2020 08 20

Kas mokytojų ir mokinių iš tiesų laukia rugsėjį: pamokos baigsis vėliau, gali grįžti ir nuotolinis mokymas

Artėjant rugsėjui ir COVID-19 per vasarą niekur nedingus, valdžia suformulavo gaires artėjantiems mokslo metams. Jas per porą savaičių įgyvendinti turės mokyklų vadovai, kurie 15min pasakojo patiriantys iššūkių: juk nuo galimo užsikrėtimo reikės saugoti ne tik vaikus, bet ir mokytojus, keisti pamokų tvarkaraščius, valdyti mokinių srautus. Yra svarstančių taikyti mišrų – nuotolinį ir kontaktinį – mokymą, pertraukas organizuoti skirtingu metu, atsisakyti skambučio ar pertraukas ilginti. Tokiu atveju vaikai iš mokyklų į namus tikrai parsiras vėliau.
Rugsėjo 1-osios akimirka
Rugsėjo 1-osios akimirka / Arno Strumilos / 15min nuotr.

„Turbūt nelabai būsiu melagis pasakydamas, kad daugelis mokyklų vadovų, paskaitę operacijų vadovo nurodymus, buvo šokiruoti. Bet tai buvo pradinė reakcija“, – 15min sakė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas.

Jis pasakojo, kad kartu su kitais švietimo įstaigų vadovais trečiadienį susitiko su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybe, aptarė tai, ko nuo rugsėjo reikalaujama iš ugdymo įstaigų.

Iššūkiai – didelėms mokykloms

Nors privalomo nuotolinio mokymo įvesti neketinama, jo, D.Žvirdausko įsitikinimu, visiškai atmesti nederėtų.

Diskutavom, kad, tarkime, vyresnių klasių mokiniams būtų galima užtikrinti kokybišką nuotolinį ugdymą.

„Diskutavom, kad, tarkime, vyresnių klasių mokiniams kažkurį laiką, tam tikros rotacijos būdu, būtų galima užtikrinti kokybišką nuotolinį ugdymą. Pradinių klasių mokiniams iki 12 metų amžiaus maksimaliai būtina užtikrinti kontaktinį darbą, kad tėvai galėtų eiti į darbus, kad ekonomikai nebūtų smūgio“, – svarstė vadovas.

Sunkumų įgyvendinant reikalavimus, pasak jo, daugiausia kils didelėms mokykloms, kurios neturi tiek daug patalpų.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dainius Žvirdauskas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dainius Žvirdauskas

„Šią minutę būtų labai sudėtinga kiekvieną punktą idealiai įgyvendinti: kaip padaryti, kad srautai nesimaišytų, ar kiekvienoje erdvėje yra pakankamas sanitarinių mazgų skaičius, maitinimo organizavimas, sveikatos, temperatūros tikrinimo klausimai.

Jeigu mokykloje daug mokinių, mokyklai tai organizuoti bus itin sunku“, – komentavo D.Žvirdauskas.

Kaip tik dabar jo vadovaujamo licėjaus administracija esą svarsto, kaip turėtų keistis tvarkaraščiai, pertraukų ilgis, kaip reikės dalytis gamtos mokslų, informacinių technologijų, technologijų kabinetais.

Mąstoma, kad pertraukos vyks skirtingu metu.

Tokio tradicinio skambučio, kaip seniau buvo įprasta, nebeliktų.

„Didelei įstaigai keisti pamokų tvarkaraštį yra sudėtinga. Keliam uždavinį, kad vienu metu nebūtų pertraukų. Kad mokykloje tokio tradicinio skambučio, kaip seniau buvo įprasta, nebeliktų. <...>. Vieniems baigiasi pertrauka, jie sueina į kabinetus, tada kitiems prasideda pertrauka“, – nupasakojo D.Žvirdauskas.

Jei pertraukos vyks skirtingu metu, prie to, pasak direktoriaus, reikės priprasti, reikės valdyti triukšmą, spręsti mokytojų budėjimo klausimus.

Nuo rugsėjo mokyklų prašoma kuo labiau išnaudoti galimybę pamokas organizuoti lauke. KTU inžinerijos licėjus tokią galimybę turi, tikino D.Žvirdauskas.

Turime praktiką, kai yra geras oras, nelyja, lauke organizuoti ir kitas pamokas, ne tik kūno kultūrą.

„Mokytojų kūrybai ribų nėra. Mes turime įvairias erdves, stadionus. Kaip tik administracijoje domėjomės, kaip galėtume įsigyti lauko stalų lauko klasėms. Viename pastate tų stalų jau turime, norime įsigyti jų daugiau. Netgi turime praktiką, kai yra geras oras, nelyja, lauke organizuoti ir kitas pamokas, ne tik kūno kultūrą“, – kalbėjo direktorius.

Nuotolinio mokymo visiškai atsisakyti nenorėtų

Apie 1,7 tūkst. mokinių turintis licėjus savisaugos priemonių taip pat neturėtų pristigti – esą savivaldybė tam skyrė lėšų, suteikė ir dezinfekcinio skysčio, o ir mokykla iš paramos būdu gautų lėšų įsigijo lyg rūką išleidžiantį dezinfekavimo aparatą.

Savisaugos priemonių stoka esą nėra ko skųstis ir Prienų „Žiburio“ gimnazijos bendruomenei.

„Mums savivaldybė parūpino veido skydelius mokytojams – iš viso 500 nupirko. <...>. Ir dezinfekcijos priemonių, kaukių irgi turim – savivaldybė čia mums parūpino, jeigu vaikai neturėtų“, – 15min pasakojo šios gimnazijos vadovė Irma Kačinauskienė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./ Dezinfekcijos priemonės
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./ Dezinfekcijos priemonės

Apie 400 mokinių ugdanti mokykla, pasak jos, nuo rugsėjo svarsto dirbti mišriu būdu – taikyti ir nuotolinį, ir kontaktinį mokymą.

„Pas mus yra keturios gimnazijos klasės. Sakykim, pirmokai ir trečiokai dvi savaites mokosi tradiciniu būdu, antrokai ir ketvirtokai – nuotoliniu, ir tada keičiasi. Kad visi mokiniai gautų ir to tradicinio mokymo, paaiškinimo su mokytojų konsultacijomis ir nuotolinio, siekiant sumažinti vaikų skaičių mokykloje“, – dėstė I.Kačinauskienė.

Tiesa, ji pabrėžė, kad tai – tik planai, kuriuos dar esą reikės aptarti su gimnazijos taryba, savivaldybe.

Jeigu visgi mišrus mokymo būdas būtų atmestas, didelių sunkumų valdant mokinių srautus taip pat nekiltų, tikino gimnazijos vadovė. Tiesa, nerimo esą daugiau dėl pedagogų saugumo.

Paties mokytojo saugumas čia irgi labai svarbus.

„Patalpų turim, kabinetų irgi, manau, čia didelės problemos nebūtų. Aišku, problemą matau pačiame vaikų ir mokytojų saugume, nes mokytojas turės kontaktuoti su mokiniais. Paskui vis tiek eina į kitą klasę... Paties mokytojo saugumas čia irgi labai svarbus“, – pažymėjo I.Kačinauskienė.

Pamokos baigsis vėliau

Klausiama, kaip keisis pamokų tvarkaraščiai, direktorė patikino, kad pertraukos tikrai ilgės, o tokiu atveju ir pamokos baigsis vėliau.

„Sprendimas bus priimtas su gimnazijos taryba, bet kad pertraukos maitinimui ilgės nuo 30 iki 45 minučių, tai tikrai“, – teigė Prienų „Žiburio“ gimnazijos vadovė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./ Mokykla
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./ Mokykla

Nors situacija neeilinė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rugsėjo 1-osios šventės atsisakyti nesiūlo, tačiau rekomenduojama ugdymo įstaigoms ją organizuoti lauke.

Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija, siekdama išvengti grūsčių, šventę nori rengti rugpjūčio 31-ąją.

Mes prašome savivaldybės leisti mokslo metus pradėti rugpjūčio 31 dieną.

„Mes prašome savivaldybės leisti mokslo metus pradėti rugpjūčio 31 dieną, ne rugsėjo 1 dieną, dėl to, kad būtų mažesni žmonių susibūrimai, kamščiai. Tada mes išskaidome ir klases – labai gražu pirmokus kažkaip iškilmingiau įvesti – tai pirmokams viena valanda, penktokams – kita valanda, visi kiti dar ateis vėliau. Kad nebūtų vieno masinio susigrūdimo į mokyklą“, – 15min dėstė progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.

Mokyklos administracija, pasak jo, susipažino su reikalavimais ir stengsis juos realizuoti: bandys žmonių srautus valdyti aukštais, įrengti porą lauko klasių, kur žada vesti ir lietuvių kalbos, ir matematikos pamokas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Rimantas Remeika
Luko Balandžio / 15min nuotr./Rimantas Remeika

„Yra tam tikros pavėsio vietos, kur pastatysime stalus – po medžiais kažkur, nuošalesniuose kampeliuose – ir tokias improvizuotas lauko klases padarysim, kad būtų kuo mažesni srautai mokykloje“, – pasakojo R.Remeika ir pripažino, jog mokslai lauke galės vykti tik esant palankiam orui.

Dar nežino, kaip srautus valdyti valgykloje

Sunkumų, direktoriaus teigimu, apie 1,4 tūkst. vaikų mokančioje progimnazijoje gali kilti tik dėl srautų valdymo valgykloje.

„Didžiausia problema yra dėl maitinimo. Tai rytoj susitinkame su maitintoju ir tarsimės, kaip suvaldyti srautus valgykloje. Gal dalis žmonių valgys klasėse, dalis – valgykloje.

Pagrindiniame pastate bandysime daryti kokias tris pertraukas po pusę valandos ir išdalinti srautus, kad kuo mažiau vaikų ateitų pavalgyti“, – sakė R.Remeika.

Ar tai reiškia, kad žymiai keisis pamokų tvarkaraštis?

Mokiniams trupučiuką pailgės mokymosi diena.

„Mokiniams trupučiuką pailgės mokymosi diena. Mes taip su bendruomene apsitarėme, kad geriau ilginti dieną, nes vis tiek daugelis vaikų, ypač pradinukų, visą dieną lieka mokykloje, ir tėvai norėtų, kad jie liktų mokykloje. Tai yra geriau negu, sakykime, pamainos“, – tikino R.Remeika.

Paklaustas apie savisaugos priemones, progimnazijos direktorius apie jų stoką neužsiminė.

„Dėl kaukių, dėl dezinfekcinio skysčio mes praktiškai viską turime. Mes savo nusipirkome, nedidelė dalis pavasarį buvo savivaldybės. Gal jie dar skirs, aš nežinau, bet mes ruošėmės ir bandėme nupirkti, kur pigiau gauname“, – pasakojo vadovas.

Jei reikės, mokys nuotoliniu būdu

O jei reikės, mokykla esą lengvai prisitaikys ir grįš prie nuotolinio mokymosi.

„Problemų nėra, mokytojai pasiruošė. Mes įvaldėme platformą, galiu sakyti drąsiai, kad kokie 80 proc. mokytojų ir daugiau kaip 60 proc. tėvų ir vaikų yra patenkinti tuo nuotoliniu mokymu – darėm apklausą. Visiškai normaliai jie sutinka netgi maišyti – vieną dieną mokytis nuotoliniu būdu, kitą dieną eiti į mokyklą“, – kalbėjo R.Remeika.

Bendrai jis tikino, jog progimnazija naujiems mokslo metams yra pasirengusi: „Aišku, tam tikrų nesusipratimų, matyt, bus, bet pabandysime.“

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Švietimo ir Sveikatos apsaugos ministerijos tvarką, kaip mokslai turės atrodyti ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 metu, pristatė šios savaitės pradžioje.

Nuo rugsėjo švietimo įstaigose besilankantys asmenys, kurie nesilaikys pakankamo atstumo, turės dėvėti veido apsaugos priemones, pamokos tos pačios klasės mokiniams visą dieną turės būti organizuojamos toje pačioje patalpoje, švietimo įstaigos įpareigotos tikrinti mokinių ir darbuotojų sveikatą.

Plačiau apie reikalavimus ir rekomendacijas įstaigoms – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis