Prieš vienerius metus Lietuva gana ramiai stebėjo tai, kas ilgainiui tapo didžiausia migracijos krize per nepriklausomybės istoriją.
Pernai balandį ir gegužę jau buvo stebimi išaugę neteisėtos migracijos iš Baltarusijos skaičiai, pareigūnai svarstė apie migrantų iš Irako kelius per Minską į Lietuvą ir atsargiai sakė matantys Aliaksandro Lukašenkos ir jam pavaldžių saugumo struktūrų rankas užsieniečių kelionėse į pasienį.
2021-ųjų vasarą paaiškėjo, kad tie pora šimtų migrantų, į Lietuvą atėjusių per pirmuosius penkis metų mėnesius, buvo tik perspėjimas – birželį ir liepą sieną kirto daugiau nei keturi tūkstančiai užsieniečių iš Irako, Sirijos, Kongo, Kamerūno ir kitų šalių.
Didžioji dalis jų Lietuvoje ir praleido ateinančius 12 mėnesių – šiuo metu laikinose stovyklose, apgyvendinimui pritaikytuose pastatuose ir Užsieniečių registracijos centre Pabradėje yra apie 2,7 tūkst. migrantų, kurių judėjimas buvo apribotas maždaug vienerius metus.
Iki šiol sprendimą neleisti užsieniečiams laisvai judėti šalyje ir Europos Sąjungoje priimdavo Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kuri kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dalinasi migrantų priežiūros našta.
Tai yra normalūs žmonės, viso labo, pabandę neteisėtai čia, pas mus, atvykti
Dar vienam papildomam pusmečio sulaikymui, kuris reikštų iš viso 18 mėnesių už stovyklų tvorų ir sienų, jau reikėtų teismo sprendimo, tačiau Vidaus reikalų ministerija teigia, kad visiems migrantams ši priemonė nebus taikoma.
„Mūsų sprendimas toks, kad mes nesiūlysime pratęsti to judėjimo apribojimo – tokia kryptis yra numatyta. Kaip atrodys proceso algoritmas, šiuo metu dėliojama“, – neseniai pranešė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Būtent birželio ir liepos mėnesiais daugelis migrantų jau bus sulaikyti 12 mėnesių ir valstybės institucijos turės apsispręsti, kokių priemonių imtis. Ar tai, kad sulaikymas bent jau daliai jų nebus pratęstas, reiškia, kad migrantai bus laisvi keliauti kur nori, įsikurti Lietuvoje ar Europoje?
Nors absoliučios daugumos migrantų prieglobsčio prašymai yra atmesti, kas reiškia, kad jie turėtų būti grąžinami į savo kilmės šalis, tačiau akivaizdu, kad į lėktuvus pavyks susodinti ne visus – kai kurios šalys nepriima savo piliečių atgal, kai kuriose yra nesaugu. Nesant galimybės migrantų grąžinti, po maksimalaus 18 mėnesių sulaikymo laikotarpio, stovyklų ir apgyvendinimo centrų sienos turės nuvirsti.
Nemažai daliai migrantų stovyklų vartai prasivers ir anksčiau.
Artimiausiais mėnesiais Lietuvos teismams teks išnagrinėti kone du tūkstančius pasieniečių kreipimųsi dėl tolimesnio migrantų likimo. Pagal galiojančią tvarką, pasieniečiai į teismą turi kreiptis likus dešimčiai dienų iki metų pabaigos, o teismas prašymą per tas dienas turėtų išnagrinėti.
VSAT vado pavaduotojo Rimanto Petrausko teigimu, dėl kiekvieno iš migrantų bus sprendžiama individualiai, o stovyklų vartai nebus tiesiog atkeliami.
„Dėl užsieniečių bus kreipiamasi po metų į teismą, nes kitos alternatyvos ir nėra šiuo metu. Teismo sprendimas bus labai svarbus – ar teismas taikys užsieniečiui alternatyvą, palikdamas tą užsienietį gyventi centre, ar, galbūt, teismas (...) galėtų taikyti ir kažkokią kitą alternatyvą, sakykime, užsieniečiui registruotis, paskambinti į VSAT ar kitokiu būdu pranešti apie savo buvimo vietą. Tokia galimybė taip pat bus“, – 15min sakė jis.
Antrasis iš variantų būtų realus tik tuo atveju, jei migrantas galėtų pateikti dokumentus, kad gali gyventi kitur, turi lėšų pragyvenimui ar giminaičius Lietuvoje, kurie jį priimtų.
Turbūt bus ieškoma būdų ir kelių tiems žmonėms sudaryti įsidarbinimo galimybes, bent jau jiems sudaryti kažkokią galimybę, kad ne centre ištisai sėdėtų
Anot R.Petrausko, kadangi mažesnei daliai migrantų vienerių metų laikotarpis jau suėjo, kreipimųsi į teismą jau buvo, tačiau toli gražu ne visais atvejais prašoma ir toliau tęsti sulaikymą ar riboti judėjimo laisvę. Pasieniečiai kiekvienu atveju vertina ir individualias aplinkybes – nuo asmens dokumentų turėjimo iki pažeidžiamumo ar šeimyninio statuso.
„Teismai yra priėmę ne taip jau mažai tų sprendimų, kad žmonėms taikoma alternatyva, jie yra centre apgyvendinami, tačiau jų judėjimo laisvė nėra apribota, jie gali išeiti, gali tenkinti savo kažkokius buitinius elementarius poreikius ir ta psichologinė žmonių būsena yra kitokia“, – teigė VSAT vado pavaduotojas.
Neišvengiamai, dalis judėjimo laisvės sulaukusių migrantų ja ir pasinaudoja – važiuoja į Vakarų Europos ar Skandinavijos valstybes, į kurias ir ketino vykti prieš metus, kai įžengė į Lietuvą iš Baltarusijos.
Pavyzdžiui, laikinojoje stovykloje Medininkuose per pastaruosius mėnesius buvo maždaug 15 tokių žmonių, tačiau šiuo metu tėra septyni – likę išėjo leidžiamam paros laikotarpiui, tačiau taip ir nesugrįžo. Beveik neabejojama, kad jų pėdomis paseks ir nemaža dalis kitų laisvę atgavusių migrantų.
„Neatmestina, kad taip gali nutikti, bet jeigu jie šalinsis, bėgs, tai juos gali sulaikyti bet kurioje valstybėje. Ar lenkai sulaikys, ar ta pati Vokietija, ar Švedija“, – 15min sakė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Jos teigimu, pagal Dublino reglamentą, kuris nustato prieglobsčio prašymo nagrinėjimą Europos Sąjungoje, užsienyje sulaikyti migrantai turėtų būti grąžinami į Lietuvą, kaip pirmąją šalį, kurioje užsienietis registruotas, tačiau migrantą sulaikiusi valstybė gali nuspręsti ir kitaip.
