Paskutinius mėnesius dirbantis prezidentas Valdas Adamkus turėtų per kelias savaites suskubti Seimui pateikti dekretą dėl kariuomenės vado generolo leitenanto V.Tutkaus atleidimo. Jo kadencija baigiasi birželio 30-ąją. Naują kariuomenės vadą greičiausiai parinks liepos 12 dieną prisiekti turinti išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Keičiantis vadams Lietuvos kariuomenė be priežiūros neliks. Kaip numatoma Krašto apsaugo sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, nesant kariuomenės vado ar jam laikinai negalint eiti pareigų, krašto apsaugos ministro įsakymu jį pavaduoja Gynybos štabo viršininkas arba kitas karininkas, turintis generolo (admirolo) laipsnį.
Pavadavimas – ne naujiena
"Manau, sprendimas laikinai pavesti kariuomenei vadovauti Gynybos štabo viršininkui (šiuo metu pareigas eina flotilės admirolas Kęstutis Macijauskas - aut.) jokių neigiamų pasekmių neturės. Gynybos štabo viršininkas jau ne kartą pavadavo kariuomenės vadą - ir jam sergant, ir išvykus. Tai nebus nauja situacija kariuomenėje", – LŽ aiškino krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Ji teigė esanti tikra, kad prezidentas V.Adamkus laiku pateiks dekretą dėl V.Tutkaus atleidimo. Dėl to esą susitarta praėjusį pirmadienį vykusiame susitikime su valstybė vadovu.
Tačiau prezidento patarėjas, Nacionalinio saugumo grupės vadovas Mindaugas Ladiga kalbėdamas su LŽ užsiminė, kad dekretas dėl V.Tutkaus atleidimo dar neparengtas. Paklaustas, ar dokumentas Seimui gali būti perduotas šią savaitę, M.Ladiga aptakiai atsakė: "Galbūt."
Prezidentūra dvejoja
Galima suprasti, kad didžiausią nepasitenkinimą prezidentūrai kelia jau minėtas Krašto apsaugos organizavimo įstatymo punktas, pagal kurį laikinąjį kariuomenės vadą skiria ne prezidentas, bet krašto apsaugos ministras. "Labai keistas įstatymas ir keistas reguliavimas. Manau, tas reguliavimas buvo numatytas ne tokiam atvejui. Galbūt ta teisės norma yra taisytina. Jeigu laikinąjį kariuomenės vadą skirtų prezidentas, mano asmenine nuomone, gal būtų šiek tiek geriau", – svarstė M.Ladiga.
Kad laikinojo kariuomenės vado skyrimo procedūra galėtų būti taisoma, ne kartą pabrėžė ir krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė. Tačiau, jos teigimu, galiojančio teisės akto reikia laikytis. "Galbūt dabartinis įstatymas man irgi nelabai patinka, bet šiuo metu jis galioja. Konsultavausi su teisininkais, visi kalba tą patį: teisinė padėtis labai aiški. Tad įstatymas gali patikti, gali nepatikti, galima ateityje kalbėti apie šios normos taisymą, tačiau šiuo metu ji yra tokia", – pažymėjo ministrė.
Seimas nedels
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas teisininkas Stasys Šedbaras irgi neabejoja, kad kariuomenės vadas turi būti atleistas įstatyme numatytu laiku. "Manyčiau, teikimas dėl atleidimo turėtų būti laiku, nes kariuomenės vado įgaliojimai baigiasi birželio 30 dieną. Įstatyme nėra numatyta, kad po šios datos kariuomenės vadas galėtų eiti pareigas. Toliau įmanomas laikinas pavadavimas", – dėstė S.Šedbaras.
Jo manymu, prezidento dekretui pasiekus Seimą, procedūra neturėtų užstrigti. "Įstatyme kariuomenės vado atleidimas nėra susietas su paskyrimu, kaip, beje, ir skiriant bei atleidžiant Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininką, - aiškino teisininkas. - Jei bus prezidento teikimas atleisti dabartinį kariuomenės vadą, jis bus atleistas. Lygiai kaip AT pirmininkas būtų buvęs seniai atleistas, jeigu prezidento aplinka nebūtų taip labai aiškiai, vienareikšmiškai susiejusi atleidimo su labai greitu paskyrimu."
LŽ primena, kad Seimas nuo 2008 metų liepos, kai baigėsi kadencija, iki šiol neatleido AT pirmininko V.Greičiaus, nepritarė prezidentūros bandymams paversti parlamentarus paklusnia balsavimo mašina.
Tarsis su partijomis
Politikai įsitikinę, kad po naujosios šalies vadovės D.Grybauskaitės inauguracijos kariuomenės vado skyrimo klausimas turėtų būti sprendžiamas kuo greičiau. "Negali būti ilgo pereinamojo laikotarpio. Noriu tikėti, jog naujoji prezidentė dar šią vasarą pasiūlys kandidatą, o Seimas priims sprendimą", – LŽ sakė krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė.
Kaip numato Lietuvos Konstitucija, kariuomenės vadą skiria prezidentas Seimo pritarimu. Parlamentarai neabejoja, kad naujoji valstybės vadovė sieks sužinoti ir jų nuomonę apie galimus pretendentus. "Žinoma, prezidentas laisvas parinkti vieną, antrą, trečią kandidatą, bet vis tiek tam tikras tinkamumas turėtų būti išsiaiškintas, – kalbėjo parlamentinio TTK pirmininkas S.Šedbaras.
Vargu ar prezidentas nori tokio varianto, kad tam tikra parlamentinė dauguma – vienokia ar kitokia – jo siūlymą atmestų? Beje, ir Konstitucinis Teismas, teikdamas išaiškinimą dėl Vyriausybės formavimo, premjero parinkimo, 1998 metais pripažino, kad prezidentas turėtų konsultuotis su politinėmis partijomis, turinčiomis tuo metu lemiamą balsą parlamente, ir teikti tokį kandidatą, kuris būtų priimtinas."
Tiesa, Krašto apsaugos sistemos įstatymas, apibrėždamas krašto apsaugos ministro pareigas ir atsakomybę, nurodo ir prievolę teikti prezidentui siūlymus dėl kariuomenės vado kandidatūrų. R.Juknevičienė LŽ sakė pasinaudosianti tokia teise. "O kaip prezidentė spręs, ar pasinaudos mano siūlymais – jos reikalas", – svarstė krašto apsaugos ministrė.
