Suprasti akimirksniu
- Julius Janonis (1896-04-05-1917-05-30) – poetas, prozininkas, publicistas, vertėjas.
- Nuo 1913 m. lankė Šiaulių berniukų gimnaziją, dalyvavo aušrininkų organizacijoje, įsitraukė į darbininkų judėjimą ir tapo marksistu.
- Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, su visa gimnazija pasitraukė į Rusiją, nuo 1915 m. mokėsi Voronežo lietuvių gimnazijoje, nuo 1916 m. Petrapilyje. Ten įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją. Už politinę veiklą 1916 m. kalintas Petrapilio kalėjime, Vitebske. Po 1917 m. Vasario revoliucijos paleistas iš kalėjimo – RSDDP(b) Lietuvių rajono komiteto sekretorius, bendradarbiavo „Tiesoje“, „Nauju taku“, „Atžalose“.
- Susirgęs džiova ir nenorėdamas būti našta draugams, nusižudė po traukiniu.
- 1910–1913 m. poezijai būdingi gamtos, vargo, socialinės neteisybės, svajonių ir realybės prieštaravimų motyvai; žymi Maironio įtaka. 1914–1917 m. susiformavo kaip politinės poezijos kūrėjas, poetas agitatorius, teigiantis, kad esama santvarka neteisinga ir turi būti pakeista. Be eilėraščių, parašė dvi poemas, apsakymų, vaizdelių, apybraižų, feljetonų, publicistikos straipsnių. Rašė ir rusų kalba, vertė rusų rašytojų kūrinius.
Seniausios Šiaulių gimnazijos direktorius Rimas Budraitis teigia, kad 1851 metais įsteigta mokykla turi savo muziejų, kuriame dalis ekspozicijos skirta ir J.Janoniui. Šio poeto vardą mokykla nešioja jau nuo 1946-ųjų.
Direktorius pabrėžė, kad gimnazistams apie šią jauną asmenybę primygtinai niekas nėra pasakojama. Viską galima sužinoti muziejuje, jei tik yra poreikis.
Taip pat direktorius akcentavo, kad visi šios gimnazijos Vasario 16-osios akto signatarai mokėsi carinės okupacijos metu, kuomet būdavo priverstinai vedama į cerkvę, draudžiama lietuvių kalba.
„Jie taip pat baigė universitetus Maskvoje, Sankt Peterburge. Kas juos užaugino tokiais patriotais? Šeima, aplinka? Tikrai ne mokykla. Gal man labai patiktų, jei mokykla vadintųsi „Signatarų“, tačiau kaip jaustis tūkstančiams žmonių, kurie save vadina janoniečiais? Apklausiau pora dešimčių mokytojų. Beveik visi kategoriškai pareiškė esantys janoniečiai“, – pasakojo direktorius.
R.Budraitis primena, kad jau 71-erius metus ši gimnazija nešioja J.Janonio vardą: „Jei tai būtų Kapsukas – keistume be kalbų. Niekas netrukdo ir dabar vadinti mus signatarų gimnazija, bet ar verta keisti pavadinimą. Mes tai nuolat pabrėžiame.“
J.Janonio vardas nedera prie signatarų?
Kaip šią situaciją mato patys gimnazistai? Dabar, kai diskusija išplito po visuomenę, jie savo socialiniuose tinkluose rašo grotažymę „aš esu janonietis“.
Mokiniai savo socialiniuose tinkluose rašo grotažymę „aš esu janonietis“.
Iki tol jie apie tai tiesiog negalvodavo. Gimnazistai tvirtina, kad J.Janonio vardas užkliuvo tik dabar, kai gimnazijos prieigose jau suplanuotas memorialas keturiems čia besimokiusiems Vasario 16-osios signatarams. Revoliucijos idėjomis tikėjęs jaunuolis netinka prie tautos didžiavyrių.
Direktorius pripažįsta, kad gimnazistai išsakė gana tikslią šios diskusijos esmę. Tikina, kad tarp baigusių gimnaziją yra nemažai daug vertesnių asmenybių, tačiau dėl to J.Janonio nebūtina juodinti.
Šiaulių berniukų gimnaziją baigė Mykolas Biržiška, kuris vėliau tapo Vilniaus universiteto rektoriumi, Jonas Vileišis, Kauno miesto burmistras, politikos veikėjas Steponas Kairys ir kunigas Alfonsas Petrulis.
Šiems žmonėms jau yra suprojektuotas monumentas. Projektą laimėjo architektas Vytenis Rudokas. Direktorius priminė, kad Lietuvoje yra dar daugybė miestų, kurie turi šio jauno idealisto vardu pavadintas gatves. Biržuose pačiame centre jam stovi paminklas.
Anot direktoriaus teiginys, kad J.Janonis buvo užkietėjęs bolševikas, revoliucionierius, yra eilinės sovietinės kvailystės: „Žemindami J.Janonį, mes pripažįstame išgalvotus propagandos faktus ir tai mums garbės nedaro. Tai eilinės sovietinės kvailystės, o mes jas kartojame.“
Gali spręsti tik gimnazijos bendruomenė?
Jautriai prie šios temos priėjo Dalius Mikelionis, Biržų istorikas ir ilgametis žurnalistas. Jis teigia, kad juodinantiems J.Janonio vardą smegenyse trūksta kelių vingių.
„Janonis buvo tik romantikas idealistas, rinko tautosaką. Buvo kovotojas prieš socialinę neteisybę. O ar jos tuo metu nebuvo? Be to, jis nusižudė dar iki revoliucinių įvykių. Koks jis revoliucionierius? Gal anuomet ir iš manęs būtų galima padaryti revoliucionierių“, – teigė D.Mikelionis.
Visai tikėtina, kad jo kūnas buvo palaidotas visai ne ten, kur stovi antkapis.
Jis pamena, kad, iškovojus nepriklausomybę buvo minčių parsivežti J.Janonio palaikus iš Sankt Peterburgo, tačiau paaiškėjo, jog tai nėra taip paprasta. Visai tikėtina, kad jo kūnas buvo palaidotas visai ne ten, kur stovi antkapis.
Šiuo metu Biržų savivaldybė skyrė 300 eurų paminklinės lentelės ant J.Janonio antkapio, esančio Sankt Peterburge, atnaujinimui.
D.Mikelionis primena, kad J.Janonio eilėraštis „Neverkit pas kapą“ buvo dažnai deklamuojamas prie Lietuvos karių savanorių kapų nuo 1918 iki 1928 metų: „Tai faktas. Vėliau buvo laisvės dešimtmetis ir pasikeitė mados. Šis eilėraštis šiandien tiktų ir Sausio 13-osios aukoms pagerbti. Tik kas išdrįs jo vardą ištarti?“
Anot istoriko, biržiečiai mūru stojo už J.Janonio paminklo išsaugojimą miesto centre: „Žmonės pamena, kas jis buvo iš tiesų. Kai buvo nukabinta sovietmečiu pakabinta lentelė nuo pašto pastato, jog čia mokėsi šis poetas, valdžia buvo priversta užkabinti naują ir surašyti ne tik Janonį, bet ir visas kitas garsias asmenybes.“
Ar keisti mokyklos pavadinimą? D.Mikelionis sako, kad tai gali nuspręsti tik patys šiauliečiai, gimnazijos bendruomenė. Ironizavo, jog vargu ar „Keturių signatarų“ vardas skambėtų geriau. Siūlė bendruomenei pirmiausia išvaryti iš mokyklos politikus ir patiems spręsti.
Čia yra namai
Emilija Raibužytė Kalninienė, Biržų muziejaus istorinių tyrimų skyriaus vadovė, pastebi, kad paminklas J.Janoniui ir memorialinis akmuo jo gimtinėje atsirado tik septintame aštuntame dešimtmetyje.
Vyresni Biržų istorikai pamena, kad nepriklausomybės aušroje buvo kilę idėjų nuversti J.Janonio paminklą kartu su Leninu.
Tuo metu propagandinė mašiną jau buvo įsibėgėjusi. Iki tol jis buvo žinomas tik kaip poetas idealistas.
Vyresni Biržų istorikai pamena, kad nepriklausomybės aušroje buvo kilę idėjų nuversti J.Janonio paminklą kartu su Leninu.
Tačiau tuomet visiems akis atvėrė šalies šviesuoliai, priminę, jis tebuvo jaunas maištininkas poetas, o ne revoliucionierius. Paminklas stovi iki šiol. Jo eilėse galima įžvelgti maišto, tačiau vargu ar rastume vienos ar kitos santvarkos aukštinimą.
Panašiai kalba ir gimnazijos direktorius, primindamas, jog niekas kol kas negali garantuoti, kad jaunasis poetas nusižudė. O gal jis ant traukinio bėgių atsidūrė ne savo noru?
Gimnazistė Deimantė, paklausta, kodėl socialiniame tinkle paskelbė grotažymę #ašjanonietis, atsakė: „Mokytis šioje gimnazijoje yra didelė garbė. Man, o taip pat ir tiems, kurie mokosi ir yra baigę Juliaus Janonio gimnaziją, čia yra namai. Aš didžiuojuosi, kad mokausi Janonio gimnazijoje, kad esu janonietė ir ja liksiu visą gyvenimą.“
