Tokie sukčiai dažnai naudoja psichologinį spaudimą ir manipuliacijas, kad įtikintų žmones pervesti pinigus, atskleisti asmeninius duomenis arba atlikti kitus veiksmus, susijusius su finansiniais nuostoliais.
Didžiausia sukčių išviliota pinigų suma siekia net 34 900 eurų.
Vienas iš dažniausių telefoninių sukčiavimo metodų, žinomas kaip „skubus pagalbos prašymas“. Skambina nepažįstamas žmogus ir teigia, kad artimas giminaitis (pvz., sūnus, dukra, anūkas, giminaitis ir pan.) pateko į eismo įvykį. Jie dažnai pasakoja, kad žmogus yra sužeistas arba sulaikytas policijos, ir prašo pinigų, kad būtų sumokėta už gydymą ar išvengta teisinių pasekmių.
Tokie skambučiai dažnai būna emociniai ir skubūs, siekiant sukelti baimę ir spaudimą aukai. Kad būtų įtikimiau, sukčiai į „pagalbą“ dažnai pasitelkia ir kitus asmenis – tariamus advokatus ar medikus, su kuriais pabendravus, sumažėja tikimybė patikrinti informaciją.
Nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio Vilniaus apskr. vyriausiajame policijos komisariate atliekama daugiau nei 100 ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 182 str. 2 d.). Šiuo metu yra nustatyti 8 įtariamieji asmenys, iš jų 3 nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnamečiai.
6-iems įtariamiesiems yra paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kitiems 2 – švelnesnės kardomosios priemonės. Sulaikant įtariamuosius, sostinės kriminalistams pagelbėjo Klaipėdos apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai.
Ne vienu atveju, kai patikėjusios sukčiais ir „gelbėdamos“ savo dukteris nuo teisinių pasekmių, garbaus amžiaus moterys prarado savo santaupas. Viena jų nepatikėjo policijos pareigūnais, kad buvo apgauta sukčių. Pareigūnams teko pavargti, kol įtikino moterį, kad ji buvo apgauta sukčių.
Pareigūnai turėjo duomenų, kad iš šios senjorės yra išvilioti pinigai. Atvykusiems policijos pareigūnams moteris kategoriškai teigė, kad pastarieji jai meluoja ir iš jos pinigų niekas neišviliojo, ji tikino tik padedanti savo dukrai. Toliau pareigūnams bendraujant su senjore, ši suvokė, kad vis gi buvo apgauta. Skambinę sukčiai moterį įtikino, kad dukra, ėjusi kartu su svetima mergaite, pateko į avariją. Po to pokalbį telefonu perėmusi moteris prisistatė esanti senjorės dukra. Moteris buvo įsitikinusi, kad iš tikrųjų kalba jos dukra.
Tuomet moteris senjorei pasakė, kad buvo sužalota ir šiuo metu guli ligoninėje. Pokalbį su tariama dukra perėmęs vyras pasakė, kad mergaitės, su kuria ėjo jos dukra, mama jos dukrą padavė į teismą ir įtikino, kad reikia 5 000 eurų, kad būtų išvengta teismo, nurodydamas juos sudėti į rankinę ir uždengti skudurais. Kadangi senjorei telefonu buvo liepta nieko niekam nesakyti, tuo metu kartu su ja buvęs sūnus, nežinodamas apie situaciją, rankinę su pinigais atidavė sukčiams.
Kita nuo sukčių nukentėjusi garbaus amžiaus moteris taip pat sulaukė sukčių skambučio – į namų telefoną paskambinusi rusiškai kalbėjusi moteris prisistatė esanti jos dukra. Ji tikino, kad pateko į avariją, kurioje nukentėjo kita moteris su dukra, jos bus operuojamos. Vėliau paskambino rusakalbis vyras, jis prisistatė policijos pareigūnu. Tariamas pareigūnas nurodė, kad nukentėjusi moteris reikalauja pinigų – 23 000 eurų už operaciją.
Rusakalbis vyras senjorei liepė parašyti pareiškimą, kad būtų nutraukta baudžiamoji byla jos dukrai, kad moralinė žala bus atlyginta. Moteris surinko 10 000 eurų, kuriuos, sudėjusi į maišą su patalyne, atidavė atvykusiam vairuotojui. Netrukus senjorė vėl sulaukė sukčių skambučio – policijos pareigūnais prisistatę asmenys pareikalavo dar pinigų. Moteris, susisiekusi su giminaite ir draugėmis, pasiskolino pinigų ir daugiau nei 10 000 eurų vėl atidavė vairuotojui.
Paaiškėjo, kad tuo metu, kai senjorė bendravo su sukčiais ir rinko pinigus, jos vyras taip pat buvo įviliotas į sukčių pinkles, tačiau pinigų jiems nespėjo atiduoti – buvo įspėtas.
Kad netaptume vis išradingesnių sukčiavimo būdų atrandančių sukčių aukomis, labai svarbu išlikti budriems. Jei sulaukėte „skubaus pagalbos prašymo“ skambučio reikalaujat pinigų, neskubėkite atlikti jokių veiksmų. Sukčiai gali bandyti manipuliuoti jūsų emocijomis, kad įtikintų jog jūsų artimas žmogus yra sužeistas, sulaikytas ar kad jam nedelsiant reikia pagalbos. Neleiskite, kad tokie teiginiai jus sujaudintų ar klaidintų. Paskambinkite tam neva nukentėjusiam žmogui ar kitiems šeimos nariams, kad sužinotumėte tikrąją situaciją.
Jei vis gi tapote sukčių auka, kuo skubiau praneškite apie tai policijai.
