Praėjusių metų spalio 15 d. nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą LKA pradėjo 15 šauktinių – 7 merginos ir 8 vaikinai, siekiantys joje studijuoti ir įgyti karininko laipsnį. Šie jaunuoliai dar mokyklos suole ėmė svajoti apie karininko profesiją, todėl, atėjus laikui, užsiregistravo LKA Atrankos centre laikyti profesinio tinkamumo testą, kuris yra pirmas žingsnis stojant į Akademiją. Išlaikiusieji testą įgijo teisę dalyvauti kituose priėmimo į studijas LKA etapuose – pasitikrinti sveikatą Karinėje medicinos ekspertizės komisijoje ir Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijai bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) pateikti prašymą studijuoti Lietuvos karo akademijoje.
Tačiau siekti išsvajoto tikslo kai kam sutrukdė gana aukšti reikalavimai kandidatams, ketinantiems studijuoti universitetuose valstybės finansuojamose vietose. Vieniems pritrūko keleto dešimčių iki minimalaus stojamojo balo, kuris pernai buvo 3,6, kitiems sukliudė ne itin sėkmingai išlaikyti privalomi valstybiniai egzaminai.
Suteikta papildoma galimybė
Kad svajonė tapti karininkais neliktų neišsipildžiusi, Karo akademija pakvietė šiuos jaunuolius čia atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir kartu pagilinti dalykų, kurie mokykloje jiems sekėsi sunkiau – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, istorijos ar užsienio kalbos – žinias. Prisiminę ir pakartoję šių dalykų kursą, jaunuoliai galės perlaikyti atitinkamus valstybinius egzaminus ir 2019 m. vėl dalyvauti stojančiųjų į Karo akademiją konkurse.
Paklausti, kaip jaučiasi einant į pabaigą privalomajai tarnybai, jaunuoliai teigia besidžiaugiantys, kad vienas gyvenimo etapas baigėsi ir netrukus laukia kitas, ne mažiau svarbesnis.
„Karo akademija, visų pirma, unikali tuo, kad čia rengiame lyderius. Motyvuotus, polinkį vadovauti turinčius žmones ugdome būti padalinių vadais, skyrių viršininkais, sprendimų priėmėjais. Todėl nusprendėme sudaryti papildomas sąlygas ir suteikti šansą tiems, kurie svajoja tapti karininkais, tačiau jų abitūros egzaminų balai neatitinka keliamų reikalavimų. Mano įsitikinimu motyvacija, noras ir užsibrėžto tikslo siekimas yra kur kas svarbesnės savybės būsimam karininkui nei aukšti egzaminų balai, tačiau abejotina motyvacija. Turime puikias sąlygas ugdyti tiek gebėjimus studijuoti, tiek mokytis karybos, tereikia užsispyrimo ir noro įveikti sunkumus bei barjerus, kurie iškyla siekiant tikslo“, – sako LKA viršininkas plk. Juozas Kačergius.
Paklausti, kaip jaučiasi einant į pabaigą privalomajai tarnybai, jaunuoliai teigia besidžiaugiantys, kad vienas gyvenimo etapas baigėsi ir netrukus laukia kitas, ne mažiau svarbesnis. „Jaučiuosi keistai. Atrodo, neseniai visi susitikome čia išsigandę, didelėmis akimis stebėdami naują aplinką, svetimus žmones... Dabar tie svetimi žmonės tapo lyg šeima. O jau laikas skirtis...“ – sako jaunesnioji eilinė Gabrielė Varanavičiūtė. Jai antrina ir tarnybos draugas j. eil. Donatas Aidukonis: „Jaučiuosi gerai, laukiu tarnybos pabaigos, bet bus labai gaila palikti šį kolektyvą“.
Šių vaikinų ir merginų tarnybos kelias nebuvo lengvas, nes per 9 mėnesius jie turėjo įvykdyti visus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams keliamus reikalavimus – baigti bazinį kario kursą, atlikti tarnybą Akademijoje, sustiprėti ne tik fiziškai, bet ir morališkai. Be to, jiems reikėjo rasti ir laiko patobulinti tai, dėl ko nepavyko pernai įstoti į LKA.
Ar baimės ir nuogąstavimai prieš pradedant tarnauti naujoje vietoje pasitvirtino? Į šį klausimą tarnybą baigiantys jaunuoliai atsako nevienareikšmiškai. Jaunesnysis eilinis Lukas Ribokas sako, kad nebuvo nei baimės, nei nuogąstavimų: „Žinojau, kad bus sunku, bet viskas tikrai buvo įveikiama“. Tuo tarpu j. eil. Gabrielė Stučinskaitė neslepia: „Jaudulys iš pradžių buvo, nes mintyse viskas buvo kiek kitaip, nei pamačiau čia atvykus. Bet ilgainiui jokios baimės neliko.“
Dauguma neatsisakė savo svajonės
Privalomosios tarnybos metu šiems jaunuoliams teko susidurti su naujais iššūkiais, priprasti prie griežtos dienotvarkės, mokytis priimti kitokią nuomonę ir pan. Tačiau šie 9 mėnesiai juos daug ko ir išmokė. „Mane tarnyba pirmiausia išmokė būti savimi, – sako j. eil. Jurgita Tukalytė. – Visų pirma, tarnyboje daugiau laiko skyriau sportavimui. Tai padėjo geriau išlaikyti fizinio parengtumo testą ir pamilti sportą, kuriam iki tol savo gyvenime skirdavau mažai laiko. Taip pat išmokau dirbti komandoje, vykdyti man patikėtas užduotis, nors tai kartais būdavo iššūkis man pačiai.“
Tuo tarpu j. eil. Viltė Duobaitė tarnyboje įgavo kitokios, gyvenimiškos patirties: „Pamačiau, kad ne visi žmonės yra vienodai sąžiningi, supratingi ir paslaugūs. Suvokiau, kad kai kurie žmonės neįvertina tavo pastangų, noro, ryžto, sugebėjimų, nevertina tavęs kaip asmenybės. Bet tai netapo priežastimi atsisakyti svajonės stoti į LKA.“
Daugumai tarnauti baigiančių jaunuolių toks tarnybos būdas ir vieta bei įgytos patirtys tik dar labiau sustiprino norą siekti karininko karjeros – iš 15 šauktinių tik trys nusprendė, kad ši profesija – ne jiems. Likusieji planuoja vienaip ar kitaip savo gyvenimą susieti su kariuomene. „LKA atlikta privalomoji tarnybą mane tik dar labiau įkvėpė siekti užsibrėžtų aukštumų, kilti ir siekti savo svajonės – tapti Lietuvos kariuomenės karininke!” – tvirtai teigia j. eil. G.Stučinskaitė.
J. eil. Auksė Linkutė teigia supratusi, koks atsakingas ir sunkus yra karininko darbas: „Stebėdama mūsų būrio vadą ir kitus sutiktus karininkus, pastebėjau, kiek daug ir kokius darbus jiems tenka dirbti, kokia didelė atsakomybės jiems tenka. Visa ši supanti aplinka man tik dar labiau padėjo apsispręsti tapti karininke.“
Tuo tarpu j. eil. Evelina Strik planuoja rinktis kiek kitokią ateitį: „Po privalomosios tarnybos LKA nusprendžiau tęsti karjerą Lietuvos kariuomenėje, tačiau rinksiuosi ne karininko, o seržanto kelią, nes supratau, kad jis man artimesnis.“ Panašų sprendimą priėmė ir eil. Edvinas Norkus: „Ši tarnyba man padėjo apsispręsti, kad rinksiuosi puskarininkio kelią“.
Studijos LKA suteikia neribotas galimybes
Paklausti, kas labiausiai motyvuoja nepasiduoti ir toliau siekti užsibrėžto tikslo, tarnybą LKA baigiantys šauktiniai nurodo skirtingus įkvėpimo šaltinius. „Mane labiausiai motyvuoja šeima, kuri labai nuoširdžiai tiki tuo, ką darau ir kad man puikiai seksis šiame kelyje, – sako j. eil. Auksė Linkutė. – Ne mažiau palaiko ir karininkai, draugai, kurie remia morališkai ir skatina siekti savo svajonės.“
J.eil. Jurgita Tukalytei didžiausia motyvacija – meilė Tėvynei: „Pagrindinis tikslas einant kario keliu – nuolat siekti naujų aukštumų ir, reikalui esant, gebėti apginti savo šalį, artimą. Svarbiausia – tikėti savimi, tikėti tuo ką darai ir ko sieki!”
Kad ir kokia buvo privalomosios tarnybos patirtis, šis iššūkių kupinas kelias privalomąją tarnybą baigiantiems jaunuoliams bus puiki įžanga į ateitį, apie kurią daugumą jų svajoja, – studijas Lietuvos karo akademijoje, kurias baigę jie įgytų aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir pirmąjį karininko (leitenanto) laipsnį.
„Viena iš girdimų priežasčių, kodėl jaunuoliai svajoja, bet dvejoja rinktis studijas karo akademijoje – tai nepasitikėjimas savimi, nežinios baimė, neužtikrintumas ar man pavyks įveikti sunkumus, kurie laukia pasirinkus šią profesiją, – teigia LKA viršininkas plk. Juozas Kačergius. – Tačiau norėčiau padrąsinti tokius jaunuolius ir pasakyti, kad ši aukštoji mokykla skirta tam, kad buvusį moksleivį sustiprintų, išryškintų jo gerąsias savybes ir išugdytų tvirtą charakterį turinčią, išsilavinusią asmenybę. Tarnybos galimybės Lietuvos kariuomenėje ir visoje Krašto apsaugos sistemoje yra labai didelės, tad net ir tie, kurie neatras savęs pėstininko kelyje, galbūt taps puikiais logistikos, kibernetikos, komunikacijos, karo inžinerijos ar kitų sričių specialistais. O sukaupta patirtis dirbant išvien su sąjungininkais pasitarnaus ir civiliame gyvenime. Labai aiškiai matome, kad Akademiją baigę karininkai labai gerai vertinami ir verslo aplinkoje, įsitvirtina vadovų bei įvairių sričių specialistų pozicijose panaudodami įgytus įgūdžius bei žinias.“
