Kaip trečiadienį pranešė kariuomenė, pastebima, kad prieš Baltijos šalis nukreiptas srautas kovo pradžioje sumenko, straipsniai apie situaciją Ukrainoje buvo publikuojami padrikai.
„Tai iš esmės lėmė 2 pagrindinės priežastys – pirmoje kovo pusėje propagandinių Rusijos kanalų funkcionalumas buvo trikdomas kibernetinėmis atakomis, kita vertus – visas propagandistų dėmesys buvo sukoncentruotas informacinėms operacijoms prieš Ukrainą vykdyti“, – teigiama kariuomenės pranešime.
Pasak kariuomenės, visą kovą Kremliaus režimo kontroliuojamoje žiniasklaidoje dominuojanti tema buvo dezinformacija ir melas Rusijos kariniams bei kitiems veiksmams prieš Ukrainą pateisinti.
Vertinant bendrą dezinformacijos ir propagandos kiekį, kovą jis nežymiai išaugo – vasarį nustatyti 365 tokie atvejai.
Neigiama informacinė veikla daugiausia buvo vykdoma su Rusijos informacine-kibernetine aplinka susijusiais kanalais ir žymiai mažiau – su Baltarusijos informacine aplinka.
„Tradiciškai, gynybos temų eskalacija sudarė didžiausią (daugiau kaip 66 proc.) kovo mėn. fiksuotų dezinformacijos atvejų srautą. Skleisti agresyvūs, nauji ir tęstiniai priešiški naratyvai, kuriais siekta menkinti NATO įvaizdį“, – skelbia kariuomenė.
Pasak jos, buvo teigiama, jog Aljansas yra atsakingas už tai, kas vyksta Ukrainoje, tvirtinama, neva „JAV ir NATO jau seniai planavo pradėti karą su Rusija ir ruošiasi prieš ją panaudoti branduolinį bei cheminį ginklą“.
Pabrėžta, kad kaip NATO ir JAV negina Ukrainos, taip negins ir Baltijos valstybių.
Taip pat skleistas melas, kad neva Vakarų šalys „abejingai aštuonerius metus stebėjo tūkstančių civilių gyventojų žudynes pietryčių Ukrainoje ir todėl tapo viso to bendrininkais“, o Rusijos vadinamoji „specialioji operacija“ pristatoma kaip prevencinis veiksmas neva Ukrainos ir NATO planuotai operacijai.
Kariuomenės analitikai atkreipia dėmesį, jog propaganda ir toliau siekta menkinti Lietuvos narystės NATO svarbą ir bauginti šalies žmones. Tendencingai skleista dezinformacija, kad Lietuva taps pagrindiniu taikiniu ir atviros konfrontacijos tarp Aljanso ir Rusijos metu, o „pastarosios raketos sulygins Lietuvos miestus su žeme“.
Šalies vyriausybės sprendimai stiprinti gynybą įvardinti kaip Lietuvos militarizacija prisidengiant situacija Ukrainoje.
„Taip pat teigta, kad Baltijos šalys gali būti kitos „denacifikavimo“ sąraše“, – tvirtina kariuomenė.
Dezinformacijos ir propagandos sraute daugiau nei įprastai dėmesio energetikos sričiai – tai daryta ES vykstant diskusijoms dėl sankcijų Rusijai ir energetinių žaliavų atsisakymo. Pagrindinis naratyvas – kad ES sankcijos sukels pavojų pačių europiečių gerovei, siekta dezinformuoti, kad dėl Vakarų politikų sprendimų europiečių parduotuvėse baigiasi maisto produktai, dėmesys kreiptas į kylančias benzino, dujų ir kito kuro kainos.
Kariuomenės vertinimu, priešiška informacija skleista tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos piliečių nepasitikėjimą Lietuvos valstybės politinės ir karinės vadovybės sprendimais, menkinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus ir NATO garantijas, skatinti nepasitenkinimą savo valstybe, klaidinti ir bauginti žmones dėl galimos karo grėsmės Baltijos šalyse.
