„Būtent čia įvyko paskutinis mūšis. Paskutinis mūšis su okupacinės kariuomenės kariais. Nedidelis, kur buvo kraujas pralietas, bet reikšmingas istoriškai“, – antradienį netoli Seimo minint A.Sakalausko žūties metines kalbėjo kariuomenės vadas.
A.Pocius pabrėžė, kad į parlamento gynėjo žūties vietą kasmet turi ateiti ne tik tų įvykių liudininkai, bet ir jaunimas.
„Aš manau, kad jaunoji karta, kuri yra čia atėjusi, kiekvienais metais tęsdama mūsų tradicijas turi žinoti, kas čia įvyko, turi lankytis čia ir turi atiduoti pagarbą, – kalbėjo kariuomenės vadas. – Tauta stipri tada, kai žino savo istoriją, žino savo netektis.“
Jis pabrėžė, kad nors dabar Lietuva, būdama Europos Sąjungos ir NATO nare, yra saugi, mūsų šalies kariuomenė yra pasirengusi vykdyti visas numatytas užduotis ir, jeigu prireiks, su savo sąjungininkais ginti savo šalį, padėti kitiems.
A.Sakalausko mama Genovaitė Sakalauskienė kalbėjo, kad jos sūnus ir kiti laisvės gyvėjai nemirė – liko gyventi tautos atmintyje.
„Jei jau aukštybėse, bet jų gyvenimas nemirė, jis – mumyse, jis – mūsų širdyse, jis – mūsų tautos atmintyje ir liks ten visada, kol bus laisva, nepriklausoma Lietuva“, – sakė ji.
Pagerbdama parlamento gynėjo atminimą Seimo pirmininkė Irena Degutienė teigė, kad žuvusieji už Lietuvos laisvę visada buvo ir bus didvyriai.
„Jeigu mes šiandien esam kaip laisva tauta ir laisva valstybė, tai – pirmiausiai – laisvės gynėjų nuopelnas. O visų pirmiausia – laisvės aukų: Sausio 13-ąją nužudytos Loretos ir kitų gynėjų, liepos 31-ąją nužudytų muitininkų, rugpjūčio 21-ąją nužudyto Artūro Sakalausko. Už nepriklausomybę padėjusieji savo galvas buvo, yra ir bus mūsų tautos didvyriai“, – sakė I. Degutienė.
Vilniuje antradienį paminėtos savanorio, parlamento gynėjo A.Sakalausko 21-osios žūties metinės.
Iš Alytaus kilęs A.Sakalauskas 1991 metų sausį, kai Sovietų Sąjunga karine jėga bandė nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, prisiekė Lietuvos Respublikai ir tapo kariu savanoriu. Jis žuvo 1991 metų rugpjūčio 21 dieną gindamas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmus.
Tą dieną rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie pirmojo posto A.Goštauto gatvėje. Besipriešindami dar du Alytaus rinktinės savanoriai buvo sužeisti.
Po mirties A.Sakalauskas buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu, Vyčio Kryžiaus ordino žvaigžde, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nario ženklu.
