„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 01 10

Kariuomenė informuoja: gruodį fiksuotas padidėjęs dezinformacijos kiekis Sausio 13-osios tema

Artėjant Sausio 13-osios sovietų agresijos prieš atkurtą Nepriklausomą Lietuvos valstybę 30-mečiui, priešiškoje informacinėje aplinkoje fiksuotas padidintas šios temos ir ją palaikančių Rusijos naratyvų eskalavimas, praneša Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (LK SKD) analitikai.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistai, asociatyvi nuotr.
Gruodį fiksuotas padidėjęs dezinformacijos kiekis Sausio 13-osios tema / Ievos Budzeikaitės nuotr.

Pranešime spaudai teigiama, kad iš viso gruodžio 1 – 31 d. Lietuvos informacinėje aplinkoje nustatyta 320 atvejų, turėjusių neigiamos informacinės veiklos bruožų. Lyginant su praėjusiu laikotarpiu bendras informacinių incidentų skaičius buvo kiek aukštesnis (lapkričio mėn. iš viso identifikuoti 308 dezinformacijos atvejai).

Gruodį įvykdyta plataus masto kompleksinė kibernetinė ataka – neteisėtai prisijungta prie dvidešimt dviejų valstybinių institucijų tinklalapių juose patalpinant melagingas žinias. Gruodžio 9 d. pasinaudojant Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos darbuotojo e. pašto adresu išsiųstas melagingas pranešimas (angl. spoofed email) apie neva patikslintus karo prievolininkų sąrašus.

Gruodžio 10 d. melagingo turinio informacija neteisėtai patalpinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos interneto svetainėje apie neva Lietuvos pasienyje sulaikytą oficialų Lenkijos asmenį. Dar tą pačią dieną imituojant Šiaulių informacinio portalo laišką LR institucijoms ir organizacijoms išplatintas melagingas turinys susijęs su Šiaulių oro uosto infrastruktūros modernizavimu. Praėjusį mėnesį taip pat įvykdyta kita kibernetinė ataka, kuria siunčiant didelį kiekį „Trojan Emotet“ virusu užkrėstų elektroninių laiškų buvo sutrikdyta ir apsunkinta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro veikla.

Priešiška informacija skleista tikslingai, norint sukelti Lietuvos žmonių nepasitenkinimą valstybe.

Atsižvelgiant į neigiamos informacinės veiklos intensyvumą, periodiškumą ir jos turinį gruodžio mėn. pagrindiniais dezinformacijos taikiniais buvo Lietuvos konstitucinių pagrindų apsauga dėl Sausio 13-osios bylos nuosprendžio, NATO ir Lietuvos narystė aljanse, mūsų šalies užsienio politika, energetika ir ekonomika. Šių temų eskalavimu siekta daryti poveikį visuomenei, mažinant Lietuvos Respublikos piliečių lojalumą valstybei, menkinant pasitikėjimą aukščiausiomis šalies vadovybės institucijomis bei narystės NATO svarbą. Priešiška informacija skleista tikslingai, norint sukelti Lietuvos žmonių nepasitenkinimą valstybe, skatinti nusivylimo nuotaikas, klaidinti, skaldyti ir supriešinti tarpusavyje.

„Scanpix“ nuotr./Kibernetinė ataka
„Scanpix“ nuotr./Kibernetinė ataka

Artėjant vienai iš svarbiausių Lietuvos valstybingumui datų – Sausio 13-osios pergalės prieš sovietų karinę agresiją 30-mečiui ir LR Apeliacinio teismo nuosprendžio paskelbimui Sausio 13-osios byloje, priešiškoje informacinėje aplinkoje suaktyvėjo Kremliaus naratyvų eskalavimas. Daugiausia skleista informacija apie Rusijos tyrimų komiteto pradėtą tyrimą dėl neva neteisėto Sausio 13-osios bylos teisėjų nuosprendžio ir kreipimosi į Interpolo struktūras dėl tarptautinio arešto orderio išdavimo agresiją vykdžiusiems asmenims. Taip pat eskaluotas „savi šaudė į savus“ naratyvas, teigiant, kad Lietuvos valdžia neva neteisėtai apkaltino sovietų kariškius, siekdama nuslėpti savo prisidėjimą prie civilių žūties. Teigta, kad Sausio 13-osios byloje nuteisti sovietų karininkai J. Melis ir G. Ivanovas yra nekalti, o pats šios bylos nagrinėjimas buvo pavadintas „gėdingu teismu“.

Sureagavus į gruodžio mėn. Prezidentūroje vykusią konferenciją „Lietuvių kova dėl valstybės ir istorinės tiesos: Molotovo – Ribentropo paktas 1939 – 1989 – 2020”, Lietuva apkaltinta „istorinio revizionizmo vykdymu“ ir „tikrosios“ Antrojo pasaulinio karo istorijos iškraipymu. Akcentuota pozicija, kuria nesutinkama su SSRS ir Trečiojo reicho atsakomybės sulyginimu sukeliant Antrąjį pasaulinį karą bei atsisakoma pripažinti Lietuvos sovietinės reokupacijos faktą 1944 m.

Kita gruodžio mėn. eskaluota tema, sietina su konstitucinių pagrindų apsauga – LR Karo policijos įstatymo pataisos. Skleidžiama dezinformacija ir klaidinančiomis manipuliacijomis formuotas priešiškas naratyvas, teigiantis, jog Karo policija bus paversta nauja institucija represijoms prieš Lietuvos piliečius vykdyti, protestams malšinti bei priverstiniam šalies žmonių skiepijimui vykdyti.

Skambėjo teiginiai, kad metas parodyti Vakarams tikrąją Rusijos galią ir jėga stabdyti Vakarų „agresiją“, panaudojant branduolinius ginklus.

Gruodžio mėnesį Lietuvos informacinėje aplinkoje toliau buvo stebimas didelis neigiamos informacijos suaktyvėjimas NATO – Rusijos konfrontacijos tema. Aljanso generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui pabrėžus Juodosios jūros regiono svarbą NATO ir glaudų bendradarbiavimą su šio regiono šalimis – Aljanso partnerėmis Ukraina ir Sakartvelu, Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje publikuoti straipsniai apie agresyvias NATO provokacijas ir siekį dominuoti Juodosios jūros regione. Televizijos eteryje skambėjo teiginiai, kad metas parodyti Vakarams tikrąją Rusijos galią ir jėga stabdyti Vakarų „agresiją“, panaudojant branduolinius ginklus. Baltijos šalys dėl neva jose steigiamų karinių centrų įvardintos NATO militarizavimosi šalia Rusijos sienų pavyzdžiu, o Lenkija apkaltina diversantų rengimu provokacijoms kitose šalyse sukelti.

Minėtu laikotarpiu nedraugiškoje informacinėje aplinkoje taip pat išlieka intensyvios Lietuvos – Baltarusijos ir Lietuvos – Rusijos santykių temos, kuriomis siekta formuoti negatyvų mūsų šalies įvaizdį žeriant kaltinimus apie neva Baltijos šalių ir Lenkijos bandymus kištis į Baltarusijos vidaus reikalus, primesti išorinį valdymą ir destabilizuoti politinę padėtį. Reaguojant į mūsų šalies vidaus politikos aktualijas ir naujosios vyriausybės formavimo procesą, Lietuva vadinta rusofobiška valstybe, kurios užsienio politika Rusijos atžvilgiu neva tapsianti dar agresyvesnė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs