Praktika rodo, kad daugelį reikalų, klausimų ir problemų šiandien galima išspręsti kur kas greičiau, paprasčiau ir patogiau nei anksčiau. O neretai – vos vienu kompiuterio mygtuko paspaudimu.
Už daugumą pokyčių labiausiai dėkoti reikėtų ES investicijoms. Šiandien vargiai rastume tokią viešojo sektoriaus instituciją, kuriai nebūtų svarbi ES parama. Jei paklaustume „kodėl?“, atsakymas šiuo atveju būtų labai paprastas. Valstybės finansavimo paprastai pakanka tik kasdienėms įstaigų funkcijoms užtikrinti, tuo tarpu įvairūs ES struktūrinių fondų finansuojami projektai viešajam sektoriui leidžia tapti inovatyvesniam, lankstesniam bei labiau orientuotam į kokybę ir rezultatą.
ES struktūrinių fondų finansuojami projektai viešajam sektoriui leidžia tapti inovatyvesniam.
Projektas sąlygojo dvi didžiules reformas
Kaip tvirtina VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus vadovė Jekaterina Šarmavičienė, kalbant apie ES paramą ir jos inspiruotą akivaizdžią kaitą viešajame sektoriuje, labai svarbu, kad visos valstybės investicijos būtų panaudotos kuo efektyviau.
Tuo tikslu CPVA kartu su strateginiais partneriais – Finansų ministerija ir LR Vyriausybės kanceliarija – įgyvendino projektą „Viešųjų investicijų efektyvumo didinimas“, kuriuo buvo siekiama padidinti viešojo sektoriaus išteklių naudojimo efektyvumą, didinant investicijų projektų finansinį ir ekonominį naudingumą.
„2016 metais startavęs projektas peraugo į dvi didžiules valstybinio lygmens reformas: strateginio planavimo ir biudžeto valdymo pertvarkas. Jos, galima sakyti, visiškai pertvarkė tiek valstybinę, tiek regioninę planavimo sistemas, taip pat iš esmės pakeitė šalies biudžeto sudarymo ir valdymo principus“, – pasakoja J. Šarmavičienė.
Pasak pašnekovės, valstybinėms institucijoms pereiti prie kitokio planavimo modelio ir savo būsimus darbus kryptingai dėliotis kitaip nei buvo pratusios, tapo nemenku iššūkiu, be to, visi pokyčiai vyko sudėtingomis pandemijos sąlygomis, ir institucijos susidūrė su naujais sunkiais ir skubiais iššūkiais. Tačiau nuosekliomis Finansų ministerijos, LR Vyriausybės kanceliarijos ir CPVA pastangomis, institucijos šiais metais jau pereina prie naujos planavimo sistemos.
Sukurta įvairių metodologijų, rekomendacijų, skaičiuoklių
Pasak pašnekovės, svarbu pabrėžti, kad abi aukščiau minimos reformos buvo tiek ankstesnės, tiek dabartinės vyriausybių strateginių planų portfeliuose.
„Toks tęstinumas tik įrodė, kad projektas šaliai yra nepaprastai svarbus ir reikalingas. Įvairiais projekto įgyvendinimo etapais buvo atlikta strateginio ir planavimo sistemų analizė, biudžeto išlaidų peržiūros, sukurta naujų sistemų struktūra ir teisinis reglamentavimas, įdiegta daug įrankių, padėsiančių institucijoms sklandžiai pereiti prie naujos sistemos ir veikti joje.
Pateikiami pavyzdžiai: investicijų į strateginius pokyčius valdymas viename valstybės investiciniame portfelyje taikant projektinį pokyčių planavimo ir įgyvendinimo valdymo principą, investicijų naudos ir efektyvumo vertinimas programos mastu, viso turto ekonominio naudingumo ciklo kaštų vertinimo metodas, strateginių tikslų pasiekimo vertinimo rodiklių rinkiniai, strateginių pokyčių ilgalaikio finansinio poveikio vertinimo įrankiai ir kt.
Tam, kad mes, kaip valstybė, išmoktume kitaip planuoti, taip pat kitaip valdyti biudžetą, buvo sukurta daug įvairių įrankių.
Kitaip tariant, tam, kad mes, kaip valstybė, išmoktume kitaip planuoti, taip pat kitaip valdyti biudžetą, buvo sukurta daug įvairių įrankių: metodologijų, rekomendacijų, skaičiuoklių“, – aiškina CPVA atstovė.
Kad būtų užtikrintas tęstinumas, CPVA paskirta Finansų ministerijos metodinės pagalbos centru, palaikančiu visus sukurtus įrankius ir teikiančių konsultacinę pagalbą institucijoms.
Leido prioretizuoti suplanuotus darbus, veiklas
Įgyvendinto projekto naudą, anot J. Šarmavičienės, pajuto visas viešasis sektorius. „Jei kalbėtume apie valstybinį ir regioninį planavimą, šioje srityje ilgą laiką buvo šiokia tokia painiava. Šalyje buvo susiformavę net šeši lygiagretūs planavimo procesai, kuriems vadovavo šešios skirtingos institucijos ir kurių metu tos pačios institucijos planavo iš esmės tuos pačius dalykus tam pačiam laikotarpiui, tam pačiam biudžetui.
Įgyvendinamo projekto tikslas buvo integruoti visus procesus ir sukurti vieną nacionalinę strateginę ir lėšų planavimo sistemą – kitaip tariant, siekėme, kad valstybė turėtų vieną esminį strateginį dokumentą, kuriame visos institucijos kartu susitartų dėl bendrų šalies strateginių tikslų ir investavimo prioritetų, išteklių paskirstymo“, – teigia pašnekovė.
J. Šarmavičienė pasakoja, kad 2020 metais buvo priimtas strateginio valdymo įstatymas, o tvirtinsimas 2022 metų biudžetas jau bus visai kitokios struktūros nei ankstesnieji.
2022 metų biudžetas jau bus visai kitokios struktūros nei ankstesnieji.
„Nuo kitų metų valstybės biudžete aiškiai atskiriamos lėšos, skirtos strateginiams pokyčiams, nuo lėšų, būtinų einamajai šalies veiklai įgyvendinti. Kitaip tariant, nuo šiol žinosime, kiek mums kainuos vienas ar kitas strateginis pokytis, kurį mes norime įgyvendinti per ateinančius dešimt metų, ir kiek mes išleidžiame būtinųjų veiklų palaikymui. Toks aiškumas viešajam sektoriui leis dirbti dar efektyviau ir skaidriau“, – teigia pašnekovė.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR vidaus reikalų ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – Informavimas apie veiksmų programą“.
