Karštąją koronaviruso liniją administruojančios Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis kategoriškai paneigė, kad darbo pamainos karštojoje linijoje trunka 15 valandų, tačiau patvirtino, kad savanorių linijai nereikia.
„Po 15 val. pamainų tokių nėra pas mus ir niekas nedirba po 15 val. Šiuo metu karštojoje linijoje yra įdarbinta 70 etatinių darbuotojų, kuriems yra patvirtintas biudžetas ir jie gauna darbo užmokestį. Greitoji medicinos pagalba dėl darbo specifikos ir dėl infekcijų kontrolės stengiasi, kad nesikeistų žmonės labai dažnai ir nesimaišytų tarpusavyje, todėl taikomas 12 val. darbo grafikas slenkantis“, – teigė N.Mikelionis.
Pasak jo, savanorių šiuo metu karštoji linija neieško, nes nuo penktadienio pagelbėti atkeliaus savanoriškos krašto apsaugos tarnybos kariai.
„Jie padės mums valdyti srautus. Mes turime 35 darbo vietas, šiandien jau padidinome iki 40, nes turime dar savanorių keletą, kurie mums atėjo padėti šiuo sunkiu laikotarpiu. Šis laikotarpis sunkus mums todėl, kad turi tuoj pasileisti kiti sprendimai, kurie padės mažinti skambučių srautą“, – 15min teigė N.Mikelionis.
Jis tikino, kad kol kas savanorių, jei viskas seksis su kariūnais, neprireiks.
Registracija palengvės, bet ilgės eilės?
Anot jo, daugiausia vilčių dedama į diegiamą elektroninę registracijos formą.
„Mes pagerinsime atsiliepimo kokybę, nes turėsime 25 naujas darbo vietas papildomai dėl karių, ir pasileis elektroninė registracija į mobiliuosius punktus simptomus jaučiantiems žmonėms“, – aiškino karštosios linijos vadovas.
Kol kas tokia registracija galima tik profilaktiniams medikų ir socialinių darbuotojų tyrimams, todėl skambučių srautas į karštąją liniją nesumažėjo.
Yra pavojus, kad paleidę elektroninę registraciją, mes labai greitai užkimšime punktus.
Visgi N.Mikelionis neatmeta, kad leidus elektroniniu būdu registruotis tyrimams mobiliuosiuose punktuose, gali atsirasti kitų problemų.
„Yra pavojus, kad paleidę elektroninę registraciją, mes labai greitai užkimšime punktus. Reikia priimti paraleliai sprendimus ir didinti pajėgumus ne tik 1808 ir būdų užsiregistruoti plėtrai, bet ir didinti galimybes tirtis. Natūralu, kad padidėjus skaičiui žmonių, kurie galės registruotis savarankiškai, reikia ir punktuose didinti pajėgumus. Dabar jų yra nuo 3 iki 3,5 tūkst. per dieną“, – pripažino, kad eilės mobiliuosiuose punktuose gali ilgėti, N.Mikelionis.
Be to, jis kviečia nepamiršti, kad laboratorijos taip pat turi ribas, kiek tyrimų per dieną gali atlikti.
„Labai suprantu žmonių nerimą ir pasipiktinimą, kad jie kartais negali prisiskambinti 1808, bet noriu pasakyti, kad 1808 yra tik ledkalnio viršūnė, kurią visi mato ir su kuria susiduria pirmiausia“, – apgailestavo jis.
Pasak N.Mikelionio, šią savaitę kasdien karštąja linija sulaukiama apie 14 tūkst. skambučių.
Tokie kiekiai skambučių buvo tik kovą, tačiau tuomet žmonės skambino pasiteirauti dėl naujų sprendimų, tvarkų, o dabar absoliuti dauguma skambinančiųjų nori registruotis tyrimams.
„Dabar klausimai ir konsultacijos sudaro vos 21 proc. skambučių, profilaktiniams tyrimams registracijos – 26 proc., o turint simptomus registracija – apie 24 proc.“ – statistiką vardijo jis.
Klausiamas, kodėl elektroninė registracija diegiama tik dabar, N.Mikelionis tikino, kad užtruko programavimo darbai.
„Galima visada pelenais galvą pasibarstyti ir sakyti, kad buvo galima buvo daryti geriau. Kas nedirba, tas neklysta, bet mes apie tai kalbėjome nuo seniau. Džiaugiamės, kad pagaliau pavyks paleisti, nes dabar yra kritinis momentas, kai tikrai reikia tai daryti“, – sakė jis.
