Prieš mėnesį švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės suformuotoje aukštųjų mokyklų pertvarką rengiančioje darbo grupėje, kaip yra akcentavusi pati ministrė, nėra nei vieno aukštųjų mokyklų atstovo, kad būtų išlaikytas objektyvumas.
Tačiau galutinį žodį dėl universitetų pertvarkos tars Seimas, kuriame, ironiška, yra nemažai su universitetais didesnių ar mažesnių ryšių turinčių politikų.
Į 15min klausimą, ar nesibaimina, kad po patekimo į Seimą iš darbo grupės parengto aukštųjų mokyklų pertvarkos plano gali nieko nelikti, J.Petrauskienė kiek anksčiau atsakė, kad ministerijos atsakomybė – pateikti planą ir tai bus padaryta.
LEU viltis – E.Jovaiša
Seimą pasiekęs pertvarkos planas keliaus į parlamento komitetus, pagrindiniu turėtų būti paskirtas Švietimo ir mokslo komitetas, kuriam pirmininkauja buvęs Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Istorijos fakulteto dekanas, Seimo „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.
Šis politikas apie planuojamą aukštųjų mokyklų pertvarką yra pasisakęs įvairiai. Pavyzdžiui, sausio mėnesį kalbėdamas su „Žinių radiju“ jis sakė, kad valdžia net nesvarsto, jog universitetų jungimas gali auginti kokybę.
„Kokybė yra nepasiekiama per mechaninius jungimus. Todėl aš sakyčiau, čia yra tam tikras nesusipratimas (…) Nedarysime tokių judesių kaip nors sąmoningai, kad jungti vardan jungimo“, – tuomet sakė jis.
Po rinkimų, spalio mėnesį, E.Jovaiša atvirai pareiškė, kad buvusių specializuotų institutų, tapusių universitetais, Lietuvai reikia.
„Neapsieisime ir be medikų, ir be dailininkų, ir be mokytojų“, – aiškino E.Jovaiša ir tuomet teigiamai įvertino LEU ir Vytauto Didžiojo universitetų (VDU) susijungimą.
Derėtų paminėti, kad šis jungimasis prasidėjo siekiant išgelbėti LEU, apie kurio naikinimą politikai vis užsimindavo.
Vienu dariniu nuo kitų metų rudens planuojantys tapti universitetai nelaukia, ką nuspręs J.Petrauskienės darbo grupė, o ministrė savo ruožtu yra leidusi suprasti, kad tai, jog universitetai rengiasi susijungimui, nereiškia, kad tai bus įrašyta į planą.
Ji sakė, kad LEU ir VDU jungimasis yra viso labo pasiūlymas, kuris bus svarstomas kartu su kitais.
Švietimo ir mokslo komitetui priklausantis konservatorius Mantas Adomėnas yra išreiškęs poziciją kad leidimas jungtis VDU ir LEU ir to vadinimas optimizavimu diskredituotų pačią idėją, kaip ir papildomų finansų mirštančiai institucijai prašymas iš valstybės.
Šiaulių universitetas turi įtakingą užtarėją
Aukštųjų mokyklų optimizavimo plane vietos greičiausiai neliks merdinčiam Šiaulių universitetui, kuris ŠMM pareiškė su niekuo jungtis nenorintis. Beje, iš pradžių šio universiteto vadovai buvo maloniai nustebinę ŠMM vadovus, kai, atlikę skaičiavimus, pripažino, jog po kelerių metų nesugebės išsilaikyti, tad teks ieškoti, su kuo jungtis. Tačiau, kai atėjo laikas siūlyti, su kuo jungtis, Šiaulių universitetas pareiškė sieksiąs išgyventi savarankiškai.
Gali būti, kad tokia drąsa gimė ne šiaip sau, nes ši aukštoji mokykla turi įtakingą užtarėją.
15min žiniomis, šio universiteto išsaugojimo gali siekti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, nepaisant to, kad jis 2015-aisiais atsistatydino iš universiteto tarybos.
R.Karbauskis tuomet teigė taip išreiškęs protestą, kai iš universiteto tarybos bei darbo universitete atleistas docentas, Šiaulių vicemeras Stasys Tumėnas.
Dabar buvęs vicemeras S.Tumėnas irgi Seimo narys. Seimo Švietimo ir mokslo komitete dirbantis „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas Šiaulių universitete dirbo kone visą savo gyvenimą: tuomet dar Šiaulių pedagoginiu institutu besivadinusioje įstaigoje jis įsidarbino 1984 metais, o prieš išrenkant į Seimą profesiorius buvo Etikos komisijos, Senato, Humanitarinio fakulteto tarybos narys, Senato atestacijos komisijos pirmininkas.
A.Stulginskio universitetas „valstiečiams“ irgi brangus
Nors Kaune veikiančio Aleksandro Stulginskio universiteto ateitis taip pat yra labai miglota, jis Seime turi į ką atsiremti. Parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis šiame universitete taip pat praleido kone visą savo gyvenimą.
1982 metais baigęs tuomet Žemės ūkio akademija besivadinusią įstaigą, jis joje įsidarbino jaunesniuoju mokslo darbuotoju, o po kariuomenės 1986 sugrįžo ir dirbo iki pat 2016-ųjų rudens, kai buvo išrinktas į Seimą.
Sąsajų su šiuo universitetu turi ir Seimo pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, iki patekimo į parlamentą dirbęs Aleksandro Stulginskio universiteto Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto lektoriumi.
Šį universitetą yra baigę nemažai Seimo „valstiečių“.
Dar vienas „valstietis“, Aplinkos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika galėtų užtarti Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU), kuriame dirbo nuo 2006-ųjų iki pat patekimo į Seimą.
LSMU nuo 2009 iki patekimo į Seimą dirbo ir sveikatos ministras Aurelijus Veryga.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė nuo 2004 metų iki pat patekimo į Seimą buvo Mykolo Romerio universiteto, kurio ŠMM darbo grupė greičiausiai nepaliks veikti savarankiškai, docentė.
Liberalams brangus Klaipėdos universitetas
Pertvarką svarstysiančiame komitete yra 10 narių, pusė jų priklauso „valstiečiams“: be pirmininko E.Jovaišos ir nario A.Gumuliausko, dar dirba Aušra Papirtienė, Kęstutis Smirnovas ir Levutė Staniuvienė.
Komitete konservatoriams atstovauja M.Adomėnas ir Edmundas Pupinis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai – Jaroslavas Narkevičius, socialdemokratai teturi vieną atstovę – Ramintą Popovienę, liberalai – Gintarą Steponavičių.
Liberalų sąjūdžio atstovai užsimena, kad reikėtų išlaikyti Klaipėdos universitetą, nenorą su niekuo jungtis yra išreiškęs ir pats universitetas.
To galėtų norėti ir „valstietis“ Algimantas Kirkutis, 1998-2010 metais buvęs Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas, o paskui iki pat išrinkimo į Seimą – to paties universiteto Medicinos edukacijos katedros vadovas.
Vilniuje ir Kaune – po vieną klasikinį universitetą
Praėjusią savaitę darbo grupė universitetines aukštąsias mokyklas suskirstė į tris kategorijas: klasikinius, technologijos universitetus ir specializuotas akademijas.
Pagal planą, Vilniuje ir Kaune turėtų likti po vieną klasikinį universitetą, sutarta, kad tos pačios krypties studijos viename mieste neturėtų dubliuotis, o Vilniaus universitetų filialai Kaune ir Kauno universitetų filialai Vilniuje nereikalingi, bet didžiųjų universitetų filialai galėtų veikti mažesniuose miestuose.
Seimas spręs tik dėl universitetų likimo, nes yra jų steigėjas, dėl kitų aukštųjų mokyklų pertvarkos turės tartis Vyriausybė.
