Liepos 27–28 d. vykusiame Lietuvos liberalų sąjūdžio valdybos posėdyje buvo diskutuota, kokios strategijos partija turėtų laikytis per 2019 m. vyksiančius prezidento rinkimus.
Liberalai nutarė rinkimuose savarankiškai kelti savo kandidatą, o ne paremti kurios nors kitos partijos kandidatą. Nors viešai liberalai dar vengia įvardinti, kas iš jų galėtų siekti šalies vadovo posto, partijos lyderis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius nepaneigė, kad gali būti taip, jog kandidatuos jis ir europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Naujo prezidento laukia rimti iššūkiai
„Nespekuliuokim. Yra ir jūsų paminėti kandidatai, bet jų gali būti ir daugiau. Tačiau, neabejotinai, prezidento rinkimuose kelsime savo kandidatą, kuris atstovautų liberalioms idėjoms“, – patikino R. Šimašius.
Jis teigė manąs, kad naujo šalies vadovo lauktų rimti iššūkiai – ir siekiant pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, ir sukuriant orų pragyvenimo lygį, ir gerinant sąlygas smulkiajam verslui, ir sprendžiant skaudžias žmogaus teisių problemas: „Deja, šiuo metu nemažai žmonių Lietuvoje nesijaučia savo gyvenimo šeimininkais, nes jų gyvenimas dar smarkiai priklauso nuo daugybės biurokratinių taisyklių. Tam, kad situacija pasikeistų, būtinos realios reformos.“
Be to, R. Šimašius įsitikinęs, kad Lietuvai yra susikaupę daug darbo tarptautiniu mastu: „Kad galėtume gyventi saugiai, būtina turėti daugiau draugų ir gerus santykius su pačiais artimiausiais kaimynais“.
Dar ne laikas priimti sprendimus
„Ateis laikas, bus ir sprendimas. Esu neabejingas Lietuvai, todėl į panašius sprendimus žiūriu labai rimtai. Svarstau“, – vengė tiesaus atsakymo europarlamentaras P. Auštrevičius, prezidento rinkimuose bandęs savo jėgas 2004 m., kai jį palaikė Darbo partija. Tačiau tada jis į antrąjį rinkimų turą nepateko.
Kalbėdamas apie būsimo šalies vadovo veiklos prioritetus, P. Auštrevičius pabrėžė, kad Lietuvai reikėtų daugiau pasitikėjimo savimi ir savo piliečiais, suteikiant jiems tas teises, kurios numatytos Konstitucijoje.
„Laikas kalbėti jau apie visai kitokią Lietuvos ekonominę struktūrą, regionų skirtumų ir žmonių socialinės atskirties mažinimą. Nepateisinama, kad, jau seniai būdami Europos Sąjungos nariais, vis tolstame nuo jos vidurkių. Kai blaškomės nuo kadencijos pradžios iki pabaigos, nerasdami bendro sutarimo dėl tų dalykų, kurie žmonėms būtini kasdien, tai tokius rezultatus ir turime“, – pastebėjo P. Auštrevičius.
Bus organizuojami pirminiai rinkimai
Prieš prezidento rinkimus liberalai organizuos pirminius rinkimus, kuriuose galės dalyvauti ir partijos nariai, ir žmonės, prijaučiantys partijai. Tokie rinkimai turėtų įvykti 2018 m.
„Pirminiai rinkimai pasiteisino, kai mūsų partijos atstovas dalyvavo tiesioginiuose Jonavos mero rinkimuose. Todėl juos būtinai rengsime ir prieš šalies vadovo rinkimus“, – patikino R. Šimašius.
Ar pirminiai rinkimai partijoje bus rengiami tuo pat metu, kai panašius rinkimus organizuos konservatoriai, liberalų lyderis atsakyti negalėjo.
Liberalų galimybės laimėti – kuklios
Liberalų siekį savarankiškai dalyvauti rezidento rinkimuose politologas Algirdas Krupavičius vertino skeptiškai: „Jie šiuo metu turi menką rinkėjų palaikymą ir vargu, ar jis iki rinkimų išaugs. Realiai jie galėtų tikėtis apie 10 proc. rinkėjų balsų. Tiek balsų tikrai nepakaks liberalų kandidatams patekti į antrąjį rinkimų turą, nors tikėtina, kad 2019 m. rinkimuose dėl prezidento posto rungsis nemažai kandidatų, nes jau nebebus dar kartą perrenkamo prezidento“.
Vertindamas P. Auštrevičiaus galimybes prezidento rinkimuose, A. Krupavičius priminė, kad jis 2004 m., „atsiradęs praktiškai iš niekur“, pakankamai sėkmingai varžėsi su tų rinkimų favoritais ekspremjere Kazimira Prunskiene ir prezidentu Valdu Adamkumi.
Tuo metu R. Šimašiaus galimybes politologas vertino itin atsargiai, nes jis, kaip sostinės meras, savo darbais esą kol kas dar neįrodė, kad būtų pajėgus ir vertas siekti aukštesnių valdžios postų.
Partija turi pačius svarbiausius dalykus
V.Gaidys pastebėjo, kad naują Lietuvos prezidentą rinks ne veržlūs, turintys motyvaciją, išsilavinę ir pakankamai pajamų gaunantys rinkėjai, o tie, kurių pajamos – kuklios, vyresnio amžiaus neemigravę žmonės.
„Nors liberalai dar nėra atsigavę po juos pernai pavasarį sukrėtusio buvusio lyderio Eligijaus Masiulio, kuris kažkodėl savo nekaltumą vis bando įrodyti prieš kokius nors rinkimus, skandalo, tačiau reikėtų pripažinti, kad jie turi tai, kas būtina partijai – raiškias liberalias idėjas, savo elektoratą, kuriame daug išsilavinusių, veržlių, pakankamas pajamas turinčių žmonių, o pačioje partijoje taip pat – daug žmonių, kurie atliepia tokių rinkėjų lūkesčius“, – vertino liberalų galimybes bendrovės „Vilmorus“ vadovas sociologas V. Gaidys.
Kita vertus, jis pastebėjo, kad naują Lietuvos prezidentą rinks ne veržlūs, turintys motyvaciją, išsilavinę ir pakankamai pajamų gaunantys rinkėjai, o tie, kurių pajamos – kuklios, vyresnio amžiaus neemigravę žmonės: „O jiems imponuoja tikrai ne liberalių pažiūrų politikai arba tokie, kurie tinka ir liberalams, ir kairiesiems, ir dešiniesiems. Kažin, ar sulauksime tokio kandidato, koks buvo V. Adamkus, gebantis rasti bendrą kalbą su įvairių pažiūrų žmonėmis bei politikais.“
