Skurdo rizikos riba pernai buvo 749 litai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1572 litai šeimai, kurioje yra du suaugę asmenys bei du vaikai iki 14 metų amžiaus. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba pernai išaugo 12,5 proc., pranešė Statistikos departamentas.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste pernai gavo 13,7 proc. (didžiuosiuose miestuose – 11,3 proc., o kituose miestuose – 17,3 proc.), kaime – 28,5 proc. gyventojų. Pernai, palyginti su 2011-aisiais, skurdo rizikos lygis mieste sumažėjo 0,5 procentinio punkto, kaime – 0,7 procentinio punkto.
Pernai, palyginti su 2011-aisiais, skurdo rizikos lygis mieste sumažėjo 0,5 procentinio punkto, kaime – 0,7 procentinio punkto.
Skurdo rodikliai yra apskaičiuojami remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis – 2012-ųjų skurdo rizikos rodikliams skaičiuoti buvo naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2011 metais.
Skurdo rizikoje dažniausiai atsiduria vaikai iki 18 metų – jų skurdo rizikos lygis pernai buvo 20,8 proc. ir, palyginti su 2011 metais, sumažėjo 4,4 procentinio punkto. 18–24 metų jaunimo skurdo rizikos lygis pernai 1,6 procentinio punkto viršijo šalies vidurkį ir buvo 20,2 procento (2011 metais – 24,4 proc.).
Dėl sumažėjusio nedarbo ir išaugusio darbo užmokesčio 18–64 metų amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis pernai, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 2,3 procentinio punkto iki 17,9 procento.
65 metų ir vyresnio amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis pernai buvo 18,7 procento ir, palyginti su 2011 metais, padidėjo 9 procentiniais punktais. Išmokėta vidutinė senatvės pensija 2011-aisiais buvo 1 litu mažesnė už skurdo rizikos ribą vienam gyvenančiam asmeniui ir sudarė 748 litus, todėl vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar mažesnę už vidutinę senatvės pensiją, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.
Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikuoja asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 39,2 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (31,6 proc.). Vienų gyvenančių asmenų rizika atsidurti skurde pernai, palyginti su 2011-aisiais., padidėjo 6,5 procentinio punkto.
Iš dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 7,6 proc., iš bedarbių – 54,4 proc., iš senatvės pensininkų – 20,8 proc. asmenų. Palyginti su 2011 metais, dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis sumažėjo 2,6 procentinio punkto, bedarbių asmenų – padidėjo 0,5 procentinio punkto, o senatvės pensininkų – išaugo 7,7 procentinio punkto.
Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis padidėtų iki 28,4 procento. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis pernai padidėtų nuo 20,8 proc. iki 35,3 procento.
Neskiriant jokių socialinių išmokų, žemiau skurdo rizikos ribos gyventų beveik kas antras šalies gyventojas.
Skurdo rizikos gylis 2012 metais buvo 22,6 proc. – tai reiškia, kad žemiau skurdo rizikos ribos esančių asmenų disponuojamosios pajamos buvo vidutiniškai 22,6 proc. mažesnės už skurdo rizikos ribą. Palyginti su 2011 metais, skurdo rizikos gylis pernai sumažėjo 6,4 procentinio punkto.
