„Jau karui Ukrainoje įsiliepsnojus 2022 m. buvo sudaryta kovinių dronų Switchblade 600 įsigijimo sutartis, kuri bus įgyvendinta jau šiais metais. Kodėl būtent juos? Mūsų kariuomenė turi bepiločių orlaivių ir kovinių dronų vystymo koncepciją, kuri numato kaip ir kokie pajėgumai turi būti vystomi“, – šeštadienį feisbuke paskelbė A. Anušauskas.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sukritikavo krašto apsaugos sistemos požiūrį į dronų pajėgumų vystymą Lietuvoje, taip pat pareiškė, kad bepiločių plėtros strategija gali būti aptariama iš šalies vadovų sudarytoje Valstybės gynimo taryboje.
„Grįžęs aš tikrai norėsiu skirti šiam klausimui ypatingą dėmesį. Manau, kad reikėtų susitikti su krašto apsaugos ministru ir su kariuomenės vadu, susipažinti su ta dronų plėtros strategija, kuri, kariuomenės žodžiais, yra parengta ir galbūt dedikuoti šiam klausimui Valstybės gynimo tarybos posėdį, nes mes tiesiog neturime teisės švaistyti laiko“, – ketvirtadienį žurnalistams Prienuose sakė G. Nausėda, dalyvavęs diskusijoje apie dronų pramonę Lietuvoje.
Tuo metu A. Anušauskas sako, kad prieš trejus metus pamatė bepiločių plėtros planus ir buvo nustebęs – jie buvo atidėti į 2028-2030 metus „ir niekam iš politikų galvos dėl to neskaudėjo“.
„Bepiločių (ir kovinių, ir žvalgybinių) nuo kuopos iki brigados lygmens įsigijimas paankstintas į 2022-2023 m. Tai čia dar nežinojome, kad bus hibridinė ataka su migrantų pagalba, ir Rusija pradės plataus masto invaziją Ukrainoje“, – sako ministras.
Pasak A. Anušausko, Lietuvoje, kol kas vienintelėje iš Baltijos valstybių, Karinėse oro pajėgose veikia Bepiločių orlaivių grandis, Žvalgybos paramos centras, kuris dirba su bepiločiais, taip pat kariuomenėje yra suformuoti vienetai, kuriuose yra naudojami bepiločiai ir kur bus integruotos kovinių dronų sistenos (SB600 ir kiti atsirandantys koviniai dronai, pvz. FPV).
„Operatoriai/technikai rengiami KOP ir SP mokymų centruose arba užsienyje (priklausomai nuo sistemų sudėtingumo). Papildomai pastaraisiais metais šešis kartus padidintas finansavimas ne kariuomenės sudėtyje esančiai Šaulių sąjungai, kuri savarankiškai gali ruošti ir ruošia dronų operatorius ir technikus. Nors kasmet planuojame įvairių bepiločių įsigijimams vidutiniškai po 30 mln. eurų (šiais metais 36 mln. eur), tačiau norint greičiau prisitaikyti prie kintančios situacijos šioje rinkoje, buvo išbandytas ir įdiegtas hibridinis bepiločių įsigijimų modelis, kuomet papildant centralizuotus įsigijimus sudarytos sąlygos kiekvienam kariniam vienetui juos įsigyti savarankiškai, pagal jiems numatomas užduotis“, – feisbuke rašo ministras.
Pasak jo, pasinaudoję šia galimybe 2023 metais, 18 kariuomenės vienetų jau įsigys mikro tipo bepiločių už 1,3 mln. eurų.
A. Anušausko teigimu, lygiagrečiai plečiamas naudojamų elektroninių kovos priemonių spektras, šios priemonės testuojamos ir Ukrainoje.
2021-2023 m. kariuomenei įsigyta už 7,2 mln. eurų ir dar papildomai Ukrainai nupirkta lietuviškų antidroninių sistemų. Šiais metais sudaromos dar didesnės apimties sutartys dėl įrangos bepiločių aptikimui, bepiločių visakrypčių užkardymo priemonių įsigijimo.
„Norint įtraukti lietuvišką bepiločių kūrimo potencialą, dar 2021 metais Krašto apsaugos sistemoje buvo atliktas vertinimas ir 2022 metų pradžioje buvo paskelbtas kvietimas dalyvauti „Skraidančio šaudmens“ (kovinio drono) kūrime – nuo koncepcijos iki prototipo su kovine galvute, analogais būtų „SwitchBlade 600/300. Vienas dalyvių jau išbandė prototipą be kovinės dalies, artimiausiu metu bus bandymai poligone su kovine galvute“, – sako A. Anušauskas.
Pasak jo, su lietuviškais dronų gamintojais buvo sudaryta sutarčių už 1,3 mln. eurų. Dalis užsakymų buvo skirta ir Ukrainos poreikiams patenkinti.
„Džiaugiuosi, kad vis daugiau politikų atranda bepiločių sritį, lanko lietuvių gamintojus, turi galimybę įsitikinti kaip jiems reikalingas KAM pernai parengtas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas, sudarysiantis geresnes sąlygas plėtoti savo veiklą. Žodžiu, visi dirbam bendram tikslui ir darom savo darbus net ir rinkimų metais, bet ne dėl rinkimų,“ – sako ministras.
Idėją dronų pajėgumų vystymą apvarstyti VGT iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), sausį domėjęsis, ką šiuo klausimu daro Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė.
NSGK tąkart išsiuntė VGT nariams – prezidentui, premjerei, Seimo pirmininkei, krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui – apmatus, kaip ir kokiomis kryptimis turėtų būti plėtojami bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių pajėgumai.
Vyriausybė savo ruožtu ėmėsi kurti savo koncepciją šiuo klausimu, apie tai premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė praėjusią savaitę.
Dalis politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.
