Prieš trejus metus pirmą kartą vykusiuose tiesioginiuose merų rinkimuose Vilniaus meru siekė tapti 12 kandidatų (abėcėlės tvarka):
- Vitalijus Balkus (iškėlė Lietuvos liaudies partija),
- Petras Gražulis (iškėlė „Tvarka ir teisingumas“),
- Indrė Kleinaitė (iškėlė Lietuvos žaliųjų partija),
- Mykolas Majauskas (iškėlė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai),
- Gintautas Paluckas (iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija),
- Jonas Pinskus (iškėlė Darbo partija),
- Julius Panka (iškėlė Tautininkų sąjunga),
- Naglis Puteikis (iškėlė „Lietuvos sąrašas“),
- Remigijus Šimašius (iškėlė Liberalų sąjūdis),
- Valdemaras Tomaševskis (iškėlė Lietuvos lenkų rinkimų akcija),
- Virginija Vingrienė (iškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga)
- Artūras Zuokas (iškėlė Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)).
Į antrąjį turą pateko R.Šimašius ir A.Zuokas, o nugalėjo, kaip žinome, R.Šimašius.
Vėl susirungs buvę merai?
Dabartinis meras neslepia, kad sieks ir antrosios kadencijos.
„Tikrai planuoju dalyvauti, džiaugiuosi, kad tai, ką planavau, pavyko padaryti, o į ateitį tikrai yra labai daug dalykų, kurie, norėčiau, kad Vilniuje pasikeistų. 2023 metais švęsime Vilniaus 700-ąjį jubiliejų, tai ir naujų objektų turėtų būti, kurie bus atidaryti. Ir miesto veidas turėtų atsikratyti tam tikrų sovietinių dalykų, šiuolaikiškesnis turėtų būti“, – apsilankęs 15min studijoje kalbėjo R.Šimašius.
Dabartinis meras kol kas yra vienintelis politikas, atvirai prabilęs apie savo rinkimų planus. Kiti galimi kandidatai tikina, kad sprendimus privalo priimti partijos ir jų skyriai, o tai bus daroma tik po vasaros atostogų. Tačiau galima nuspėti, kad vėl varžytis gali tekti R.Šimašiui ir A.Zuokui.
Itin aktyviai Vilniaus tarybos posėdžiuose ir socialiniuose tinkluose pastaruoju metu pasisako A.Zuokas. Kone kasdien jis pasiūlo po filmuotą įrašą apie vieną ar kitą Vilniaus problemą, galimą jos sprendimo būdą ar net kepamus kruasanus kiemsargiams, tačiau paklaustas, ar tai kovos dėl mero posto pradžia, A.Zuokas sako, kad kitąmet būsią ne vieneri rinkimai, o sprendimo, kuriuose dalyvaus, jis dar nepriėmė. Pasiūlė palaukti rudens.
„Sprendimo dar neturiu, nors jaučiu didelį raginimą iš miestiečių, jeigu su kažkuo kažkur susitinku, pirmas klausimas būna, ar kandidatuosiu į Vilniaus mero postą vėl. Tikrai ir paraginimų turiu nemažai, o tai verčia galvoti“, – kalbėjo Vilniui tris kadencijas jau vadovavęs A.Zuokas.
Miestiečiai per daug investavo į mane, kad galėčiau sėdėti nuošalyje ir visiškai nekreipti dėmesio, kas ir kaip yra mieste, – sakė A.Zuokas.
2015 metų kovą pralaimėjęs mero rinkimus R.Šimašiui A.Zuokas sakė daugiau į sostinės merus nepretenduosiąs, bet iš politikos trauktis neketino – esą postų yra ir kitų, premjero, prezidento, ministro. Skelbė A.Zuokas ir planą dalyvauti prezidento rinkimuose. Dabar jis prisipažįsta, kad po tų mero rinkimų apie dvejus metus negalėjęs net pagalvoti apie dalyvavimą. Dabar jau yra kitaip.
„Stiprokai nuvylė dabartinės valdančiosios daugumos ir dabartinio mero veikla mieste, man tikrai asmeniškai neatrodo, kad Vilnius šiandien turėtų būti antrasis Lietuvos miestas. Nes man būnant miesto vadovu pagrindinis tikslas buvo, kad Vilnius būtų pirmas regione, lyginant su Ryga, Talinu, Varšuva, Praha ir pan.
Kaip miestiečiui tam tikras nusivylimas ir gerąja žodžio prasme vidinis pyktis egzistuoja, nes šiandien po Konstitucinio Teismo sprendimo ir kai Vyriausybė kompensavo 56 mln. eurų žalą, padarytą Vilniaus miestui, miestas yra ir su finansais, ir su visom galimybėm, bet iš tikrųjų stagnuoja. Kaip sakau, tapome miestu, kuriam svarbu tik remontas be jokių iššūkių, kurių reikia šiuolaikiniam miestui. Miestiečiai per daug investavo į mane, kad galėčiau sėdėti nuošalyje ir visiškai nekreipti dėmesio, kas ir kaip yra mieste“, – kalbėjo A.Zuokas.
Spręs partijų Vilniaus skyriai
Tikėtina, kad Vilniaus mero rinkimuose dalyvaus ir dabartinis vicemeras Gintautas Paluckas, Socialdemokratų partijos pirmininkas. Jis pats sako, kad apsispręsti dėl kandidato teks partijos Vilniaus skyriui.
„Vilniaus skyrius dar nėra iškėlęs kandidato į merus, nėra apsisprendęs. Sprendžia skyriai, tai skyrius ir apsispręs. Ne pats save keli, skyriai, žmonės kelia. Aš savo darbą dirbu, turiu daug pareigų ir, jeigu skyrius iškels, tada ir kalbėsime. Vasaros pabaigoje, ankstyvą rudenį“, – kada tai galėtų būti, prognozavo G.Paluckas.
Tiesioginiuose metų rinkimuose 2015 metais gerai pasirodė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) vadovas Valdemaras Tomaševskis, pirmajame ture tik per plauką nusileidęs A.Zuokui. Taip pat jis dalyvavo ir prezidento rinkimuose, kuriuose Vilniuje teigia užėmęs dukart antrą vietą.
Paklaustas apie kitų metų rinkimus, V.Tomaševskis užtikrino, kad sprendimo dar nėra.
„Aš jau gavau pasiūlymą iš partijos skyriaus dalyvauti būsimuose mero rinkimuose Vilniuje, atsižvelgiant į tą rezultatą, kuris buvo pasiektas, ir taktiniais sumetimais, mobilizacijos ir t.t. Dar beveik metai iki rinkimų, sprendimo nėra, analizuojame situaciją, sprendimas greičiausia bus rudenį, ne anksčiau“, – kalbėjo V.Tomaševskis, tvirtindamas, kad partija nusiteikusi rimtai pasirodyti ir esą tam turi daug galimybių.
Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai tuose rinkimuose atstovavo Mykolas Majauskas, vėliau tapęs Seimo nariu, o pastaruoju metu turėjęs teisintis dėl galimai netinkamų santykių su pilnametėmis moksleivėmis.
Šios partijos Vilniaus skyrių sueigos pirmininkas Valdas Benkunskas, buvęs sostinės vicemeras, bent kol kas optimizmu dalyvauti mero rinkimuose netrykšta. Jo teigimu, kandidatą išrinks Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Vilniaus miesto skyrių sueiga. Jis pats yra tarp galimų kandidatų.
„Sprendimai formalūs bus priimti partijoje rudenį dėl kandidatų į merus, šiandien yra jų iškelta daug, gal apie 10. Aš esu iškeltas tarp tų kandidatų, bet nei galutinio sprendimo turiu, nei dar galvojau. Netrokštu, bet kartais yra žodis „reikia“, jeigu paskelbsiu apie kandidatavimą – ryžtingumas bus didesnis, neisiu lyg per prievartą“, – sakė V.Benkunskas.
Kandidatą turės ir „valstiečiai“
Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Tomas Tomilinas nusiteikęs kur kas ryžtingiau. Pastaruoju metu ėmęs aktyviai kritikuoti dabartinę sostinės valdžią, jis neslepia – jeigu partija pritars, jis tikrai dalyvaus mero rinkimuose.
„Aš ketinu dalyvauti partijos pirminiuose rinkimuose, mes, kaip ir visos partijos, darysime pirminius rinkimus. Jau savo programą esu pristatęs Vilniaus skyriui, tai vienas iš tokių mano pirmų žingsnių, padarytų prieš pusmetį. Aš tiesiog norėjau labai nuosekliai pradėti tą diskusiją Vilniuje mūsų partijoje. Raginu kitus savo kolegas teikti savo kandidatūras. Gyvenu šitame mieste, matau kasdienes problemas ir norisi apie jas kalbėti“, – sakė T.Tomilinas.
Kada LVŽS priims sprendimą dėl savo kandidato į Vilniaus merus, T.Tomilinas sakė nežinąs – rinkimai dar negreitai, todėl esą laiko yra, galbūt sprendžiama bus rudenį.
Kalbama, kad galbūt Vilniaus mero rinkimuose dalyvauti pasiryžtų ir dabartinis ūkio ministras, taip pat „valstiečių“ atstovas Seime Virginijus Sinkevičius, beje, išrinktas Vilniaus Šeškinės vienmandatėje apygardoje.
Tarp galimų kandidatų – ir verslininkai
Dar vienas galimas kandidatas – Vidmantas Martikonis, verslininkas ir politikas, neseniai su keliais kolegomis atskilęs nuo Liberalų sąjūdžio frakcijos Vilniaus taryboje ir pašalintas iš partijos. Jis neslepia galvojąs apie tai, tačiau sprendimas esą priklausys ne tik nuo jo, bet ir nuo galimų kitų kandidatų.
„Aš tikrai žinau, kad sugebėčiau ir galėčiau ir tikrai geriau susitvarkyčiau, negu iki šiol buvę. Mane neramina vienintelis dalykas – tas purvo pylimas prieš merystę ir visokie tokie stumdymaisi. Aš sau nusistačiau laiką, iki kada pasakysiu atsakymą, – tai rudens pradžia. Bet jeigu rimti verslininkai kandidatuotų, tai aš tikrai ne“, – sakė V.Martikonis.
Tarkim, jeigu rinkimuose apsispręstų dalyvauti Robertas Dargis ar Antanas Guoga, V.Martikonis nekandidatuotų.
A.Guoga 15min yra sakęs, kad sprendimus priims rudenį: „Matysim, kaip viskas klostysis. Sprendimus dėl dalyvavimo rinkimuose planuoju daryti rudenį. Būsiu atviras, raginimų dalyvauti rinkimuose sulaukiu kiekvieną dieną. Vilniaus mero, prezidento, Europos Parlamento. Reitingai rodo, kad žmonės pasitiki, mato darbus, esu pastebimas.“
Būsiu atviras, raginimų dalyvauti rinkimuose sulaukiu kiekvieną dieną. Vilniaus mero, prezidento, Europos Parlamento, – sakė A.Guoga.
R.Dargis neseniai pranešė neketinąs dalyvauti prezidento rinkimuose, nors iki šiol buvo įvardijamas kaip galimas kandidatas.
„Nusprendžiau nekandidatuoti, galime uždaryti šitą failą, – prieš savaitę sakė R.Dargis. – Keliavau daug po Lietuvą, turėjau daug susitikimų, apsižiūrėjau, kas vyksta, kur mes esame, ir nusprendžiau nekandidatuoti.“
15min paklaustas apie Vilniaus mero rinkimus, R.Dargis teigė, kad šiuo metu jis serga ir apie nieką negalvoja, apie rinkimus taip pat.
Socialiniuose tinkluose pasigirsta raginimų rinkimuose dalyvauti ir dabartiniam Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriui Povilui Poderskiui, tačiau jis tvirtina to tikrai nedarysiąs.
Savo kandidatą greičiausia kels ir naujai susikūrusi Socialdemokratų darbo partija, jai atstovauti galbūt galėtų buvęs „darbietis“ Jonas Pinskus, ėjęs Vilniaus vicemero pareigas.
