Priminė Vokietijos kario liudijimą
Katynės žudynes priminė vienas „Facebook“ vartotojas, prieš kelias savaites savo paskyroje pasidalinęs rusiškai surašyta kažkieno apklausos protokolu.
„RIA Novosti“ praneša, kad Katynėje lenkus šaudė ne NKVD, o naciai“, – prie keturių jos kopijų pakomentavo vyras.
Toliau įraše teigiama, esą „lenkų karininkus Katynėje 1941 m. sušaudė naciai, o ne sovietų NKVD darbuotojai – tai 1945 m. įrodė nužudytų lenkų laidojimo dalyvis, vėliau vokiečių „specialiųjų operacijų“ bataliono narys Arno Dure“.
Šis čia pat pacituotas: „Dieną miegojome, o vakare ir naktį dirbome kasdami duobes. SS daliniai atveždavo žmones automobiliais ir sumesdavo juos į 15-20 metrų gylio griovį.“
Vokiečių karys esą pasakojo, kaip 1943 m. grįžęs namo per atostogas laikraščiuose pamatė didžiulio kapo nuotrauką.
„Po nuotrauka buvo parašyta, kad visai tai padarė rusai. Sakiau mamai, kad to nepadarė vokiečiai, bet mama manimi nepatikėjo“, – įraše cituojamas A.Dure.
Bet cituojamame dokumente rašoma kitaip. Protokole aiškiai matyti frazė: „Pasakiau motinai, kad tai padarė ne rusai, o vokiečiai, bet motina manimi nepatikėjo“.
„Apie tai rašiau daugiau kaip 15 metų, – toliau cituojamas specialiųjų pajėgų karys. – Žinoma, lenkus Katynėje sušaudė naciai. Tai turi būti pripažinta nacionaliniu lygmeniu, juo labiau kad vieninteliame teismo sprendime dėl Katynės gana aiškiai pasakyta, jog lenkus 1941 m. rudenį sušaudė naciai.
Šiais laikais žaisti su lenkais ir Goebbelso versija yra tiesiog juokinga.“
Lietuvio paskebtas tekstas iš dalies sutampa su šiuo anglišku, devyniomis dienomis anksčiau pasirodžiusiu viename rusiško socialinio tinklo „Vkontakte“ puslapyje, kurio pagrindinėje nuotraukoje yra vien Georgijaus juostelė. Palikta ir ta pati klaida: vokiečio pavardė vienoje vietoje parašyta Dure, kitoje – Duret.
Rašė net Ispanijos dienraštis
„Google“ paieškojus informacijos pagal cituojamo vyro pavardę ir vietovės pavadinimą („Arno Dure Katyn“), išmetamas ir minėtas „RIA Novosti“ straipsnis.
Jame rašoma, esą Federalinė saugumo tarnyba (FSB) paskelbė unikalius archyvinius dokumentus su liudijimais apie Katynės tragediją.
„1941 m. Katynėje lenkų karininkus masiškai šaudė hitlerininkai, o ne SSRS NKVD (Vidaus reikalų liaudies komisariato) darbuotojai, taip dar 1945 m. per Leningrado procesą liudijo tiesioginis nužudytų lenkų laidojimo dalyvis, vėliau – „specialiosios paskirties“ bataliono, siautėjusio Leningrado srityje Didžiojo Tėvynės karo metais, narys Arnaud Duret“, – pažymėjo „RIA Novosti“.
Naujienų agentūra pranešė, kad Sankt Peterburgo ir Leningrado srities FSB valdyba perdavė Sankt Peterburgo centriniam valstybiniam archyvui dokumentus, susijusius su 1945-1946 m. Leningrade vykusiu nacių nusikaltėlių, kaltų dėl masinių civilių gyventojų egzekucijų okupuotose teritorijose, teismu.
Šioje medžiagoje yra vieno Leningrado karinės apygardos karinio tribunolo posėdžio, kuriame A.Duret liudijo ir Katynės tema, protokolo fotokopija.
Jas galima rasti ir „RIA Novosti“ kanale susirašinėjimų programėlėje „Telegram“. Prie nuotraukų pridėtas tekstas, kuriuo dalijamasi socialiniuose tinkluose ir kurio vertimą paskelbė minėtas „Facebook“ vartotojas.
Naujienų agentūros žinutėje priminta, jog Lenkija kasmet balandžio 13-ąją mini Katynės aukų atminimo dieną. Tą dieną 1943 m. Vokietijos propagandos ministerija, vadovaujama Josepho Goebbelso, pranešė, kad miške Smolensko srityje buvo rasta masinė lenkų karininkų, kuriuos sušaudė NKVD, kapavietė.
Raudonajai armijai išvadavus Smolenską buvo sukurta sovietų komisija, kuri po savo tyrimo padarė išvadą, kad lenkus Katynėje 1941 m. rudenį nužudė vokiečių okupacinės pajėgos.
Leningrado proceso metu A.Duret pasakojęs, kad nuo 1940-ųjų pusantrų metų praleido kariniame kalėjime Vokietijos Torgau mieste.
Po to jis kartu su daugeliu kitų kalinių buvęs išsiųstas į mišką netoli Katynės, kur esą kasė masinius kapus. Esesininkai tariamai nužudytuosius atvežė 15-20 sunkvežimių. A.Duret paskaičiavo, kad taip buvo užkasta 15-20 tūkst. kūnų.
Tokį liudijimą galima perskaityti protokolo kopijose, kuriomis dalijamasi internete. Šiuos jo žodžius anuomet perdavė ir „Pravdos“ specialusis korespondentas Pavelas Luknickis.
Apie šį liudijimą informavo ir Baltarusijos valstybinės televizijos kanalas „Belarus-1“. Abu pranešimai pasirodė balandžio 11-ąją, likus porai dienų iki žudynių metinių minėjimo.
Žinią pasigavo ir antras pagal dydį Ispanijos dienraštis „El Pais“ – balandžio pabaigoje jo portalo angliškoje versijoje buvo publikuotas netrumpas straipsnis apie tai, kad „Rusija perrašo 22 tūkst. lenkų, nužudytų sovietų pajėgų Antrojo pasaulinio karo metais, istoriją“. Jame pateikta ta pati informacija – kad archyvui perduoti išslaptinti dokumentai apie žudynes.
Net SSRS pripažino kitą versiją
A.Duret liudijimas buvo pristatytas kaip naujiena. Bet per apklausą pateikti atsakymai tokie nėra. Jie jau buvo aprašyti, pavyzdžiui, šiame 2020 m. rudenį tinklalapyje „Fontanka“ pasirodžiusiame straipsnyje. Jame akcentuota ne vokiečio pateikta informacija – daugiau kalbėta apie patį Leningrado procesą.
Jis buvo vienas iš teisiamųjų 1945-1947 m. įvairiuose SSRS miestuose vykusiuose teismuose, kaip ir kiti, kaltintas žudynėmis Leningrado regione 1943-1944 m. Per apklausas iškilo ir Katynės tema.
Įvairių šalių istorikai A.Duret liudijimus vertina kaip melagingus. Greičiausiai dėl pateiktos informacijos jis buvo nubaustas sunkiaisiais darbais, nors dauguma kaltinamųjų buvo pakarti. Dar daugiau – 1954 m. repatrijavęs į Vokietiją vyras atsiėmė savo teiginius, mat esą taip kalbėti buvo priverstas.
Panašu, kad liudijimas neįtikino net sovietų. A.Duret kalba turėjo tapti savotiška jo liudijimo Niurnbergo tribunole repeticija, bet galiausiai jis taip ir nebuvo ten nuvežtas, mat teisme atvirai šaipėsi, juokėsi net tardamas baigiamąjį žodį.
Apklausiamojo žodžiuose buvo akivaizdžių nesutapimų. Pavyzdžiui, jis buvo įsitikęs, kad Katynė tuo metu buvo Lenkijoje. Kitaip tariant, jis galvojo, kad 1941 m. rudenį masinius kapus kasė šioje šalyje, nors realiai turėjo būti SSRS. Bet keliomis akimirkomis anksčiau vyras sakė, kad į SSRS buvo išsiųstas 1942 m.
Protokole užfiksuota, kad nužudytiesiems palaidoti buvo kasami 15-20 m gylio grioviai. Tačiau iš archyvinių nuotraukų matyti, kad kūnai buvo sumesti į vos kelių metrų gylio duobes.
Liudijimas nebuvo plačiai nušviestas nei sovietų, nei Vakarų žiniasklaidoje.
1990 m. balandžio 13 d. naujienų agentūra TASS pranešė, jog istorikai rado dokumentus, kad 15 tūkst. lenkų karininkų, laikytų sovietų stovyklose, 1940-aisiais buvo perduoti NKVD. Vėlesnių duomenų apie jų buvimą nebebuvo.
„Atskleista archyvinė medžiaga leidžia daryti išvadą, kad (SSRS valstybės saugumo generalinis komisaras, buvęs NKVD vadas Lavrentijus) Berija, (NKVD vadas Vsevolodas) Merkulovas ir jų pavaldiniai buvo tiesiogiai atsakingi už žiaurumus Katynės miške.
Sovietai, labai apgailestaudami dėl Katynės tragedijos, pareiškia, kad tai buvo vienas didžiausių stalinizmo nusikaltimų“, – pažymėta žinutėje.
2010-ųjų pabaigoje, minint 70-ąsias tragedijos metines, Rusijos Valstybės Dūma paskelbė pareiškimą, kuriame žudynes pavadino totalitarinės valstybės savivalės aktu, stalininio režimo nusikaltimu ir išreiškė gilią užuojautą aukoms.
Tais pačiais metais prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Josifo Stalino kaltę dėl šio nusikaltimo.
Tuomečio Rusijos prezidento Boriso Jelcino nurodymu Lenkijos vadovui Lechui Valensai buvo perduotas 1940 m. kovo 5 d. Visasąjunginės bolševikų partijos Centro komiteto Politinio biuro posėdžio protokolas. Būtent šiame posėdyje buvo nuspręsta pavesti NKVD svarstyti lenkų karininkų bylas ir juos sušaudyti. Informaciją apie tai galima rasti įvairiuose atviruose šaltiniuose, įskaitant ir „RIA Novosti“.
Katynės byloje jau išslaptinta apie 4 mln. dokumentų. Lenkijos pusei buvo perduota 1 mln. lapų. Tad į klausimą, kas stovi už Katynės žudynių, jau seniai atsakyta.
Naciai žudė kitur
Katynė šiuo metu yra Rusijos teritorijoje prie Dniepro, netoli Smolensko. Į pietryčius nuo jos plyti miškas tokiu pačiu pavadinimu. Čia 1940 m. pavasarį buvo įvykdytos masinės žudynės, kurių metu sušaudyta daug Lenkijos valstybės pareigūnų. Iš viso – apie 22 tūkst. žmonių.
Skaičiuojama, kad iš jų 8 tūkst. buvo karininkai, įkalinti per 1939 m. sovietų invaziją į Lenkiją, 6 tūkst. – policijos pareigūnai, likusieji 8 tūkst. lenkų inteligentai, kuriuos sovietai laikė „žvalgybos agentais ir žandarais, šnipais ir diversantais, buvusiais žemvaldžiais, fabrikų savininkais ir valdininkais“.
Masinius kapus aptiko vokiečiai (apie tai paskelbė 1943 m. balandžio 13 d). SSRS žudynėmis apkaltino Vokietiją. Lenkijos emigracinė vyriausybė savo ruožtu kreipėsi į Raudonąjį Kryžių, prašydama ištirti nusikaltimą. Tačiau, sovietams prieštaraujant, ši organizacija negalėjo pasiųsti savo komisijos į Katynę.
Vokietijos sukviesta tarptautinė komisija, galėjusi iškasti kūnus, nustatė, kad nusikaltimas buvo įvykdytas ne vėliau kaip 1940 m. gegužę, t. y. iki Vokietijos-SSRS karo pradžios, todėl jį galėjo įvykdyti tik pastaroji.
Maskva jau tuomet skelbė, kad žudynes įvykdė vokiečiai. 1939 m. pasidalijusios Lenkiją, SSRS ir Vokietija ją užpuolė. Kai vokiečiai žudė žydus ir lenkus vakariniuose regionuose, Raudonoji armija įkalino tūkstančius lenkų karininkų, policininkų, inteligentijos atstovų.
JAV, kai buvo aptiktos masinės kapavietės, laikėsi nesikišimo politikos. Tačiau 1951 m. Senatas sudarė specialią komisiją, kuri 1952 m. patvirtino SSRS atsakomybę.
Taip pat skaitykite: Amerikiečiai pusę amžiaus slėpė žinoję, kas yra Katynės žudynių kaltininkas
Atstovų rūmai sudarė komitetą žudynėms tirti, vadovaujamą respublikono Ray J. Maddeno. Komitetas vienbalsiai nusprendė, kad už egzekucijas atsakingas NKVD, ir rekomendavo pradėti teismą Tarptautiniame Teisingumo Teisme.
Išvada: platinamas beveik 80 metų senumo liudijimas, esą lenkų karininkų, policininkų bei inteligentų žudynes Katynės miške įvykdė naciai, yra nepagrįstas ir atitinkantis versiją, kurios buvo laikomasi sovietmečiu. Iš paties liudijimo galima suprasti, kad jis buvo melagingas, nes ne tik jį pateikęs Vokietijos karininkas vėliau atsiėmė savo žodžius, bet ir pati SSRS bei dabartinės Rusijos valdžia yra pripažinusios, kad už tragediją atsakinga NKVD.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
