Kaip informuoja Seimo ryšių su visuomene skyrius, komentuodamas šiandien Seime pradedamą nagrinėti įstatymo dėl 2009 m. biudžeto rodiklių patvirtinimo projektą, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys K.Čilinskas teigia, kad itin sparčiai augantis biudžeto deficitas susijęs su valstybei nuostolingu nacionalinio kapitalo perleidimu privilegijuotiems asmenims. 2009 metų biudžeto projekte numatoma gauti, kartu su ES ir kita tarptautine parama, 30 mlrd. litų, o išleisti valstybės reikmėms – apie 33 mlrd. litų (32,838 mlrd.). Vadinasi, valstybei beveik apie 3 mlrd. savo išlaikymui reikalingų lėšų turės skolintis. Šiuo požiūriu valstybės padėtis yra blogesnė nei 2003 metais, kai šalis buvo pergyvenusi Rusijos krizės sukeltą nuosmukį ir dar negavo ES paramos – tuomet deficitas buvo apie 1 mlrd. litų.
Pasak K.Čilinsko, įstojus į ES, Lietuva gauna didžiulę finansinę paramą, tačiau valstybės finansinė padėtis žymiai pablogėjo po nacionalinės energetikos ir kito valstybės turto perleidimo sandorių, įvykdytų per paskutiniuosius kelis metus. Pavyzdžiui, per Vakarų skirstomųjų tinklų perleidimo sandorį ir per LEO sandorį valdžia pusvelčiui (už kelis šimtus milijonų litų) atidavė tai pačiai oligarchų valdomai UAB maždaug 7 mlrd. vertės nacionalinį kapitalą. Mainais valdžia žadėjo, kad UAB iš savo lėšų statys naują AE ir jungtis su kitomis valstybėmis. Bet dabar išaiškėjo, kad UAB mainais davė „labai gerą vadybą“, t.y., sudarė LEO LT valdybą, beje, jos vadovavimui paskirdami buvusių valstybinių bendrovių vadovus. O AE ir jungčių statybai valstybė turi pati ieškoti pinigų. Kiek mažesniu mastu buvo nuostolingas „Alitos“ privatizavimo sandoris: per jį valstybė prarado beveik 40 mln. litų. Konstitucinis teismas pripažino neteisėtu Vyriausybės nutarimą dėl šio sandorio, bet, teigia K. Čilinskas, šalies valdžioje nėra politinės valios, o Prokuratūroje ryžto kreiptis į teismą dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir milijonų grąžinimo į biudžetą. Lygiai tas pats neveiklumas, K. Čilinsko nuomone, būtų, jei Konstitucinis teismas pripažintų neteisėtu įstatymą, patvirtinusį LEO sandorį.
Anot K.Čilinsko, visos parlamentinės partijos, nesvarbu, kaip jos vadinasi, sukūrė šią postsovietinę oligarchinę sistemą, pagal kurią stambiausi valstybės objektai perleidžiami tik privilegijuotų asmenų grupei, o kitas verslas, nes ne tik nušalinamas nuo privatizavimo, bet dar turi mokėti monopolistams nepagrįstai didelius mokesčius už elektros energiją. Tokiu būdu pažeidžiami bent trys Konstitucijos reikalavimai: valdžia turi tarnauti žmonėms, valstybė turi ginti sąžiningą konkurenciją ir valstybė privalo remti savo turtu ir valdžios sprendimais tik visuomenei naudingas privačias iniciatyvas.
Pasak Seimo nario, už nacionalinio energetinio kapitalo perdavimą vienai oligarchų UAB, prisidengiant AE statybos įstatymu, 2007 m. vasarą balsavo visos parlamentinės partijos. Todėl ekonominės politikos požiūriu, visos parlamentinės partijos yra kraštutinai dešiniosios – orientuotos į monopolistinį kapitalą. Konservatoriai pagal savo politinę prigimtį palaiko stambų kapitalą ideologiškai, o tariami „kairieji“ – praktikoje yra susiję su stambiuoju kapitalu, tik simboliškai naudodami socialdemokratinius šūkius ir pavadinimus. Pasak K. Čilinsko, Europos Komisija pagrįstai sukritikavo ir tiria Lietuvos energetikos privatizavimą, nes tokio neteisėto energetinės monopolijos kūrimo pavyzdžio nėra nė vienoje ES valstybėje. Jei Vakarų skirstomieji tinklai ir 38,3proc. nacionalinio elektros energetikos kapitalo, atiduoto LEO LT, būtų parduota rinkos kaina skaidriame konkurse, ypač įtraukiant Lenkijos, Latvijos ir Švedijos bendroves, kurios tikėjosi jame dalyvauti, valstybės biudžetas būtų praturtėjęs apie 8 mlrd. litų. Tuomet, K. Čilinsko teigimu, nebūtų tokio deficitinio biudžeto ir būtų lėšų naujos AE bei jungčių statybai.
Todėl, pasak K. Čilinsko, ir turime tokį biudžetą, kuris rodo, kad valstybė skursta tuo pat metu, kai oligarchinis kapitalas valstybės turto sąskaita turtėja ir jo atstovai pešasi dėl jiems atiduotos nacionalinės energetikos (AB LEO LT ) pajamų valdymo.
