„Jeigu mes atleistume visas vadeles tiesiog dabar, žiūrint į tai, ką mes turėjome praeitą rudenį, per porą mėnesių atvejų skaičius turėtų vėl užaugti. Aišku, yra dalykai, kurie gerina situaciją ir kurių nebuvo praėjusį rudenį. Visų pirma, tai vakcinacija, kuri leistų sumažinti mirčių skaičių – dauguma pažeidžiamiausios visuomenės dalies jau paskiepyta. Kitas dalykas yra gerėjantis oras.
Reikia įvertinti sezoninį peršalimo ligų plitimo komponentą – dar ir dėl jo susirgimų piką pasiekėme žiemą. Žmonės labiau linkę susirgti, tuomet sergamumo rodikliai šoka į viršų ir reikia rimtesnių priemonių, siekiant suvaldyti pandemiją“, – apie koronaviruso situaciją Lietuvoje kalbėjo V.Zemlys Balevičius.
Pasak prezidento Gitano Nausėdos sudarytos Sveikatos ekspertų tarybos dėl koronaviruso plitimo visuomenėje nario, didėjančio susirgimų skaičiaus negalime ignoruoti, net esant palankesnėms aplinkybėms.
„Man atrodo, kad yra įsivaizduojama iliuzija, kad mes galime palaikyti kažkokį viruso lygį. Nesiimant priemonių viruso skaičiai labai greitai vėl išauga. Reikia gerai suprasti vieną dalyką – jeigu virusas egzistuoja, tai jam valdyti reikalingos tam tikros priemonės. Vos atsipalaidavus ir atmetus visas priemones, užsikrėtimų skaičius iškart pradeda augti“, – paaiškino mokslininkas.
„Žmonės atsipalaiduoja, galvoja, kad jau situacija normalizavosi, visi pradeda nebesisaugoti. Norint suvaldyti šį veiksnį, reikia palaikyti kur kas žemesnį susirgimų skaičiaus lygį nei 500 susirgimų per dieną“, – padėtį vertino analitikas.
Azijos šalių praktika
Pasak V.Zemlio Balevičiaus, Europos ir Azijos pasirinktos pandemijos valdymo strategijos skiriasi.
„Yra šalių, kurios puikiai tvarkosi su pandemija. Tai - visa Azija, Australija ir Naujoji Zelandija. Ten laikoma, kad tinkamas epidemijos lygis yra nulinis. Vos atsiradus kokiam naujam atvejui, iš karto imamasi griežtų priemonių. Jos yra trumpalaikės ir po jų visi grįžta į normalų gyvenimą.
Europos pasirinkta strategija – laikyti tam tikrą epidemijos lygį, kol sulaukiame staigaus šoktelėjimo, tuomet karantino priemonės griežtinamos, tačiau suvaldyti tokią situaciją užtrunka daugiau laiko“, – pandemijos strategijas lygino V.Zemlys Balevičius.
Sveikatos ekspertų tarybos nario teigimu, labai griežtos karantino priemonės, taikomos trumpą laiką, leidžia visuomenei greičiau grįžti prie įprastinio gyvenimo ilgalaikėje perspektyvoje.
„Žiūrint iš mūsų, Europos, pusės, atrodo, ko čia pergyventi dėl vieno atvejo? Tačiau kai laiku imamasi priemonių įsitikinti, kad tai tikrai yra tik vienas atvejis, tada jį labai lengva atsekti – nustatyti kontaktus ir taip toliau. Padarius savaitės atokvėpį, kad paaiškėtų mastas užsikrėtimo, susirgę keliauja į izoliaciją, o visi kiti grįžta į normalų gyvenimą“, – aiškino mokslininkas.
V.Zemlio Balevičiaus aiškinimu, norint sekti kitų šalių pavyzdžiu, reikia objektyviai įvertinti, kokia situacija Lietuvoje.
Mokslininko manymu, gali būti, kad mes tokių griežtų priemonių ir labai atidaus kontaktų atsekimo net negalėtume taikyti, nes atsakingos institucijos nepakankamai gerai dirba, o visuomenė tam nėra pasiruošusi.
„Norint taikyti tą nulinės tolerancijos strategiją, kurią daro kitos šalys, turi vykti labai sklandus institucijų darbas. Kontaktų atsekimas turi vykti taip, kad būtų galima 100 procentų įsitikinti, kad visi viruso atvejai „sugaudyti“. Tuo tarpu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbas, kaip parodė istorija, nėra geras – net kuomet buvo mažai atvejų, nesugebėdavo jų normaliai visų nustatyti ir įsitikinti, kad virusas toliau neplis“, – vertino duomenų mokslininkas.
Įvertino ministro skaičiavimus
V.Zemlio Balevičiaus vertinimu, šiuo metu imunitetą turinčių vakcinuotų ir persirgusių asmenų skaičius bendrai galėtų siekti tik apie 20 proc. Lietuvos gyventojų.
Tačiau tai – kol kas nereikšmingas skaičius.
Pasak duomenų mokslininko, toks skaičius gal ir nuteikia optimistiškai, tačiau kartu sudėti persirgusius ir vakcinuotus asmenis nėra visiškai teisinga, nes po ligos žmogus būna saugomas antikūnų tik iki pusės metų.
„Visiškai spėjant galima sakyti, kad Lietuvoje dabar, skaičiuojant visus šiuo metu turinčius antikūnų, galima būtų gauti skaičių, siekiantį apie 20 proc. – tai būtų viršutinė riba. Statistikos departamentas skelbia atsargią 10 proc. ribą. Sveikatos apsaugos ministro pareiškimas apie 17 procentų yra toks optimistinis, tačiau nėra taip, kad jis būtų neteisingas, ar kad jo nebūtų galima pagrįsti“, – kalbėjo mokslininkas.
„10 ar 20 procentų šiuo atveju yra nelabai svarbu, nes išties reikšminga pasidaro, kada kalbame apie 50 procentų ribą, kurios mes iki šiol dar nepasiekėme“, – akcentavo jis.
„Esmė su vakcinavimu yra pasiekti tą kritinę ribą“, – pridūrė ekspertas.
