Kas „valstiečiams“ mestelėjo idėją dėl 121 parlamentaro?

Parlamentų dydis, kaip 15min pasakojo A.Krupavičius, nustatomas traukiant kubinę šaknį iš rinkėjų arba gyventojų skaičiaus.

„Idealiausias pavyzdys yra Škotijos parlamentas, kur pritaikyta kubinės šaknies taisyklė, bet atstovavimas yra šiek tiek sumažintas. Jie turi 129 parlamento narius“, – teigė politologas.

Taikant kubinės šaknies taisyklę Lietuvai, mūsų parlamentą, anot A.Krupavičiaus, turėtų sudaryti 135 tautos atstovai.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Algis Krupavičius

Tad iš kur tuomet skaičius 121?

„Tai vidurkis tarp rinkėjų skaičiaus, kuris dalyvauja rinkimuose, o tas skaičius Lietuvoje yra 1,3 mln., ir esamo rinkėjų skaičiaus. Tai yra vidurkis tarp realiai dalyvaujančiųjų rinkimuose ir tų, kurie turi teisę dalyvauti rinkimuose“, – paaiškino politologas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2016-aisiais Seimo rinkimuose rinkėjų sąraše buvo įrašyti 2 514 657 rinkėjai, iš jų rinkimuose dalyvavo 1 272 734.

Siekį sumažinti Seimo narių skaičių iki 101 valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga įsirašė į savo rinkimų programą. Vėliau šis skaičius pavirto į 121.

Klausiamas, ar kartais ne jis pakišo „valstiečiams“ mintį dėl 121 parlamentaro, A.Krupavičius atsakė: „Tikrai buvo diskutuota apie tai, su Seimo pirmininku taip pat.“

Politologas tikino Seimo mažinimo tema kalbėjęs ne tik su atskirais „valstiečių“ frakcijos nariais, partijos pirmininku R.Karbauskiu, bet ir kitų frakcijų atstovais.

„Buvo klausiama nuomonės, požiūrio, ar apskritai pirminis „valstiečių-žaliųjų“ pasiūlymas mažinti iki 101 kiek nors yra pagrįstas, logiškas. Vienareikšmiškai buvo pasakyta, kad tą pagrįsti nėra jokių politikos mokslų argumentų“, – teigė A.Krupavičius.

O ar, be jo, Lietuvoje dar yra politologų, keliančių panašius argumentus dėl mažesnio parlamento?

„Gal kiti mažiau artikuliuotai kalba, bet yra tokių. Jų tikrai nėra dauguma, ko gero“, – tvirtino A.Krupavičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis

Jo patarimų klausęs Seimo pirmininkas V.Pranckietis, anot atstovės spaudai Karolinos Frolovienės, argumentus dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo buvo girdėjęs ir iš kitų politologų, ne tik A.Krupavičiaus, lūpų. O kokių? Nežinia.

„Šitas klausimas buvo partijos programoje, jis dažnai buvo keliamas įvairiose diskusijose“, – teigė K.Frolovienė ir pridūrė konkrečiai negalinti pasakyti, kokie politologai šį klausimą kėlė.

„Profesionalų“, kurie pasisakė už Seimo mažinimą, neįvardijo ir R.Karbauskis.

„Jūs pasiskaitykit viešojoje erdvėje publikuotus straipsnius, buvo ekspertų, politikos ekspertų nuomonių, kad 121 būtų optimalus sprendimas“, – ketvirtadienį Seime, svarstant nutarimą dėl referendumo skelbimo, lemsiančio parlamento dydį, sakė politikas.

Siūlymą mažinti Seimą jis lygino su kita „valstiečių“ iniciatyva – siekiu 20 proc. sumažinti valstybės valdymo aparatą.

„Kai kuriose ministerijose, pavyzdžiui, Finansų ir kitose, šis skaičius pasiektas. Atitinkamai, apie 20 proc. yra mažinimas ir Seimas“, – tikino Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

Seimo narių skaičiaus mažinimo idėjos šalininkai teigia, kad tai padės taupyti valstybės biudžeto lėšas, gerės parlamento darbo kokybė, nes išaugs konkurencija dėl Seimo nario mandato.

Idėjos priešininkai atkerta, kad kokybė nepagerės, nes visuomenė nebūtinai išrinks kompetentingesnius politikus, piliečiai bus atstovaujami prasčiau, išaugs korupcijos grėsmė.

Privalomasis referendumas dėl parlamentarų skaičiaus mažinimo vyks gegužės 12-ąją – kartu su pirmuoju prezidento rinkimų turu.