„Jie ramūs, nėra aktyvūs. Tas pats kaip ir žmogui – įsitaisai kur sode pavėsyje ir nėra taip karšta. Jie neprisikemša. Pavyzdžiui, arktinis vilkas žiemą suėda daugiau mėsos negu vasarą. Jie neprisiėda taip, kad jiems būtų sunku“, – BNS sakė vyriausiasis zoologijos sodo biologas Benas Arūnas Noreikis.
Zoologijos sode šiuo metu gyvena du amūriniai tigrai, du arktiniai vilkai ir trys snieginiai leopardai. Šie plėšrūnai įrašyti į Tarptautinę raudonąją knygą.
Kad prie karščių nepratusiems gyvūnams būtų lengviau išgyventi vasarą, jų voljeruose pastatomi purškiamas vanduo. Plėšrūnai tada gali atsivėsinti, taip pat drėkinama žemė.
„Dušai yra pastatomi, žemė drėkinama. Dušą voljeruose pastatome kaip laistytuvą ir jeigu gyvūnas nori, tai palenda savo noru“, – teigė biologas.
Anot jo, per karščius lankytojams gali tekti skirti daugiau laiko, kad pamatytų šiuos tris plėšrūnus, tačiau geriausia į zoologijos sodą užsukti ryte, kai dar nėra taip karšta.
„Geriausias laikas lankytis zoologijos sode, jeigu daugiau aktyvių gyvūnų norima pamatyt, tada, kai sodas atsidaro. Gyvūnai laukia savo prižiūrėtojų, savo pusryčių, dar nekaršta“, – sakė B.A.Noreikis.
„Nuo devynių iki kokios vienuoliktos. Aišku, negaliu garantuoti, bet yra tokia tikimybė“, – pridūrė jis.
Karštą dieną plėšrūnams – vėsi mėsa, kitiems gyvūnams – ir ledai
Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė teigia, kad per karščius plėšrūnus gelbsti ir kiek vėsesnė nei įprastai patiekiama mėsa.
Dirbu šešerius metus zoologijos sode ir neteko dar matyti, kad nukentėtų nuo karščių koks nors gyvūnas.
„Kai atvežame mėsą, ji nėra sušalusi, bet šeriame tokia šiek tiek pašalusia mėsa“, – BNS teigė A.Grebliauskienė.
Pas prižiūrimus plėšrūnus pirmadienį apsilankiusi specialistė teigė, kad popietę jie leido tiesiog ilsėdamiesi – gulėdami ir taupydami jėgas.
„Snieginiai leopardai ant tokių lentynų gulėjo, jie ilsisi ir taupo energiją. Tigrai drėkinamose patalpose buvo, viduje. Vilkai gulėjo ant medinės pakylos, bet retkarčiais jie atsivėsina prabėgdami pro tą fontaną“, – sakė specialistė.
Anot jos, ir prie karščių pratusiems gyvūnams patinka atsivėsinti – ruoniai ir beždžionės gauna ledų.
„Ruoniui užšaldome žuvį lede – jis ten su ja žaidžia ir ėda. Beždžionėms į kibiriukus pripilam jogurto, uogų ir užšaldom – valgo jos tokius ledus. Beždžionės karštį tveria lengvai, bet jos užeina į pastatų vidų. Jos mėgsta šilumą, bet mėgsta ir atsivėsinti“, – teigė A.Grebliauskienė.
Anot jos, per karščius ruoniui būtina dažnai atšaldyti vandenį, geriausia, kad jo temperatūra būtų 15–18 laipsnių šilumos.
Veterinaro per karščius neprireikė
Kaip teigia vyriausiasis zoologijos sodo biologas, per karščius gyvūnai nebuvo sunegalavę – veterinaro paslaugų neprireikė.
„Kad būtų kažkokių susirgimų nuo tų karščių: šilumos smūgių ar dar ko, tai nebuvo. Dirbu šešerius metus zoologijos sode ir neteko dar matyti, kad nukentėtų nuo karščių koks nors gyvūnas“, – teigė B.A.Noreikis.
Pasak biologo, svarbiausia, kad būtų užtikrinama „profilaktika“ – gyvūnams suteikiamas pavėsis, galimybė atsigaivinti po vandeniu.
„Kad nebūtų problemų, mes kreipiame daug dėmesio į profilaktiką – kaip ir minėjau, purkštuvus, laistytuvus statome, suteikiame pavėsį“, – sakė specialistas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, antradienį aukščiausia oro temperatūra Lietuvoje turėtų siekti 28–33 laipsnius šilumos, trečiadienį – 30–35 laipsnius.
