Kaip rašoma sekmadienį išplatintame pranešime, per maždaug dešimt mėnesių, daugiau nei 2,7 tūkst. į karo prievolininkų sąrašą nepatekusių jaunuolių pateikė savanoriškus prašymus atlikti tarnybą kariuomenėje.
Tai – 48 proc. daugiau nei 2023 metais per tą patį laikotarpį ir 85 proc. daugiau nei 2022 metais, nurodo kariuomenė.
„Tai rodo ne tik didėjantį pilietiškumą, bet ir norą prisidėti prie mūsų šalies gynybos. Tokie rezultatai yra itin svarbūs, ypač atsižvelgiant į šiandieninę globalią saugumo situaciją“, – sako Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Spalio duomenimis, savanorišką tarnybą jau pradėjo per 1,3 tūkst. jaunuolių. Palyginus su praėjusiais metais, šis skaičius yra 42 proc. didesnis nei 2023-iaisiais per tą patį laikotarpį ir 74 proc. didesnis nei 2022-aisiais tuo pačiu metu.
Daugiau kaip pusė tūkstančio jaunuolių yra pripažinti tinkamais tarnybai ir šiuo metu laukia paskyrimo atlikti devynių mėnesių tarnybą.
„Pagrindinis jaunimo skatinimo įrankis – dialogas. Jei prieš du metus pavykdavo pasiekti tik apie pusę vyresniųjų klasių moksleivių, šiuo metu šie rodikliai gerokai šoktelėjo iki maždaug 90 procentų. Džiaugiamės ne tik patriotiškai nusiteikusiu jaunimu, tačiau ir mokytojų, karjeros specialistų, šaulių ir karių lyderyste“, – teigia Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.
Kaip skelbia kariuomenė, Karo prievolės tarnyba, siekdama efektyvesnio jaunimo pritraukimo, nuo 2023 metų kovo pradėjo įgyvendinti naują verbavimo strategiją, kuri apima glaudesnį bendradarbiavimą su švietimo įstaigomis ir efektyvesnę informacijos sklaidą, supažindinant šaukiamojo amžiaus jaunuolius su savanoriškos tarnybos privalumais ir galimybėmis.
Savo noru tarnybą pasirinkę jaunuoliai turi galimybę pasirinkti norimą tarnybos atlikimo laiką ir vietą, tai suteikia jiems didesnį lankstumą ir galimybę suderinti tarnybą su asmeniniu gyvenimu.
Be to, kariams, savanoriškai pasirinkusiems atlikti tarnybą, iki 30 proc. didėja kaupiamosios išmokos.
