenčių sankcijų.
Lietuvos žvalgyba kasmetiniame grėsmių vertinime teigia, kad karas atskleidė Rusijos režimo neefektyvumą ir korupciją, išryškino karinės galios trūkumus, parodė, kad šalis neturi galimybės savarankiškai užsitikrinti ekonominę bei technologinę plėtrą.
E.Paulavičius pabrėžė, kad kalbant apie dvejų metų terminą, tai „nėra kokybės klausimas“. Vis dėlto, pasak jo, net ir dabar iš sandėlių traukiama pasenusi rusų ginkluotė leidžia jiems naikinti Ukrainos infrastruktūrą, „daro didžiulę žalą, didina atstatymo kaštus“.
Karinės žvalgybos vadovo teigimu, tai, kiek Rusija galės kariauti, priklauso ir nuo tokių valstybių kaip Iranas ir Šiaurės Korėja teigiamos paramos. Dvejų metų terminas, pasak jo, apima tik Kremliaus turimus resursus.
„Jeigu atmestume visas tas aplinkybes, pašalinus, vertinti pačios Rusijos galimybes tęsti karą, tai šiandien dienai turi tokius resursus, (...) kad galėtų tęsti apie du metus būtent tokio intensyvumo, kokį matome šiandien“, – sakė E.Paulavičius.
Kasmetiniame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos grėsmių vertinime teigiama, jog sankcijų apribota Rusijos karinė pramonė „itin stokoja vakarietiškų elektronikos komponentų“, reikalingų raketoms ir kitai ginkluotei kurti ir modernizuoti.
Jame nurodoma, kad Rusijai jau teko kreiptis į vos kelis likusius užsienio partnerius – Iraną, Šiaurės Korėją, Kiniją – dėl ginkluotės ir amunicijos tiekimo, bet ne visada sėkmingai.