Pernai vasarą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad didžiausia „valstiečių“ problema yra komunikacija. Ir kad jos spragas bus bandoma užpildyti išleidžiant dar vieną partijos laikraštį.
„Yra ruošiamas partijos laikraštis. Jis, kaip įprasta, bus platinamas dideliu tiražu. Jis bus mūsų priemonė, kuria mes bandysime atnešti iki kiekvieno Lietuvos gyventojo, kad išsakytume savo vertinimus, ir savo argumentus, kodėl ir koks sprendimas yra daromas, ir kokios bus pasekmės“, – tuomet kalbėjo R.Karbauskis.
Buvo planuota, kad leidinys pasirodys 300 tūkst. egzempliorių tiražu.
R.Karbauskis tikino, kad tai nebus naujas leidinys, o tik dar vienas kasmet po du kartus pasirodančio „Už žemę ir žmogų“ numeris.
Tačiau laikas bėgo, o naujo laikraščio „valstiečiai“ taip ir neišleido. Partijos atstovas spaudai Liutauras Ulevičius 15min paaiškino, kad naujas „Už žemę ir žmogų“ numeris pernai taip ir nebuvo išleistas. Pasak jo, tai lėmė sparti politinių įvykių kaita ir pasikeitę prioritetai.
Tačiau pernai pasirodė kitas su „valstiečiais“ susijęs leidinys – „Naisių žemė“. Sakome „su „valstiečiais“ susijęs“, nes už šio laikraščio leidybą praeityje mažiausiai tris kartus yra mokėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Todėl nenuostabu, kad pernai 200 tūkst. egzempliorių tiražu pasirodžiusiame naujame „Naisių žemės“ numeryje vėl mirgėjo R.Karbauskio ir kitų „valstiečių“ veidai. Ir daug kam kilo klausimų, ar šis leidinys, kurio leidėjas neaiškus ir kuris neregistruotas Kultūros ministerijos viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazėje, nors tai privaloma pagal įstatymus, nėra paslėpta „valstiečių“ politinė reklama arba neteisėtas būdas remti politinę partiją.
Tyrimas nebaigtas, bet nuomonė jau paskelbta
Norėdamas tai sužinoti, žurnalistas Edmundas Jakilaitis pernai lapkritį laidoje „Dėmesio centre” uždavė klausimus Vyriausiąją rinkimų komisijos (VRK) vadovei. Po šios laidos konservatorių atstovas VRK Vilius Semeška surašė skundą komisijai ir ši pradėjo tyrimą.
Šiuo atveju, matyt, neprieitų iki dotacijos, galbūt nebūtų šiurkštus rinkimų įstatymo pažeidimas, – dar nebaigtą tyrimą yra įvertinusi VRK pirmininkė.
VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė sako, kad lapkritį pradėtas tyrimas iki šiol nėra baigtas. Pasak jos, jei VRK pripažintų, kad visas leidinys ar dalis publikacijų yra politinė reklama, būtų keliamas klausimas, kas už ją mokėjo.
„Jei nebuvo apmokėta, galima daryti prielaidas, kad tai buvo galima nepiniginė auka partijai. O ne kampanijos laikotarpiu draudžiama finansuoti partijas tiek juridinių, tiek ir fizinių asmenų aukomis“, – teigė L.Matjošaitytė.
Vis dėlto LRT televizijos laidai „Dėmesio centre“ VRK vadovė tyrimui vos prasidėjus jau yra pareiškusi, kad taip nebus. Esą „valstiečių“ ir liberalų pažeidimai net nelyginami.
„Šiuo atveju, matyt, neprieitų iki dotacijos, galbūt nebūtų šiurkštus rinkimų įstatymo pažeidimas. Administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę už nedeklaravimą ir t.t. Tai netolygūs atvejai, ką VRK visai neseniai sprendė“, – sakė ji.
Tačiau ar tikrai? Juk liberalai beveik 400 tūkst. eurų valstybės dotacijos neteko dėl to, kad per 2016 metų Seimo rinkimus gavo nepiniginę auką iš juridinio asmens – buvusio partijos nario Šarūno Gustainio įsteigtos viešosios įstaigos „Taikomosios politikos institutas“.
Nepinigine auka VRK pripažino praėjusių metų sausio 16 – balandžio 24 dienomis instituto surengtus mokymus „Ready to Win“, kurie kainavo 45,336 tūkst. eurų. Mokymuose dalyvavo partijos nariai, o Liberalų sąjūdis už juos nemokėjo.
Ar tikrai tokia pačia juridinio asmens nepinigine auka negali būti laikomas asociacijos „Naisių bendruomenė“ leidžiamas R.Karbauskį ir jo projektus šlovinantis laikraštis „Naisių žemė“? Ir kodėl už jo leidybą rinkimų kampanijų metu moka patys „valstiečiai“, o po rinkimų jau nebe jie?
R.Karbauskis ryšių kratėsi
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R.Karbauskis dar lapkritį aiškino, kad su jo vadovaujama partija laikraštis „Naisių žemė“ neturi nieko bendro. Jis tikino, kad tai tėra reklaminis Naisių bendruomenės leidinys, kuriam negalioja įstatymo įpareigojimas registruotis Kultūros ministerijos duomenų bazėje.
„Čia yra ne laikraštis, čia yra leidinys. Man tai truputį keista, kai interpretuojama, kad čia yra kažkoks laikraštis, nes laikraštis turi turėti periodiškumą ir taip toliau. Tai yra reklaminis leidinys apie kaimo bendruomenes, apie mažąsias kultūros sostines, tai kokiu būdu jis tampa laikraščiu, aš nelabai suprantu“, – tuomet kalbėjo R.Karbauskis.
Jis aiškino, kad laikraštį „Naisių žemė“ leidžia Naisių bendruomenė, kurią pats politikas remia finansiškai.
„Aš esu mecenatas ir tas yra visiems pakankamai gerai žinoma. Aš remiu įvairius kultūrinius projektus, įvairias bendruomenes visoje Lietuvoje. Tai aš galiu tik tai pasakyti. Tai niekaip nedraudžia man įstatymai“, – klausiamas, ar pats arba jo įmonės rėmė „Naisių žemės“ leidybą, atsakė R.Karbauskis.
Kokia suma remia Naisių bendruomenę, kuri leidžia „Naisių žemę“, „valstiečių“ pirmininkas neatskleidė.
Be to, jis teigė, kad Naisių bendruomenė prieš leisdama laikraštį apie tai informavo VRK.
„Kiekvienu atveju yra kreipiamasi į Vyriausiąją rinkimų komisiją paklausiant, galima ar negalima, kaip tai turi būti daroma. Aš labai džiaugiuosi, kad kaimo bendruomenė tai daro“, – aiškino jis.
LVŽS mokėjo už leidybą
R.Karbauskis daug ką nutylėjo. Pirmiausia tai, kad nei 2016-aisiais, nei 2017-aisiais niekas į VRK dėl „Naisių žemės“ leidybos nesikreipė.
Ir „Naisių žemė“ tikrai nėra tik vienkartinis reklaminis Naisių bendruomenės leidinys. Tai rodo ne tik 200–250 tūkst. egzempliorių leidinio tiražas kaimui, kuriame 2011 m. surašymo duomenimis, gyveno 539 gyventojai. Ir ne tik tai, kad laikraštis kasmet kartą ar du per metus leidžiamas nuo 2013-ųjų.
R.Karbauskis nutylėjo ir svarbiausią informaciją. Tai, kad mažiausiai už trijų „Naisių žemės“ numerių leidybą anksčiau yra mokėjusi pati Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Būtent „valstiečių“ atstovė prie VRK Kristina Kirslienė 2015-ųjų pradžioje, artėjant Savivaldybių rinkimams, sunerimo, kad „Naisių žemė“ bus laikoma partijos politine reklama. Ji kreipėsi į VRK klausdama, „ar viskas bus gerai“. „Valstiečių“ atstovė prisegė ir leidinio maketą, nors dievagojosi, kad jis leidžiamas ne „valstiečių“.
„2015 m. LR kultūros ministerijos sprendimu Naisiai (kaimas Šiaulių rajone) paskelbtas Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Šiam projektui jau paruoštos kultūrinės programos visiems metams ir kartu bus išleistas metų pradžioje (jau šiomis dienomis – vėliausiai vasario pradžioje) šį įvykį aprašantis laikraštis „Naisių žemė“. Šio laikraščio beveik galutinį variantą (taisomos klaidos) – prisegu. Jis bus leidžiamas iš šio kultūrinio projekto lėšų.
Laikraštyje nėra jokios informacijos apie jokius rinkimus ir partija (LVŽS) neminima jokiame kontekste, tačiau norime suderinti, ar nebus problemų dėl to, kad šio projekto pagrindinis mecenatas yra Ramūnas Karbauskis (kartu su Kultūros ministerija) ir yra jo straipsnis laikrašty ir taip pat yra aktoriaus A.Žvinio straipsnis. Šie abu žmonės yra kandidatai Savivaldybių tarybų rinkimuose Šiaulių rajono savivaldybėje. Tikimės, kad dėl to problemų neturėtų būti, bet, siekiant nepažeisti įstatymų vykstant rinkiminei kampanijai, prašome Jūsų išaiškinimo“, – rašė Kristina Kirslienė.
VRK po keturių dienų atsakė, kad gerai nebus ir laikraštyje skelbiama informacija gali būti pripažinta politine reklama.
Pasak VRK pirmininkės L.Matjošaitytės, tai reiškė, kad LVŽS turėjo sumokėti už reklamos plotą ir nurodyti, kad keli straipsniai yra LVŽS politinė reklama.
Tačiau „valstiečiai“ pasirinko kitą kelią. 2015 m. partija sumokėjo už visą „Naisių žemės“ leidybą, o galbūt ir platinimą. Tai matyti iš partijos už 2015 m. Savivaldybių tarybų rinkimus pateiktos VRK pateiktos finansinės ataskaitos.
Joje fiksuoti du tos pačios 2015 m. sausio 23 dienos mokėjimai „Lietuvos ryto spaustuvei“ už 200 tūkst. egzempliorių „Naisių žemę“. Nurodyta, kad partija dukart sumokėjo po 10 846,89 eurų. Išvis – 21 693,78 eurų.
Reklamos nepažymėjo
Naisių bendruomenės tinklalapyje iki šiol galima rasti abu šiuos leidinius. Pirmojo 2015 m. numerio viršelis labai panašus į tą, kurį K.Kirslienė siuntė parodyti VRK.
Tačiau šiame leidinyje nėra net užuominos, kad jį leidžia LVŽS, ir jokių nuorodų į politinę reklamą. Nenurodytas nei leidinio tiražas, nei redaktorius. Tik tai, kad pašnekovus kalbino Živilė Vyštartaitė, vėliau tapusi Mediekšiene ir iki šių metų rudens vadovavusia fondui „Švieskime vaikus“ bei buvusia „Naisių vasaros“ direktore.
Antrame 2015 m. „Naisių žemės“ numeryje Ž.Vyštartaitė jau nurodoma kaip laikraščio redaktorė. Skelbiamas ir tiražas – 200 tūkst. egzempliorių. Tik apie tai, kad laikraštyje yra politinės reklamos ir kad jis leidžiamas už LVŽS pinigus – ir vėl nė žodžio.
Tai pačiai rinkimų kampanijai LVŽS leido ir laikraštį „Už žemę ir žmogų“, kurio leidybos „valstiečiai“ nesikrato. VRK pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad leisti skirtingi šio leidinio variantai skirtingiems rajonams ir vienas bendras – 219 tūkst. egzempliorių tiražas.
2015-aisiais partija iš rinkimų sąskaitos įmonei „Elektroninio verslo sistemos“ mokėjo už laikraščių platinimą“, tačiau konkrečiai už kurio – nenurodo. Išvis tam išleisti 13 tūkst. eurų.
Mokėtojas kitas – laikraštis toks pats
2016 m. į VRK dėl „Naisių žemės“ ir politinės reklamos šiame leidinyje „valstiečiai“ jau nesikreipė. Tais metais ir vėl pasirodė du „Naisių žemės“ numeriai. Abu jie išleisti 250 tūkst. egzempliorių tiražu.
Už vieno numerio, pasirodžiusio jau Seimo rinkimų kampanijos metu, leidybą ir vėl mokėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
VRK pateiktos finansų ataskaitos už 2016 m. Seimo rinkimų kampaniją priede „valstiečiai“ nurodė „Lietuvos ryto spaustuvei“ už laikraščio „Naisių žemė“ antrojo numerio leidybą sumokėję 13 769,80 eurų.
Šiame leidinyje pirmą kartą nurodoma, kad leidinys yra politinė reklama, kuri bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų sąskaitos. Laikraščio redaktore ir vėl nurodoma Ž.Vyštartaitė.
Tačiau 2016-aisiais pasirodė ne vienas, o du „Naisių žemės“ laikraščio numeriai. Tai kas gi išleido pirmąjį, jei už antro spausdinimą susimokėjo partija?
Iš pirmo žvilgsnio šis numeris niekuo nesiskiria nuo kitų trijų, kurių leidybą finansavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. 2016 m. „Naisių žemės“ pirmajame puslapyje, kaip įprasta, publikuota R.Karbauskio nuotrauka ir du pirmieji leidinio puslapiai skirti interviu su juo.
Šiame interviu R.Karbauskis pasakoja, koks laimingas yra darydamas laimingus kitus ir kaip mėgsta finansiškai remti kultūrinius renginius, kaip skatina vaikus skaityti, o tėvus negerti. Tačiau šiame leidinyje nėra jokių užuominų apie tai, kad bent jau šis tekstas yra politinė reklama. Laikraščio metrikoje ir vėl nenurodomas joks leidėjas. Tik ta pati kaip ir „valstiečių“ apmokėto laikraščio redaktorė Ž.Vyštartaitė.
Asmeninės R.Karbauskio paramos bendruomenei – nė kvapo
Visi „Naisių žemės“ numeriai, taip pat ir tie, kurių leidybą apmokėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, šiuo metu prieinami Naisių bendruomenės tinklalapyje.
Tačiau, ar asociaciją sukūrusi Naisių kaimo bendruomenė turėjo pinigų 200–250 tūkst. egzempliorių tiražo laikraščiui leisti ir, jei taip, iš kokių pinigų tai darė?
R.Karbauskis tikina, kad „Naisių bendruomenę“ mecenuoja pats. Tačiau finansiniai asociacijos duomenys rodo, kad fizinių asmenų aukų asociacija 2015–2016 m. negavo nė euro. Ji nurodo, kad didžioji dalis paramos yra gaunama iš verslo. Kokio? Lieka paslaptis.
2015 m. Naisių bendruomenė gavo pajamų iš kelių šaltinių. 26,5 tūkst. eurų iš arbatinės veiklos, beveik tūkstantis eurų – už dažasvydžio įrangos nuomą, dar 2,7 tūkst. eurų gauta iš prekybinės vietos suteikimo paslaugų. Likusi dalis įstaigos pajamų – apie 54,8 tūkst. eurų – įvardijama kaip „gauta parama iš verslo“. Kokios įmonės rėmė bendruomenę, nenurodoma.
Fizinių asmenų paramos „Naisių bendruomenė“ savo dokumentuose apskritai nemini gavusi.
Lygiai tas pats vaizdas – ir 2016 m. finansiniuose dokumentuose. Seimo rinkimų metais „gauta parama iš verslo“ sudarė jau 80 tūkst. eurų „Naisių bendruomenės“ biudžete. Likusios pajamos – tai 33 tūkst. eurų iš arbatinės ir 2,3 tūkst. eurų prekybinės vietos suteikimo pajamų. Fizinių asmenų ar paties R.Karbauskio piniginių įnašų ir vėl – nė pėdsako.
Pagal Registrų centrui pateiktus duomenis, asociacijos „Naisių bendruomenė“ pajamos 2016 m. išvis sudarė kiek daugiau nei 115 tūkst. eurų.
Kam asociacija pinigus išleido? Algoms, prekėms ir paslaugoms, „Naisių vasaros“ festivaliui ir kitoms reikmėms, bet tik ne laikraščiui. Tokios veiklos savo dokumentuose asociacija neišskiria.
Oficialiuose savo dokumentuose „Naisių bendruomenė“ paaiškina išlaidas už beveik 102 tūkst. eurų. Be paaiškinimo lieka tik apie 13 tūkstančių – panašiai tiek, kiek už laikraščio „Naisių žemė“ antro 2016 m. numerio leidybą „Lietuvos ryto spaustuvei“ nurodo mokėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
„Naisių bendruomenės“ vadovė Rita Žukauskienė 15min nurodė, kad pirmąjį „Naisių žemės“ numerį 2016-aisiais tikrai leido asociacija. Ji neįvardijo, kiek kainavo laikraščio leidyba, tačiau patikino, jog savo sandorio pusę gali atskleisti kitos šalys.
„Informuojame, kad 2016 m. leidinį „Naisių žemė“ (Nr. 1) spausdino UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, o platinimo paslaugas suteikė UAB „Elektroninio verslo sistemos“. Asociacijos nuomone, neturime teisės atskleisti suteiktų paslaugų įkainių, tačiau neprieštaraujame, kad minėtos įmonės nurodytų sumas, kurias asociacija „Naisių bendruomenė“ sumokėjo už paslaugas“, – raštu atsiųstame komentare teigia R.Žukauskienė.
„Lietuvos ryto spaustuvė“ į 15min klausimus neatsakė ir nenurodė sumų, kurias bendruomenė mokėjo už „Naisių žemės“ leidybą.
Tuo tarpu įmonės „Elektroninio verslo sistemos“ direktorius Edgaras Dadašovas nurodė, kad su asociacija „Naisių bendruomenė“ verslo reikalų turėjo tik vieną kartą.
„2016 m. vasario mėn. gavome užklausą dėl leidinio platinimo. Suradome, kas išplatins leidinį, leidinys keliavo iš spaustuvės/asociacijos į platinimo tarnybos paskirstymo punktą t.y. mes atlikome agentūros funkciją. Per tą vienintelį kartą buvo išplatinta 90 000 egz. Sumokėta 1800 Eur be PVM 2016 m. kovo mėn. Arba 0,02 už vieną egzempliorių“, – nurodė jis.
E.Dadašovas patvirtino, kad anksčiau dėl partijos leidžiamų laikraščių platinimo įmonė „Elektroninio verslo sistemos“ yra bendravusi tiesiogiai su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei jos pirmininkas R.Karbauskis į 15min klausimus atsakyti ir situaciją pakomentuoti žadėjo pirmadienį, tačiau kol kas to nepadarė.
D.Jastramskis: „Įstatymų reikia laikytis“
Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius Deimantas Jastramskis 15min teigė, kad taip žongliruodama partija naudojasi egzistuojančiomis teisinėmis sąlygomis, kai niekas deramai neprižiūri leidėjų atsakomybės ir politinės reklamos sklaidos.
„Skaidrumas turėtų būti. Kai jo trūksta, kai keičiasi atstovai, leidėjai, kai iš tos politinės jėgos kyla skaidrumo reikalavimai LRT, atrodo nekaip. Bet tai turbūt ne pirmą, ir ne paskutinį kartą vyksta. Šio leidinio leidėjai turėjo būti registruoti, tai buvo privalu padaryti. O nuo pernai Kultūros ministerija gali taikyti atsakomybę už šių duomenų nedeklaravimą, tai įdomu, ar yra kam nors ji pritaikyta. Čia yra problema. Čia yra ir politinė problema, jei tokie leidiniai susiję su partijomis“, – teigė pašnekovas.
Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos skyriaus vedėjas Deividas Velkas patvirtino, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. Kultūros ministerija yra įgaliota nagrinėti pažeidimus dėl duomenų nedeklaravusių viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų), kurie tokią pareigą turi pagal Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnį.
Duomenų nepateikimas nuo 2017 m. sausio 1 d. laikomas administraciniu nusižengimu, už kurį juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 300 iki 860 eurų, o esant pakartotiniam pažeidimui – bauda nuo 900 iki 1700 eurų.
Tačiau kol kas nuobaudų dar niekas nesulaukė.
„Per vienerius metus (nuo 2017 sausio iki gruodžio) ministerija nė karto neskyrė nuobaudų, nes klausimai dėl duomenų netinkamo deklaravimo arba jų netikslumo visuomet būdavo išsprendžiami gera viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) valia. Ministerijos darbuotojui pastebėjus deklaruotų duomenų netikslumus ir apie tai pranešus viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui), jis nedelsdamas šiuos duomenis pateikdavo/pataisydavo. Kadangi šių įpareigojimų paisoma visada, ministerijai nė karto neprireikė inicijuoti administracinių procedūrų. Kultūros ministerija neskuba vien tik bausti – visuomet pasiūlo pašalinti duomenų deklaravimo trūkumus“, – teigė D.Velkas.
Jis pripažino, kad ministerijai ne visada gali būti žinomi tam tikrų duomenų pasikeitimai. Pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai leidėjas dalį savo akcijų parduoda (perleidžia) kitam arba yra įsteigiamas naujas leidinys, nes tokie duomenys kaupiami kituose registruose.
Spręsdama šią problemą Kultūros ministerija parengė, o Seimas jau priėmė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, numatančias įsteigti bendrą viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą. Ji turėtų pradėti veikti nuo 2019 m. lapkričio 1 d.
