Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 05 21

Kas turi nutikti, kad karantinas Lietuvoje baigtųsi? S.Skvernelis klausys gydytojų, NVSC išdėstė kriterijus

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad karantinas pasibaigs tuomet, kai jį baigti rekomenduos gydytojai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė ketvirtadienį išdėstė, kokie kriterijai lemtų sprendimą Lietuvoje atšaukti karantiną. Be teisininkų išaiškinimo, turi būti pasiekti aiškūs epidemiologiniai rodikliai.
VU Gyvybės mokslų centro laboratorija
Tyrimai VU Gyvybės mokslų centro laboratorijoje / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Lauks gydytojų sprendimo

Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį Seime sakė, kad karantino režimo bus atsisakoma tuomet, kai tai daryti rekomenduos medikai, o ne nuspręs politikai.

„Tai nėra nei mano, nei mūsų, nei jūsų politiniai sprendimai. Jeigu tai nuo mūsų priklausytų, mes galėtume sutarti, nuspręsti, kad jau galime nutraukti jį dabar, galima gal buvo visai neskelbti ar skelbti vėliau ar nenutraukti dar kurį laiką. Tai gydytojų epidemiologų kada bus įvardinti aiškūs kriterijai, pagal kuriuos tos teisinio režimo priemonės, o tai susiję su ligos plitimu ir kontrole, buvo pateikti, tą iš karto ir padarysime.

Vyriausybė planuoja kitą savaitę spręsti dėl karantino pratęsimo, galbūt tas kriterijus ir galėtų būti Vyriausybės nutarime įdėtas, jeigu buvo pateikta labai aiški išvada tų specialistų, kurie gali patarti, ką daryti. Nes mes galime priimti bet kokį politinį sprendimą, bet po to nuo jo priklauso pasekmės, pasekmės mūsų visuomenės sveikatai ir gyvybei“, – Vyriausybės pusvalandyje Seime ketvirtadienį sakė S.Skvernelis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

Atvykusius izoliuoti būtina

G.Megelinskienė sako, kad svarbios šiuo atveju ir teisininkų išvados – pirmiausia dėl iš užsienio grįžusių asmenų priverstinės izoliacijos. Jei, atšaukus karantiną, nebebus priemonių juos izoliuoti, tai taps problema.

„Kol pristatau įvežtinius atvejus ir dar išplitusius, tai manyčiau, kad tai yra pakankamai aktualu“, – sakė G.Megelinskienė.

NVSC atstovė kalbėjo ir apie epidemiologinių kriterijų svarbą – kokie turės didžiausios įtakos priimant sprendimus dėl tolesnio karantino pratęsimo ar atšaukimo.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ginreta Megelinskienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ginreta Megelinskienė

Vertins ir ligoninių apkrovas

„Yra epidemiologiniai rodikliai, vertinant situacijos valdymą. Matome dviejų savaičių susirgimus. Per dvi savaites buvo 149 susirgimai, tai beveik 9 proc. visų susirgimų Lietuvoje COVID-19 liga“, – aiškino G.Megelinskienė.

Yra daugybė komponentų, pagal kuriuos reikia vertinti, ar tęsti karantiną, ar ne. Šis sprendimas bus tikrai derinamas su ekspertais ir nebus neapgalvotas, – sakė G.Megelinskienė.

Taip pat, pasak jos, reikia vertinti atvejų epideminę kreivę – pasiskirstymą pagal galimą susirgimo laiką.

„Svarbu pasižiūrėti, kiek yra hospitalizuotų atvejų, kokios yra apkrovos sveikatos priežiūros įstaigose. Yra daugybė komponentų, pagal kuriuos reikia vertinti, ar tęsti karantiną, ar ne. Šis sprendimas, jei ir bus priimtas, tai bus tikrai derinamas su ekspertais ir nebus neapgalvotas, neaiškus visuomenei sprendimas“, – sakė NVSC atstovė.

Pastaruoju metu, anot G.Megelinskienės, gana gerai sekasi atsekti viruso plitimo kelią, dauguma atvejų susiję su židiniais sveikatos priežiūros įstaigose.

Spręs NVSC, ne kiti gydytojai

Profesorius Vytautas Kasiulevičius sako, kad bent jau jo paties nuomonės niekas neklausė, o sprendimus dėl karantino pratęsimo ar nutraukimo greičiausia pateiks Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžioje įstaigose, tokiose kaip NVSC, dirbantys specialistai.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vytautas Kasiulevičius
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vytautas Kasiulevičius

„Manau, kad jie turėtų atsižvelgti į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, kuriose keliama daug įvairių kriterijų – vienas iš jų yra užkrečiamumo rodiklis. Užkrečiamumo rodiklio dydis turi būti mažesnis nei vienetas ir būti toks bent dvi savaites, kad galėtume priimti sprendimus dėl vienokių ar kitokių ribojimo priemonių mažinimo.

Pats karantinas yra kiekvienos šalies pasirinkta forma: Lietuvoje karantinas, kitose šalyse nepaprastoji padėtis ir t.t. Jo nutraukimas ar kitas veiksmas yra tiesiog politinis sprendimas. Mes kaip medikai labai aiškiai suprantame, kad intensyvus kontaktų skaičiaus augimas didina infekcijos riziką, kontaktų mažėjimas – mažina“, – kalbėjo prof. V.Kasiulevičius.

Jo teigimu, ar vasarą naujų atvejų bus daug, nežinia – kadangi nežinoma, kokią įtaką viruso plitimui daro didėjanti drėgmė.

Mes kaip medikai labai aiškiai suprantame, kad intensyvus kontaktų skaičiaus augimas didina infekcijos riziką, kontaktų mažėjimas – mažina, – sakė V.Kasiulevičius.

„Manome, kad drėgmė 60-70 proc. turėtų mažinti, prisidėti prie reikšmingo atvejų mažėjimo. Taip pat nežinome temperatūros įtakos, tik manome, kad apie 20 laipsnių temperatūra jau turi tam tikrą įtaką mažinant viruso plėtrą. Bet kadangi tai naujas mums virusas, visokių atvejų gali būti, todėl negalime tiksliai pasakyti, kad bus dabar, greičiausia rudenį vėl bus daugiau tų atvejų.

Tai ar reikia per vasarą tęsti karantiną, aš neturiu tokios nuomonės, kad būtinai reikia tą daryti, bet tai spręsti turi NVSC“, – sakė profesorius.

Didėjimą galima buvo numatyti

Praeitą savaitę per parą užsikrėtimo atvejų tebuvo po 4-6, tačiau šią šis skaičius vėl šoktelėjo iki 16 (gegužės 20 d.). V.Kasiulevičius sako, kad jo tai nestebina. Nemaža jų dalis – židiniuose sveikatos priežiūros įstaigose.

„Sveikatos priežiūros įstaigos nėra izoliuotos nuo viso pasaulio, jeigu laisviname situaciją šalyje, tai aišku, kad tų atvejų didėjimas bus. Greičiausia, kaip ir reikėjo prognozuoti, du ar tris kartus tų atvejų padaugės.

Klausimas, ar jų padaugės tiek, kad mes turėsime vėl pradėti kažkokius reikšmingus ribojimus – čia sprendimai, kurie priklauso ne tik nuo medikų. Didžiąja dalimi priklauso nuo politikų, nuo ekonomistų, kiek šalis pajėgi toleruoti ekonomikos susitraukimą. Tai klausimas ne man“, – teigė profesorius.

Anot V.Kasiulevičiaus, Vyriausybės sprendimai turi priklausyti nuo SAM įstaigose dirbančių specialistų. O į kitų medikų išsakomą nuomonę galima atsižvelgti arba ne.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?