Praėjusią savaitę vykusiame Vyriausybės pasitarime atmestas siūlymas įvesti laikiną kompensavimo mechanizmą, kuris grąžintų žurnalistams iš jų atimtą galimybę neatlygintinai gauti duomenis iš Registrų centro. Jau kitą dieną S.Skvernelis tvirtino „nematantis kito kelio“ nei duomenų teikimas žiniasklaidai neatlygintinai. A.Žilinskienės atpasakotas Vyriausybės pasitarimo turinys rodo visiškai kitokią S.Skvernelio poziciją.
Siūlymus blokavo pats premjeras
A.Žilinskienė apie S.Skvernelio pasisakymus pirmiausiai prabilo trečiadienį LRT televizijos laidoje „Dienos tema“. Ji sakė Vyriausybės pasitarime išgirdusi ir tokių pasisakymų, kurių nesinori viešai cituoti ar vertinti, pabrėžė, kad premjero tonas buvo pakeltas. Vis dėlto A.Žilinskienė sutiko detaliau nušviesti, kas vyko už uždarų Ministrų kabineto durų.
Visų pirma, asociacijos vadovė patvirtino, kad S.Skvernelis pats blokavo Susisiekimo ministerijos siūlymą įvesti laikiną kompensavimo mechanizmą, taip sugrąžinant žiniasklaidai prieigą prie Registrų centro duomenų. Anot A.Žilinskienės, premjeras pasisakė už tai, kad žiniasklaida jokio kompensavimo mechanizmo negautų iki bus priimti tai įtvirtinantys įstatymai.
„Premjeras tikrai išsakė poziciją, kad pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas nutarimas dėl laikino duomenų suteikimo žiniasklaidai kompensuojant išlaidas iš Susisiekimo ministerijos lėšų yra neteisėtas. Ir išreiškė nuomonę, kad kai bus priimtas įstatymas, tada Vyriausybė jį ir įgyvendins“, – 15min teigė A.Žilinskienė.
Pasak jos, S.Skvernelis kartojo, esą žiniasklaida tėra verslas, o neatlygintinas duomenų teikimas prilygtų to verslo pelnų auginimui valstybės sąskaita.
„Pagrindinė premjero išsakyta mintis, kuri daug kartų buvo kartojama, kad žiniasklaida irgi yra verslas, privatus verslas, kuris siekia pelno. Ir kodėl reikėtų suteikti nemokamą prieigą žurnalistams prie registrų duomenų, ar tik ne tam, kad jie dar taip didintųsi pelną. Teko premjerui ne kartą paaiškinti, kad informacija žurnalistams reikalinga viešo intereso tikslais, tik apie tuos klausimus, kurie rūpi visuomenei ir susiję su viešaisiais reikalais“, – prisiminė A.Žilinskienė.
Viešai premjeras kalbėjo kitaip
A.Žilinskienės įvardinti premjero pasisakymai smarkiai prieštarauja pozicijai, kurią viešai reiškė pats S.Skvernelis.
„Nematau kito kelio, kaip tik priimti teisinius sprendimus teikti duomenis žiniasklaidai nemokamai“, – prieš savaitę naujienų agentūrai BNS sakė S.Skvernelis.
Premjeras taip pat tvirtino, kad Susisiekimo ministerijos siūlymas įvesti kompensacinį mechanizmą „neatlaiko jokios kritikos“. Trečiadienį Vyriausybė įvedė labai panašų kompensacinį mechanizmą.
Politikai siūlė nemokamą alų
A.Žilinskienės teigimu, S.Skvernelis – ne vienintelis Ministrų kabineto narys, už uždarų durų laidęs dviprasmiškas replikas apie žodžio laisvę ir apie žurnalistus. Kažkas pareiškė, kad žurnalistams būtų galima reikalauti ir nemokamo alaus, o vienas iš ministrų pasiūlė ir nemokamus sporto klubus.
„Pasitarimo metu, buvo daromi tokie lyginimai, jeigu paprašytume privataus verslo, kad jis mums atpigintų alų – įdomu, ar jis sutiktų. Nuskambėjo iš ministrų kabineto narių tokių retorinių pasisakymų, ar ir sporto klubus bei kitas paslaugas reikėtų teikti žurnalistams nemokamai“, – teigė A.Žilinskienė.
Kuris Ministrų kabineto narys laidė tokias replikas, ji neįvardijo. O tikslaus pasitarimo turinio sužinoti neleidžia Vyriausybės kanceliarija, sunaikinusi jo įrašą.
Primename, jog Vyriausybė tik po kilusio triukšmo įvedė laikiną kompensavimo mechanizmą žiniasklaidai. Iš esmės tokį, koks buvo atmestas praėjusią savaitę. Seimui taip pat pateiktas įstatymų paketas, kurį priėmus žurnalistai registro duomenis galėtų gauti neatlygintinai, be sąnaudų kompensavimo valstybės lėšomis. Šie įstatymų projektai savo esme taip pat labai panašūs į Susisiekimo ministerijos siūlymus, kuriuos Ministrų kabinetas prieš savaitę grąžino tobulinti.
Kelios žiniasklaidos priemonės prašė pateikti pasitarimo garso įrašą. Vyriausybė atsisakė tai padaryti. Be to, Vyriausybės kanceliarija šio pasitarimo garso įrašą sunaikino, nors valstybės institucija – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba – patvirtino, jog visuomenė turi teisę susipažinti su pasitarimo turiniu. Tarnyba įrašo nepateikimą taip pat įvertino kaip trukdymą žurnalistams atlikti profesinę pareigą.
Dabar Vyriausybės kanceliarija atsisako ir atstatyti sunaikintą įrašą. Esą to negalima padaryti, nes ši procedūra nėra reglamentuota. Naujienų agentūra BNS šią savaitę atskleidė, jog pasitarimų garso įrašai turi būti saugomi – tokią prievolę įtvirtina Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamentas. Kanceliarija teisinasi, esą kiti reglamentai yra aukščiau ir įrašų saugoti neįpareigoja.
