Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius laikosi pastarosios nuomonės. Anot jo, šis prezidentės pranešimas buvo bene geriausias iš visų jos kada nors pasakytų kalbų. Prezidentė kalbėjo optimistiškai ir siekė suvienyti tautą, sako jis.
Neatsakytas klausimas: ką turime daryti dabar?
Tiesa, M.Laurinavičius pripažįsta, kad kalbėdama apie gynybą prezidentė galėjo būti dar konkretesnė.
„Ji pasakė, kad mes per penkerius metus pasieksime 2 proc. BVP išlaidų gynybai ribą. Tas yra gerai, tačiau aš pasigedau pasakymo, ką mes turime daryti dabar. JAV žvalgybos tarnybos vertina, kad mums, Baltijos šalims, iškilusi reali teritorijos užgrobimo grėsmė. Grėsmė yra šiandien, aš nematau jokio prezidentės pasakymo pranešime, ką mes turime daryti šiandien“, – atkreipė dėmesį M.Laurinavičius.
Nepamačiau nei idėjos aiškiai suformuotos, kad mūsų saugumas pirmiausia priklauso nuo mūsų pačių, nei konkrečių išlaidų, pirkimų gynybai ji neįvardijo, – sako M.Laurinavičius.
Pasak jo, kiti valstybių vadovai, pavyzdžiui Estijos prezidentas, kalba apie tai, ką jo šalis šiandien daro, kad pagerintų savo gynybines galias, tuo tarpu D.Grybauskaitės pasisakymas buvo abstraktesnis.
„Neišgirdau nei aiškiai suformuotos idėjos, kad mūsų saugumas pirmiausia priklauso nuo mūsų pačių, nei konkrečių išlaidų, pirkimų gynybai ji neįvardijo. O mes privalome šiandien siųsti signalus ir Rusijai, ir partneriams, kad mes esame pasiryžę visomis priemonėmis gintis. Tų signalų, kad esame pasiryžę kažką aukoti ir gintis, nesiunčiame“, – teigė politologas.
Taip pat jis pastebi, kad prezidentės pasisakyme nebuvo įvardinta, kas yra mūsų partneriai regioniniame bendradarbiavime.
„Nieko nebuvo pasakyta apie Lenkiją, nieko nebuvo aiškiai pasakyta apie didesnį Baltijos šalių bendradarbiavimą. Turime pripažinti, kad santykiai su Lenkija yra labai blogi, aš tikiuosi, kad ši krizė juos pagerins, bet prezidentė to nepasakė. Taip pat ir santykių su Baltijos šalimis negalime vadinti strategine partneryste, o tai mažina mūsų saugumą“, – sako jis.
Tik rinkimai?
Politologas Algis Krupavičius tikina, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime neišgirdo nieko naujo. Tai įprastas rinkiminis optimistinis pasisakymas. A.Krupavičiaus teigimu, prezidentė jame pasakė tik tai, ką privalėjo. Pradėjo nuo užsienio politikos ir pasinaudojo galimybe apsidrausti nuo būsimos kritikos rinkimų kovoje.
„Pranešimas buvo rinkiminis, optimistinis. Prezidentė bandė šiek tiek atsiskaityti už savo kadencijos darbus ir šiek tiek apsidrausti nuo būsimos kritikos per rinkimus“, – sakė jis.
A.Krupavičius tikina, kad tai buvo pirmas Lietuvos prezidento metinis pranešimas, kuris buvo pradėtas aptariant pagrindines šalies vadovo atsakomybes – užsienio politiką. Tiesa, jis priduria, kad dabartinėje situacijoje būtų keista, jei būtų buvę kitaip.
Rado jėgų savikritikai
Taip pat prezidentė, anot politologo A.Krupavičiaus, pirmą kartą, nors ir per sukąstus dantis, pranešime pripažino pati padariusi klaidų. Tą patį pastebi ir M.Laurinavičius.
Tiesa, A.Krupavičius tikina, kad savo klaidas prezidentė pripažįsta tik tam, kad apsidraustų nuo būsimos kritikos prezidento rinkimų debatuose.
Nenustebčiau, jei iki rinkimų D.Valys apskritai atsistatydintų, – sako A.Krupavičius.
„Dėl kritikos prokuratūrai, tai manau, tik prezidentė pastaruoju metu vienintelė nematė, kad karalius yra nuogas. Dariui Valiui jau išsakyta tiek kritikos, kad galėtų kilti mažas tvanas, bet anksčiau ji tai ignoravo. Dabar nenoromis bando pripažinti, kad jis nebuvo geriausias pasirinkimas ir tai savotiška prevencija prieš rinkimus. Nenustebčiau, jei iki rinkimų jis apskritai atsistatydintų“, – svarsto A.Krupavičius.
Tuo tarpu M.Laurinavičius sako, kad savikritika prezidentės pranešime atsirado dėl to, kad ji, esant sudėtingai situacijai, visomis išgalėmis stengiasi telkti tautą.
„Pranešimas grėsmės akivaizdoje yra tikrai telkiantis. Ne skaldantis, ne badymas pirštais. Net ir kritika konkrečioms institucijoms buvo ne badymas pirštais, o siekis parodyti geruosius pavyzdžius ir skatinti jais sekti. Palyginti su visais ankstesniais, šiame pranešime atsirado vietos net savikritikai, o ne tik daužymo visų kitų“, – teigė M.Laurinavičius.
Pasigedo penkmečio plano
Politologas A.Krupavičius dar priduria, kad šiame metiniame pranešime tikėjosi išgirsti prezidentės planus, ką ji ketintų daryti, jei būtų išrinkta dar vienai kadencijai. Tačiau to prezidentė nepasakė.
„Prezidentė niekada ir neturėjo aiškios programos, todėl lūkesčiai, kad ji savo metiniame pranešime nubrėš kokias nors gaires, buvo per dideli“, – sako jis.
Prezidentė D.Grybauskaitė ketvirtadienį Seime perskaitė paskutinį savo kadencijos metinį pranešimą.
D.Grybauskaitė šalies prezidente buvo išrinkta 2009 metų gegužės 17-ąją jau per pirmąjį rinkimų turą, inauguruota liepos 12 dieną.
Šalies vadovė siekia antros kadencijos. Prezidento rinkimai vyks gegužės 11 dieną.
