Pagal Jungtinės Karalystės įstatymus, piliečiai iš šalių, nepriklausančių ES arba Europos ekonominei erdvei (EEE), bet susituokę su žmonėmis iš šiems blokams priklausančių šalių, gauna teisę gyventi Jungtinėje Karalystėje. Dažnu atveju, prabėgus atitinkamam laikui, sutuoktiniai kreipiasi dėl britiškos pilietybės suteikimo.
Tiesa, tam, kad ES nepriklausantis pilietis gautų teisę prašyti britiško paso, turi šalyje išgyventi bent penkerius metus, o EEE – šešerius metus. Susituokus su minėtų šalių piliečiais vizą gyventi Jungtinėje Karalystėje gauti paprasčiau. Tad neseniai susituokę lietuviai, kurių antrosios pusės kilusios iš kitų šalių, nežino, kas jų lauktų, jei Didžioji Britanija pasitrauktų iš ES.
Neseniai susituokę lietuviai, kurių antrosios pusės kilusios iš kitų šalių, nežino, kas jų lauktų, jei Didžioji Britanija pasitrauktų iš ES.
Vieni jaudinasi, kitiems – nerūpi
Jungtinės Karalystės migracijos biuro teigimu, kreipiantis dėl pilietybės suteikimo Didžiojoje Britanijoje visiems galioja tokie pat įstatymai.
„Natūralizacijos reikalavimai – tokie patys tiek EEE priklausančių, tiek nepriklausančių šalių piliečiams. Abiem atvejais Jungtinėje Karalystėje reikalaujama būti išgyvenus mažiausiai 5-erius metus, o turintiems vizą jos galiojimas negali baigtis likus metams iki kreipimosi dėl pilietybės“, – 15min sakė migracijos biuro atstovė Sophie Kimber.
Už irakiečio ištekėjusi Dainora nesibaimina dėl savo šeimos ateities „Brexit“ atveju, mat jos vyras jau turi britišką pasą, tad, moters manymu, problemų gali kilti tik jai.
„Esu ištekėjusi už Didžiosios Britanijos piliečio, ir, manau, būtų logiška leisti šalyje pasilikti jų antroms pusėms. Žinoma, tai vis dėlto negarantuoja visapusės apsaugos man, bet yra pliusas. Blogiausiu atveju, ieškotume abiems tinkamo kompromiso ar kitos šalies. Abu esame atviri naujovėms“, – kalbėjo lietuvė ir pridūrė nemananti, kad jos šeimos gyvenimas stipriai keistųsi.
Kalbėdama apie kitas šeimas pašnekovė neslėpė, kad neaišku, kas nutiktų lietuvių ir kitataučių šeimoms išstojimo atveju. „Sunku nuspėti, kas nutiks su lietuvių mišriomis šeimomis. Būtų daug suardytų šeimų, su tokiais drastiškais pokyčiais. Turiu keletą draugių, kuriuos ištekėjusios už Azijos ir Afrikos šalių piliečių. Merginos per daug nesijaudina, nes tiki kad Britanija pasiliks ES ir šis referendumas bus tik slogus prisiminimas“, – atviravo Dainora.
Būtų daug suardytų šeimų, su tokiais drastiškais pokyčiais.
Tuo tarpu už turkų kilmės vyro ištekėjusi Ernesta Ibrahim dėl tautiečių ar kitų šeimų nesijaudina ir nesidomi, kuo pasitraukimas iš ES gali baigtis, mat tvirtai tiki, jog jai bėdų nekils.
„Tiesą pasakius, nesidomiu. Mano dukra britė, kad ir kas benutiktų, man tai negresia. Į Lietuvą grįžti neplanuoju, todėl nesuku galvos“, – sakė moteris ir pridūrė, kad jaučiasi rami dar ir dėl to, jog jos vyras – Didžiosios Britanijos pilietis.
Rūpesčių kiltų ir emigravusiems britams
Apie mišrių imigrantų šeimų ateitį, kaip ir apie pavienius imigrantus iš ES šalių, nei „Brexit“, nei šalies likimo sąjungoje šalininkai nekalba. Negana to, atvirai prisipažįsta, kad nė nenutuokia, kokia ateitis jų laukia.
Kol kas galiojantys įstatymai numato, kad po 5 metų gyvenimo, darbo ir mokesčių mokėjimo šalyje, visi imigrantai iš ES įgauna nuolatinio rezidento statusą. Tiesa, kaip įstatymas gali keistis pasitraukus iš sąjungos, – neaišku.
Irakiečio žmona Dainora svarsto, kad tokiu atveju užsieniečiams gali būti iškeltos tam tikros sąlygos, tačiau gyventi šalyje nedraudžiama. „Mano manymu, jeigu Didžioji Britanija vis dėlto nuspręs išstoti, imigrantai iš ES šalių galės pasilikti, dirbti bei gyventi šalyje. Bus įvestos vizos darbui / studijoms Britanijoje. ES piliečiams, kurie pragyveno 5 ar daugiau metų, turėtų būti taikomos tam tikros nuolaidos. Mes mokame mokesčius ir siejame ateitį su šia šalimi“, – kalbėjo lietuvė.
Rinkėjams nusprendus pasitraukti, po referendumo panašios bėdos gali ištikti ir emigravusius britus. Jų šiuo metu užsienyje priskaičiuojama apie 1,2 mln. Dalis jų – susituokę su ES šalių piliečiais, tad susiduria su panašiomis problemomis, kaip ir Didžiosios Britanijos lietuviai.
Rinkėjams nusprendus pasitraukti, po referendumo panašios bėdos gali ištikti ir emigravusius britus.
Dainora pasidalino įžvalgomis, kad „Brexit“ atveju galimai kentėtų ne tik imigrantai, kurių gyvenimas Didžiojoje Britanijoje gali pasikeisti įvairiais atžvilgiais: „Galimi tam tikri apribojimai sveikatos, pašalpų bei darbo sektoriuje. Tačiau tai paliestų ne vien mus.
Anglai, kurie sukūrė gyvenimus Ispanijoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje, manyčiau, taip pat nerimauja dėl savo ateities užsienyje, kaip ir imigrantai Britanijoje. Ispanijoje jau vyksta diskusijos dėl apmokestinamos sveikatos priežiūros Didžiosios Britanijos piliečiams, jeigu jie nuspręstų išeitų. Lazda turi du galus“.
Tuo tarpu britiško paso dėl finansinių sumetimų kol kas neturinti E.Ibrahim – nesijaudina nei dėl britų, nei dėl lietuvių ar kitų tautų atstovų. „Man tai neaktualu, nes vyras, kaip ir jo šeima, čia gimęs ir augęs. Mūsų šeimos gyvenimas čia niekaip nesikeistų ir nesibaiminu, kad galiu netekti šiuo metu galiojančių ES piliečio privalumų“, – sakė emigrantė.
Pastarųjųų šešių gyventojų apklausų vidurkis rodo, kad už šalies likimą ES pasisako 51 proc. respondentų, už pasitraukimą – 49 proc. Lažybų salonuose pinigus už pasilikimą lošėjai stato santykiu 1/4, o „Brexit“ tikisi santykiu 3/1.
Referendumas dėl Didžiosios Britanijos ateities ES baigsis birželio 23-iąją, balsai bus pradedami skaičiuoti apie 21 val. vietos laiku, o galutiniai rezultatai skelbiami ankstų birželio 24-osios rytą.