Primename, kad Vilnius Europos kultūros sostine (VEKS) buvo 2009 metais. VEKS renginius lydėjo skandalai ir įtarimai lėšų švaistymu.
Reakcija į pasaulines tendencijas – lėta
Kultūra ir kultūrinė ekonomika šiuo metu yra vienas sparčiausiai augančių Europos ekonomikos sektorių, kurio indėlis į bendrąjį vidaus produktą skaičiuojamas šimtais milijardų eurų, o kūrybinių industrijų įmonių ekonominis efektyvumas yra didesnis už viso privataus verslo ekonominio efektyvumo vidurkį.
Vis dažniau suvokiama, jog kūrybinis ir kultūrinis sektorius daugelyje valstybių, įskaitant ir Lietuvą, jau nebeturi būti vertinamas kaip paramos gavėjas ar apčiuopiamo pelno neduodanti švietimo ir ugdymo priemonė.
Vis dažniau suvokiama, jog kūrybinis ir kultūrinis sektorius daugelyje valstybių, įskaitant ir Lietuvą, jau nebeturi būti vertinamas kaip paramos gavėjas ar apčiuopiamo pelno neduodanti švietimo ir ugdymo priemonė.
„Žvelgiant į Kauno kultūros ateitį ir siekiant sėkmingų rezultatų, galiu drąsiai pripažinti, kad Kaune visais lygmenimis palyginti gerai išplėtotas šio ūkio sektoriaus specialistų rengimas, atliekami šios srities moksliniai tyrimai, o studijų personalas – Lietuvoje ir pasaulyje pripažinti menininkai ir kūrėjai.
Visgi Kauno kultūros sistemoje esama ryškių trūkumų, kylančių iš lėto reagavimo į pasaulines tendencijas, kultūros rinkos pokyčius, nepakankamo socialinių ir verslo partnerių integravimo į studijų procesą ir mokslinę bei meninę veiklą, taip pat elementaraus lėšų stygiaus ir nepakankamai gerai pritaikytos infrastruktūros.
Norint užtikrinti Kauno kultūros konkurencingumą Lietuvos, Baltijos šalių ar Europos mastu, reikia nuveikti daugybę smulkių ir reikšmingų darbų“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus vedėjas Albinas Vilčinskas.
Kultūros įstaigų tinklą būtina optimizuoti
2012 m. buvo atlikta Kauno miesto kultūros sektoriaus įtakos regiono savitumui tiriamoji studija, kuri atskleidė ne tik kultūrinį Kauno klimatą, miesto gyventojų poreikius, bet ir pateikė miesto savivaldybės administracijai galimus sprendimus, kuria linkme galima nukreipti savivaldybės valdomą kultūros sritį.
Studijos rengėjai atkreipė dėmesį, jog Kaune esantis tradicinis kultūros sklaidos modelis nebeatitinka šiuolaikinių visuomeninių poreikių – būtina optimizuoti kultūros įstaigų tinklus, modernizuoti kultūros infrastruktūrą, skatinti kūrybiškumą, inovacijas ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą.
„Atskleistos problemos – infrastruktūros nepakankamumas, finansavimo trūkumas ir kt. – išryškino esminį trūkumą. Kauno miestas iki šiol neturi aiškios, į perspektyvas nukreiptos kultūros politikos strategijos, kurios būtų laikomasi neatsižvelgiant į politinę aplinką. Būtent Kauno miesto kultūros strategijos paruošimas, rengiantis 2014–2020 metų darbams, ir numatomas parengti per paskutinius du 2013 m. ketvirčius“, – pabrėžė A. Vilčinskas.
Kultūros ir turizmo plėtros skyrius kultūros politikos strategiją kurs remdamasis Kauno kultūros sektoriaus įtakos regiono savitumui tiriamoji studijos siūlomais sprendimais, svarbiausiomis nacionalinės politikos nuostatomis, Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, ES politikos nuostatomis ir programa „Creative Europe“, Kauno miesto Kultūros ir meno tarybos strategijos ir kitomis pažangiomis kultūros strategijos gairėmis.
Pagrindas – ES pinigai
„Skyrius siekia sukurti modernią, į perspektyvą ir inovacijas nukreiptą, sumanios ir aktyvios visuomenės kultūros sistemą. Strategijos parengimo terminas derinamas su ES finansinės paramos programavimo laikotarpiu, todėl strategija bus ir skirta 2014–2020 metų laikotarpiui“, – sakė Albinas Vilčinskas.
Įgyvendinant partnerystės principą ir siekiant kuo plačiau į Strategijos rengimą įtraukti įvairius visuomenės atstovus, 2013 metų paskutiniame ketvirtyje bus surengtas Strategijos prioritetų viešasis aptarimas, per kurį bus pristatyti ir su plačiąja visuomene aptarti Strategijos prioritetai.
Tam, kad kultūra taptų prioritetine sritimi, rengiamoje strategijoje ketinama numatyti Kauno miesto biudžeto dalies, skiriamos kultūrai, didinimą, mokesčių mažinimą kūrybinių industrijų veikloms, biudžetinių įstaigų optimizavimą, verslo įtraukimą į mecenavimo veiklą, Kauno kultūros fondo įkūrimą.
 |
| Šventė Kaune |
Tikslas – tapti Europos kultūros sostine
Išskirtinę reikšmę strategijoje turės Kauno tarptautinio pripažinimo programos. 2018 m. Kaune planuojama rengti išskirtinę šventę, skirtą Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui. Tais pačiais metais ketinama siekti Lietuvos kultūros sostinės vardo. Strategijoje taip pat bus numatytas Kauno siekis 2022 m. tapti Europos kultūros sostine.
„Tai yra vienas prestižiškiausių ir matomiausių Europos kultūros renginių. Kaunui tai taptų nepakartojama galimybė atgaivinti miestą ir išgarsinti jį tarptautiniu mastu, plėtoti verslą, turizmą, skatinti didžiuotis savo miestu ir jame esančiu kultūriniu gyvenimu. Siekiant tarptautinės sėkmės planuojamas bendradarbiavimas su tais pačiais metais Europos kultūros sostine tapsiančiu Liuksemburgu“, – teigė A. Vilčinskas.
Pasak Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus vedėjo, iki 2018 metų planuojama Kauno tarpukario architektūrą ir Naujamiestį įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Taip pat – iki 2018 metų Kauno tarpukario architektūrą pažymėti Europos paveldo ženklu.
Norint pasiekti strategijoje numatytų tikslų, pirmas ir pats svarbiausias darbas – Europos kultūros sostinės programos įtraukimas į Kauno miesto ilgalaikį strateginį planą.
