Pirmadienį I.Šimonytė susitiko su parlamentinių frakcijų Seime seniūnais apsitarti dėl krašto apsaugos stiprinimo.
Vienas aptartų klausimų – dėl gynybos finansavimo.
Norima, kad jau šiemet finansavimas krašto apsaugai pasiektų ir viršytų 2,5 proc. nuo BVP ir kiek daugiau. Iš viso tam papildomai planuojama skirti apie 250 mln. eurų.
„Pirmiausia noriu pasidžiaugti ir pasididžiuoti, kad Lietuvos Respublikos Seime nėra jokios kitos nuomonės, nei kad išties reikia didinti krašto apsaugos finansavimą jau šiais metais. Ir nebuvo diskusijų dėl masto. Kaip jūs žinote, Vyriausybė jau priėmė tam tikrus sprendimus skirti papildomų lėšų priimančiosios šalies paramai – 40 mln. eurų buvo skirta praėjusią savaitę“, – spaudos konferencijoje sakė premjerė.
Į valstybės biudžetą papildomai būtų įtrauktos lėšos, kurios reikalingos ilgalaikiams krašto apsaugos sistemos pirkimams.
I.Šimonytės teigimu, bus siekiama, kad Seime pinigai krašto apsaugai keičiant valstybės biudžetą, būtų numatyti kaip galima greičiau.
Taip pat buvo sutarta, kad bus deleguoti politikai, kurie derins nacionalinio susitarimo dėl gynybos atnaujinimą.
Pastarasis dokumentas, politinių partijų pasirašytas 2018 metais, numatė, kad finansavimas gynybai iki 2030 metų pasieks 2,5 proc. BVP.
„Apibendrindama turbūt galėčiau pasakyti, kad visa Seimo frakcijų puokštė, visas spektras labai jautriai ir labai rimtai vertina poreikį stiprinti krašto saugumą“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Kam bus naudojami pinigai?
Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, bendras finansavimo poreikis yra apie pusė milijardo eurų.
Tačiau jis minėjo, kad nėra galimybių visko, ką norima, įgyvendinti per vienerius metus – gamybiniai pajėgumai, pavyzdžiui, tiekiant amuniciją, kai kur Europoje yra pasiekę piką.
„Daugelis šalių keičia savo planus, didina įsipareigojimus gynybai ir dėl to mes siekiame taip pat tame procese nebūti paskutiniai ir stiprinti savo gynybinius pajėgumus“, – nurodė A.Anušauskas.
Ministras aiškino, kam bus skiriami papildomi pinigai, numatyti krašto apsaugai. Jis minėjo, kad per artimiausius metus norima įgyvendinti modernaus kario idėją. Numatomas aprūpinimas optiniais taikikliais, termovizoriais, naktinio matymo prietaisais.
Planuojama pirkti vidutinio nuotolio prieštankinės raketų paleidimo sistemas „Javelin“, kovinius dronus, amuniciją.
„Bet kokio karinio konflikto atveju matosi, kaip stringa pristatymas, stringa logistinės grandinės, dėl to kiekviena šalis stengiasi turėti tai, kas būtina siekiant parodyti priešininkui, kad šalis tikrai rimtai ruošiasi priešintis ir priešinsis. Ir tikrai ne trumpą laiką, o ilgą laiką, kiek reikės. Ir kartu su NATO sąjungininkais. Dėl to, žinoma, dėmesys amunicijos įsigijimui yra taip pat čia numatytas“, – komentavo jis.
Papildomų sraigtasparnių pirkimas, anot A.Anušausko, bus derinamas su amerikiečiais.
Papildomos lėšos numatomos ir kibernetinio saugumo sričiai.
Rusija stiprina puolimą
Šiemet krašto apsaugos sistemos finansavimas siekia kiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.
I.Šimonytė vasario pabaigoje kalbėjo apie tai, kad dėl įtampos regione Vyriausybė svarsto tikslinti šių metų valstybės biudžetą ir numatyti daugiau lėšų gynybai.
Mūsų regiono gynybinius pajėgumus stiprina ir sąjungininkai.
Vilniuje pirmadienį viešėjęs Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius Anthony Blinkenas paskelbė, kad amerikiečiai Lietuvoje dislokuos papildomus 400 karių.
Ukrainoje antra savaitė vyksta Rusijos pradėtas karas.
Maskva stiprina puolimą, toliau apšaudydama miestus ir bandydama apsupti sostinę Kyjivą.
Artilerijos smūgių pirmadienio rytą sulaukė pietinis Mykolajivo uostamiestis bei kiti šalies miestai.
Ukraina pirmadienį atmetė Maskvos pasiūlymą atverti humanitarinius koridorius civiliams evakuoti iš apsiaustų miestų į Rusijos arba Baltarusijos teritoriją.
