Naujos kadencijos Seimas darbą pradės antrosios koronaviruso bangos įkarštyje.
Į pirmąjį plenarinį posėdį naujieji parlamentarai rinksis šį penktadienį, lapkričio 13-ąją.
Keliems dabartiniams Seimo nariams sirgus COVID-19 ar turėjus izoliuotis, būsimieji valdantieji svarsto, kaip reikės organizuoti darbą, jeigu Seimo posėdžiuose fiziškai negalėtų dalyvauti daugiau parlamentarų.
Seimo statutas numato, kad įstatymai ir parlamento nutarimai priimami balsuojant elektronine balsų skaičiavimo sistema.
Posėdžio pirmininkui nutarus, gali būti balsuojama rankos pakėlimu.
Konstitucinės teisės žinovas Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius mano, kad Konstitucija nedraudžia Seimo statute numatyti tokį reguliavimą, jog būtų galima rengti nuotolinius parlamento posėdžius ir balsuoti nuotoliniu būdu.
Turi dirbti nenutrūkstamai
Daugiausia vietų naujos kadencijos Seime turėsiančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad Seimo vadovybės konstitucinė atsakomybė užtikrinti, jog parlamentas galėtų sklandžiai ir nenutrūkstamai dirbti visomis aplinkybėmis.
„Jei epidemiologinė situacija pablogėtų ir vis daugiau parlamentarų: nesvarbu iš opozicijos ar pozicijos, pradėtų sirgti koronavirusu bei būtų priversti saviizoliuotis, vienos iš valdžios šakų – Seimo – darbas neturėtų dėl to būti paralyžiuotas. Todėl kaip kad yra ir kitose Vakarų valstybėse bei Europos Parlamente, turi būti pasirengta galimybei daliai parlamentarų dirbti ir nuotoliniu būdu“, – teigė jis.
Todėl kaip kad yra ir kitose Vakarų valstybėse bei Europos Parlamente, turi būti pasirengta galimybei daliai parlamentarų dirbti ir nuotoliniu būdu.
Kartu G.Landsbergis pabrėžė, kad labai svarbu, jog dėl to nenukentėtų demokratinės procedūros.
„Negali niekaip būti apribotos opozicijos teisės bei tai turi atitikti Lietuvos Konstituciją ir įstatymus“, – komentavo konservatorių lyderis.
Be nuotolinio balsavimo neapsieis
Kandidatė į Seimo pirmininko postą Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad klausimas dėl galimybės organizuoti parlamento darbą ir nuotoliniu būdu turi būti neišvengiamai svarstomas.
„Todėl, kad nenuslūgstant pandemijos bangai mes tiesiog galime atsidurti tokioje situacijoje, kai per daug Seimo narių turės saviizoliuotis ir nebus galimybės priimti būtinų sprendimų. Tokių, pavyzdžiui, kaip balsavimas dėl biudžeto. Tai vienareikšmiškai, taip, šitas pokalbis ir šita diskusija turi vykti, ji iš esmės jau vyksta ir reikia ieškoti techninių sprendimų, kaip užtikrinti nepertraukiamą Seimo darbą, nepriklausomai nuo aplinkybių“, – aiškino ji.
Pasak V.Čmilytės-Nielsen, kitose valstybėse yra įvairių modelių ir formatų, kaip koronaviruso pandemijos metu dirba parlamentai.
Jos teigimu, siekiant sudaryti galimybę parlamentarams posėdžiuose dalyvauti ir nuotoliniu būdu, reikia atitinkamų IT sprendimų.
Taip pat, kaip minėjo Liberalų sąjūdžio kandidatė į Seimo pirmininkes, yra modelis, kai į parlamento posėdį ateina atitinkamai mažiau tiek pozicijai, tiek opozicijai priklausančių parlamentarų.
Tam, kad plenarinių posėdžių salėje vienu metu būtų mažiau žmonių.
„Bet, aš manau, kad vis tiek mes neapsieisime be nuotolinio balsavimo įteisinimo ir sudarymo galimybių. Tiesiog dėl to, kad pavojus pernelyg didelis, jog žmonės fiziškai negalės ateiti į darbą, jeigu pateks į saviizoliaciją arba susirgs“, – komentavo V.Čmilytė-Nielsen.
Aš manau, kad vis tiek mes neapsieisime be nuotolinio balsavimo įteisinimo.
Kaip užtikrinti saugumą?
Didžiausios opozicinės partijos naujos kadencijos Seime – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) – pirmininkas Ramūnas Karbauskis nemato pagrindo keisti parlamento darbo tvarką kitaip, nei jau buvo padaryta anksčiau.
Jis prisiminė, kad pavasarį tam tikrą laiką Seimo nariai į parlamento plenarinių posėdžių salę rinkdavosi tik balsuoti.
„Pateikimuose dalyvaudavo tik tie, kurie turėdavo pristatinėti, kiti galėdavo stebėti per televiziją, internetą tą posėdžio dalį. Tai mes nelabai įsivaizduojame, kaip kitaip tai padaryti. Balsavimas, priėmimas sprendimų nekontaktiniu būdu – tiesiog mes neįsivaizduojame, nesuprantame, kaip tai vyktų netgi. Jeigu nauja dauguma turės ketinimų kažką keisti, jeigu turės pakankamai balsų, galės keisti“, – sakė LVŽS lyderis.
Balsavimas, priėmimas sprendimų nekontaktiniu būdu – tiesiog mes neįsivaizduojame, nesuprantame, kaip tai vyktų netgi.
R.Karbauskis pabrėžė, kad Lietuvoje ne vienerius metus nerandama sutarimo dėl internetinio balsavimo per rinkimus.
Tokia galimybė neįteisinama, nes, anot jo, neįmanoma užtikrinti tokio balsavimo saugumo.
LVŽS pirmininko teigimu, nors yra kažkokios techninės galimybės užtikrinti saugų 141 parlamentaro balsavimą, pandemija nėra priežastis keisti įstatymų priėmimo tvarką.
Jis priminė, kad ankstesnių Seimo kadencijų metu būta ir parlamentarų apkaltų dėl balsavimo už kolegas ir panašiai.
„Kaip gali garantuoti, kada tu nematai žmogaus, ar tai yra tas pats žmogus, ar jis paprašė savo vaiko ar žmonos, ar kažkieno paspausti už jį kažkokį mygtuką. Tu negali patikrinti. Kaip tai įsivaizduoti? Ką, sėdi kažkokia inspekcija ir žiūri, ar ekrane tas pats Seimo narys, tikrina jo identifikaciją? Seimo istorijoje yra, kad ir atstatydinti buvo Seimo nariai už balsavimą už kitus. Suprantate, kur yra didžiausia problema? Kaip užtikrinti tai, kad būtent tas žmogus paspaus tą mygtuką, kad jo valiai niekaip nebus daroma įtaka ir visa kita?“ – pažymėjo „valstietis“.
R.Karbauskis nesibaimina, kad dėl koronaviruso pandemijos gali sutrikti Seimo darbas.
Jis akcentavo, kad Seime kiek įmanoma laikomasi būtinų saugumo priemonių.
Nurodė esminius reikalavimus
Teisininkas V.Sinkevičius mano, kad Konstitucija nedraudžia Seimo statute numatyti tokį reguliavimą, jog būtų galima rengti nuotolinius parlamento posėdžius ir balsuoti nuotoliniu būdu.
Tačiau tam reikia pataisyti Seimo statutą.
„Darant tas pataisas, turėtų būti laikomasi kelių tokių esminių reikalavimų. Kad tik Seimas pats gali spręsti, kada rengti nuotolinį posėdį. Tokio sprendimo negali lemti nei Vyriausybės koks nors nutarimas, nei prezidentas ar panašiai. Jeigu susidaro tokios išskirtinės aplinkybės, kaip labai pavojingos užkrečiamos ligos, kiti atvejai gali būti ypatingi – kažkokios stichinės nelaimės ar panašiai, kai Seimas negali fiziškai susirinkti“, – aiškino MRU profesorius.
Anot V.Sinkevičiaus, taip pat turėtų būti nustatyti kiti reikalavimai.
Tarkime, kad nuotoliniu būdu Seimas galėtų dirbti, jeigu sirgtų ar sąlytį su užsikrėtusiais COVID-19 turėtų daug parlamentarų, kurie dėl to negalėtų palikti tam tikrų patalpų ir fiziškai atvykti į parlamento rūmus.
„Seimo valdyba tokiu atveju galėtų šaukti posėdžius. Bet aš dar kelčiau vieną reikalavimą, kad tie posėdžiai galėtų būti šaukiami, kai reikia neatidėliojant priimti tokius įstatymus, kurie būtini suvaldyti tą ypatingą situaciją. Negalima šaukti nuotolinio posėdžio ar panašiai ir priimti tuos paprastus, rutininius įstatymus, kurie gali palaukti. Bet gali būti tokių situacijų, kad, štai, būtina priimti teisės aktą, būtina atlikti kažkokį parlamentinės kontrolės aktą ar panašiai“, – pabrėžė konstitucinės teisės ekspertas.
Tie posėdžiai galėtų būti šaukiami, kai reikia neatidėliojant priimti tokius įstatymus, kurie būtini suvaldyti tą ypatingą situaciją.
V.Sinkevičius svarstė, kad Seimo valdyba kaskart turėtų priimti sprendimą dėl kiekvieno atskiro nuotolinio posėdžio.
Esą pasakyti, kad, pavyzdžiui, visą mėnesį parlamentas posėdžiaus nuotoliniu būdu, negalima.
„Posėdis turi būti visavertis. Jeigu ir nuotolinis posėdis ar nuotolinis balsavimas, ar dar kažkas, vis tiek turi būti užtikrinta galimybė visiems Seimo nariams naudotis visomis Seimo statute numatytomis teisėmis. Jeigu kažkuo naudotis negalima, tai nebus visavertis posėdis“, – komentavo teisininkas.
V.Sinkevičius akcentavo, kad labai svarbi techninė pusė – jog būtų galima įsitikinti, ar tikrai nuotoliniame Seimo posėdyje dalyvauja parlamentarai, ar jų prisijungimo duomenimis, kortelėmis nesinaudoja kiti asmenys.
„Aš įsivaizduoju, kad visi Seimo nariai, kurie dalyvauja posėdžiuose, turi būti matomi ekrane. Ir labai svarbu, kad būtų galima identifikuoti, ar tai tikrai balsavo Seimo narys, ar tikrai jis balsavo taip. Jeigu būtų visos tos aplinkybės, tai aš nematyčiau didesnių problemų numatyti ir nuotolinį balsavimą. Bet tam pirmiausia reikia pakeisti Statutą“, – nurodė MRU profesorius.
