Pavyzdžiui, NVSC praėjusį trečiadienį, liepos 22 d., paskelbė dviejų atvejų Vilniaus apskrityje epidemiologinio tyrimo rezultatus. Vienas žmogus diena anksčiau (liepos 21 d.) lankėsi Lentvario ambulatorijoje bei Trakų pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC), o kelias dienas prieš tai – liepos 15 d. – buvo Lentvaryje veikiančioje „Eurovaistinėje“. Kitas asmuo pirmadienį, liepos 20 d., užsidėjęs medicininę kaukę autobusu vyko išsitirti dėl koronaviruso, tačiau po paros, liepos 21 d., apsilankė trijuose baruose.
Domėtis reikėjo patiems
„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė 15min, kad įmonė apie Lentvario atvejį neturėjo informacijos. Tiesa, žmonės, kuriems vėliau buvo patvirtintas COVID-19, šio tinklo vaistinėse buvo apsilankę ir anksčiau, gegužę – Vilniuje, balandį – Nemenčinėje.
„Proaktyvios informacijos iš NVSC niekad negaudavome, atvirkščiai – visuomet į juos kreipdavomės dėl bet kokio įtarimo ar matydami, kad tam tikrame mieste užsikrėtė gyventojas. Tikslindavomės, ar tai, ką darome yra pakankama, klausdavome, kokie jų papildomi patarimai, kad vaistinėse būtų kuo saugiau, kad ir darbuotojams, ir klientams nekiltų nė mažiausia rizika. Atsakymą gaudavome visuomet panašų – su mumis susieks, jeigu reikės“, – atsakė L.Bielskė.
Ji svarstė, kad gal vaistinės neinformuodavo dėl to, kad žinojo, kokios saugos priemonės taikomos: kontaktas su klientu ne ilgesnis nei 15 min., pastatyti apsauginiai stiklai, darbuotojai dėvi kaukes arba skydelius, pirštines. Taip pat vaistinėse padidinta dezinfekcija kas 2–3 val.
„Mes toliau visuomet dezinfekuojame patalpas taip, kad net ir atvejai, kurių nežinome, nesukeltų pavojaus sveikatai“, – nurodė L.Bielskė.
Proaktyvios informacijos iš NVSC niekad negaudavome, atvirkščiai – visuomet į juos kreipdavomės dėl bet kokio įtarimo ar matydami, kad tam tikrame mieste užsikrėtė gyventojas, – sakė L.Bielskė.
Domintis tuo pačiu atveju, 15min mėgino susisiekti su Lentvario ambulatorija, tačiau to nepavyko padaryti. O Trakų PSPC Vyriausioji slaugos administratorė Jūratė Juknienė-Stadalnykienė nurodė, kad pacientas lankėsi ne šioje įstaigoje, o tame pačiame pastate veikiančioje Trakų ligoninėje.
„Duomenų patikslinimui skambinau į NVSC. Pacientė nurodė, kad Trakų PSPC rentgeno kabinete buvo atlikta plaučių nuotrauka. Bet PSPC tokio kabineto neturi, tai yra Trakų ligoninėje. Įvyko nesusipratimas ir jie tą raštą siuntė ligoninei“, – 15min teigė J.Juknienė-Stadalnykienė.
Trakų ligoninė patvirtino, kad asmuo, kuriam vėliau buvo patvirtinta koronaviruso infekcija, lankėsi Trakų konsultacinėje poliklinikoje, kuriam atlikta planinė paslauga. Tačiau NVSC apie šį atvejį informavo ketvirtadienį, liepos 23 d., antroje dienos pusėje.
„Darbuotojai, kurie turėjo ar galėjo turėti kontaktą su minimu asmeniu, yra įspėti apie šią situaciją. Kontaktavę trys darbuotojai buvo su asmens apsaugos priemonėmis, tačiau bus tiriami dėl koronaviruso infekcijos“, – raštu atsiųstame atsakyme nurodė ligoninė. NVSC apie šiuos darbuotojus yra informuotas.
Gydymo įstaiga pažymi, kad visi darbuotojai pastoviai dėvi reikalavimus atitinkančias asmens apsaugos priemones. Be to, nuo kovo mėnesio personalas periodiškai tiriamas dėl koronaviruso infekcijos: praėjusią savaitę profilaktiškai ištirtas 61 darbuotojas.
Informavo po paros
O kaip su barais? Vilniuje fiksuotas atvejis, kai praėjus parai po tyrimo, žmogus apsilankė prie Neries esančioje lauko kavinėje „Kitas krantas“, Gedimino prospekte veikiančiame bare „Girta bitė“ bei Totorių gatvėje įsikūrusiame bare „Misterija. Pirmoje ir antroje vietoje asmuo pabuvo nuo valandos iki pusantros, „Misterijoje“ – beveik 4 val.
Baro „Girta bitė“ direktorius Tautvydas Bitinas 15min atsakė, kad ketvirtadienį (liepos 23 d.) gavo laišką iš NVSC apie tai.
„Mes apie tai žinome, dirbame pagal instrukciją. Ką NVSC mums liepia, tą mes ir darome“, – atsakė T.Bitinas, pridūręs, kad kontaktą galėję turėti darbuotojai yra izoliacijoje ir jie tiesiogiai bendrauja su NVSC darbuotojais.
„Misterijos“ vadovė Nomeda Rimšaitė 15min taip pat atsakė, kad NVSC visą informaciją perdavė ketvirtadienį, du darbuotojai šiuo metu yra izoliacijoje.
Be to, pirmadienį (liepos 20 d.) NVSC pranešė apie atvejį Kaune, kai asmuo lankėsi prekybos centre „Mega“, užsuko į kelias parduotuves. Knygynų tinklo „Pegasas“ Rinkodaros vadovė Greta Kalvaitytė 15min sakė, kad, kad apie šį atvejį „Megos“ informavo antradienį (liepos 21 d.), iš jų sužinojo visas detales, ką reiktų toliau daryti.
„Iš savo pusės nedelsiant ėmėmės visų reikiamų priemonių: papildomai dezinfekavome visus paviršius, informavome apie tai savo knygyno darbuotojus, jiems buvo pateikta rekomendacija izoliuotis arba atlikti testą“, – aiškino G.Kalvaitytė.
Iškart susisiekia, kur galėjo plisti virusas
NVSC Vidaus administravimo skyriaus specialistė Austina Vžesniauskaitė nurodė, kad gavus pranešimą apie teigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą, centro specialistai susisiekia su asmeniu, kurio rezultatas yra teigiamas ir pradeda epidemiologinį tyrimą.
„Tyrimo metu mūsų specialistai išsiaiškina su kuo asmuo kontaktavo ir kur lankėsi. Po pokalbio su užsikrėtusiu asmeniu, NVSC specialistai iškart susisiekia su įstaigomis, kuriose kilo didelė rizika ligai išplisti ir toliau aiškinamasi visi kontaktiniai asmenys ir vertinama rizika jiems užsikrėsti. Dažniausiai tai įvyksta tą pačią dieną, kai vykdomas epidemiologinis tyrimas“, – 15min komentavo A.Vžesniauskaitė.
Atlikdami epidemiologinį tyrimą specialistai važiuoja į tas vietas, kur lankėsi koronavirusu susirgęs asmuo ir galėjo turėti itin aukštos rizikos kontaktą.
Ji nurodė, kad susisiekus su sąlytį turėjusiais asmenimis ir lankytų vietų administracijomis, įvertinama kokia yra rizika ir nurodoma kokių priemonių asmenys, įstaigos ar įmonės turi imtis. Priklausomai nuo rizikos, asmenims rekomenduojama arba izoliuotis, arba stebėti savo sveikatą ir pajutus simptomus, kreiptis į savo sveikatos priežiūros specialistą. Įmonėms ir įstaigoms, kur lankėsi užsikrėtęs asmuo, priklausomai nuo rizikos gali būti nurodyta atlikti vietos dezinfekciją. Epidemiologinio tyrimo metu, surinkus visą informaciją, yra parengiamas lankytų vietų maršrutas, kuris yra įkeliamas į svetainę.
„Retais atvejais ne visada pavyksta operatyviai gauti kontaktinius numerius. Ne visi dirba savaitgaliais ir švenčių dienomis, tokiais atvejais šių įstaigų informavimas užtrunka. NVSC specialistai visuomet stengiasi informuoti asmenis, įstaigas ir įmones kiek įmanoma skubiau“, – atsakyme dėstė A.Vžesniauskaitė.
NVSC Visuomenės informavimo specialistė Justina Petravičienė pabrėžė, kad atlikdami epidemiologinį tyrimą specialistai važiuoja į tas vietas, kur lankėsi koronavirusu susirgęs asmuo ir galėjo turėti itin aukštos rizikos kontaktą.
„Ten vyksta darbas su tais žmonėmis, kurie galimai kontaktavo, renkami epidemiologiniai duomenys apie juos. Jiems teikiamos rekomendacijos, nurodoma izoliuotis, jei tai buvo aukštos rizikos kontaktas. Tai tikrai specialistai dirba. Pastarosiomis dienomis dauguma atvejų susiję su židiniais ir tai rodo, kad epidemiologai atlieka savo darbą, nes yra išaiškinami kontaktai su užsikrėtusiais, jie izoliuojami ir tai leidžia užtikrinti, kad infekcija toliau neplistų“, – dėstė J.Petravičienė.
Paklausta apie „Eurovaistinės“ atvejį, kad ji nebuvo informuota, NVSC specialistė atsakė, kad kiekvienu atveju yra vertinama rizika. Tam, kad būtų vertinama aukšta rizika – ar žmogus kėlė užsikrėtimo grėsmę – reikia atstumo, laiko ir kitų epidemiologinių aplinkybių. Jeigu yra surenkami tokie duomenys, J.Petravičienė tikina, kad visais atvejais įmonės yra informuojamos, su jomis yra bendradarbiaujama.
„Tai, kad žmogus apsilankė, praėjo parduotuvėje, tai nebūtinai reiškia, kad kiti žmonės, kurie ten buvo, bus užsikrėtę. Tam reikia atstumo, tam reikia bendravimo laiko. Būna įvairių aplinkybių ir jos vertinamos. Žinau, kad epidemiologai skambina visiems, bendraujama su šimtais žmonių kasdien. Tas darbas yra atliekamas, o situacijų gali būti individualių ir kiekvienu atveju reiktų žiūrėti“, – komentavo J.Petravičienė.
Daugėja atvejų, kai neaišku, kaip užsikrėtė
Be to, praėjusį penktadienį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Eglė Korkut spaudos konferencijoje minėjo, kad pasitaiko atvejų, kai nepavyksta nustatyti, kur apsikrėtė žmogus. Anot jos, neretai taip būna dėl to, kad žmonės paprasčiausiai meluoja epidemiologams.
„Būna, kad žmonės meluoja, tokių atvejų pasitaikė, kad sužinojome tiesą iš aplinkos“, – teigė ji.
Tai, kad žmogus apsilankė, praėjo parduotuvėje, tai nebūtinai reiškia, kad kiti žmonės, kurie ten buvo, bus užsikrėtę, – teigė J.Petravičienė.
Be to antradienį ryte pranešė BNS, kad, pasak NVSC Vilniaus departamento vadovės Rolandos Lingienės, šalyje daugėja koronaviruso atvejų, kurių užsikrėtimo aplinkybių nepavyksta nustatyti.
Anot jos, yra įprasta, kad atliekant epidemiologinius tyrimus dalis atvejų lieka neišaiškinti. Tačiau šiuo metu tokių atvejų daugėja ir tai kelia susirūpinimą.
Tie atvejai, kurių užsikrėtimo aplinkybių nepavyksta nustatyti, anot R.Lingienės, greičiausiai gali būti nulemti kontaktų su asmenimis, nejaučiančiais simptomų, nes ligos simptomai gali pasireikšti po trijų dienų, o kai kuriems viruso nešiotojams apskritai nepasireikšti.
Primenama atsakomybė
Tiesa, Vilniaus baruose apsilankęs žmogus, kuris ėjo tirtis dėl viruso, dar nežinojo, kad serga, tačiau galėjo užkrėsti kitus, o už tai gali būti baudžiama. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis 15min atsakė, kad kiekvienas atvejis yra individualus ir vertinamos visos įvykio aplinkybės ir kilusios pasekmės.
„Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų“, – įspėjo R.Matonis.
O tas, kas pažeidė teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Paklaustas apie šį konkretų atvejį, kai žmogus dar nežino ar serga, ar ne, tačiau galėjo užkrėsti kitus žmones, R.Matonis atsakė, kad jei žmogui nėra nustatyta liga, galima būtų svarstyti nebent apie administracinę atsakomybę.
„Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad pažeidus higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, o nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų“, – atsakė R.Matonis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Atnaujinti koronavirusu užsikrėtusių asmenų maršrutai Lietuvoje: kas, kur, kada buvo?
