Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, Telšiuose gyvenantis, bet į Vilnių atvykęs ir čia sunegalavęs žmogus gali kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris jį nukreips į Vilniaus karščiavimo kliniką.
Karščiavimo klinikose su gydytojo siuntimu priimami 18–60 metų amžiaus pacientai, kurių kūno temperatūra kreipimosi į šeimos gydytoją dieną yra 37,8 ⁰C ir daugiau (iki karščiavimą mažinančių vaistų vartojimo), turintys bent vieną iš toliau nurodytų viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų: šaltkrėtį, kosulį, gerklės skausmą, pasunkėjusį kvėpavimą. Čia jiems bus atliekami išsamesni tyrimai, įtariant koronavirusinę infekciją (COVID-19).
Į karščiavimo klinikas registruojami tik šeimos gydytojo siuntimą turintys pacientai. Būtent šeimos gydytojas, susipažinęs su paciento situacija, priima sprendimą, ar jį nukreipti į karščiavimo kliniką, siuntimą užpildo elektroniniu būdu. Tuomet karščiavimo klinikos koordinatorius nedelsdamas susisiekia su karščiuojančiu pacientu jo nurodytu telefonu ir praneša karščiavimo klinikos adresą, vizito laiką, išsiaiškina, ar karščiuojantis pacientas gali į karščiavimo kliniką atvykti pats savo automobiliu arba būti atvežtas kito žmogaus.
Atvykus į karščiavimo kliniką žmonėms neleidžiama išlipti iš automobilio ir atidaryti lango, kol nebus nurodyta kitaip. Kartu su savimi žmogus turi turėti tapatybę patvirtinantį dokumentą bei A4 formato lapą su užrašytu mobilaus telefono numeriu, kurį, atvykus į karščiavimo kliniką, reikia padėti koordinatoriaus nurodytoje vietoje automobilio salono viduje. Šiuo numeriu yra susisiekiama ir sutikrinami atvykusio žmogaus duomenys.
Langą žmogus turi pradaryti tada, kai klinikos darbuotojas to paprašo, tad čia dirbančiųjų specialistų nurodymus būtina atidžiai sekti. Į karščiavimo kliniką žmogus gali užeiti tik gavęs darbuotojo leidimą ir užsidėjęs medicininę kaukę. Karščiavimo klinikose pacientams atliekamas išsamus sveikatos patikrinimas – bendras kraujo tyrimas, C reaktyvinio baltymo tyrimas, krūtinės ląstos rentgenografinis tyrimas, paimamas tepinėlis iš nosiaryklės dėl koronavirusinės infekcijos, kaip yra daroma mobiliuose punktuose, jei reikia – paskiriamas gydymas.
Priklausomai nuo karščiuojančio paciento sveikatos būklės, jis gali būti išleidžiamas izoliuotis į izoliavimo vietą arba nukreipiamas į gydymo įstaigas, gydančias sergančiuosius koronavirusine infekcija.
Tiems žmonėms, kurie negali į karščiavimo klinikas atvykti patys, savivaldybės įpareigotos užtikrinti pacientų transportavimo paslaugas. Dėl karščiavimo klinikų skaičiaus savivaldybėje ir dėl vienoje karščiavimo klinikoje veikiančių kabinetų skaičiaus turėjo apsispręsti pačios savivaldybės.
Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, karščiavimo klinikų tinklas – dar vieno svarbaus etapo užbaigimas.
„Karščiavimo klinikų vaidmuo, užtikrinant nuoseklų koronaviruso infekcijos nustatymą ir gydymą, taip pat suvaldant pacientų srautus, yra labai svarbus. Jų steigimas pareikalavo iš savivaldos operatyvių veiksmų ir valios, tad šiandien mes jau turime visą karščiavimo klinikų tinklą Lietuvoje, darniai papildantį visą patikros dėl koronaviruso infekcijos sistemą. Mes savo ruožtu stengiamės užtikrinti, kad karščiavimo klinikoms būtų suteikti visi reikalingi priemonių, įskaitant darbuotojų apsaugą, ištekliai", – sako ministras A.Veryga.
Primenama, kad visos šalies savivaldybės privalėjo įsisteigti tokias karščiavimo klinikas arba užtikrinti tokios paslaugos teikimą savo savivaldybės gyventojams, sudarydamos sutartį dėl tokių paslaugų teikimo su kita savivaldybe.
