Skaičiai kalba patys už save: perėjus prie centralizuotos buhalterinės apskaitos, po kelerių metų miestas sutaupys iki pusantro milijono eurų kasmet. Kaune veikiančių kultūros, švietimo ir socialinių paslaugų biudžetinių įstaigų, turinčių etatiniu darbuotojus, buhalterinė apskaita per praėjusius metus miestui kainavo daugiau kaip 2,5 mln. eurų.
Šiuo metu diegiamos naujovės jau kitąmet sumažins kaštus maždaug 800 tūkst. eurų, o po kelerių metų ekonominis efektas išaugtų dvigubai.
Šiuo metu diegiamos naujovės jau kitąmet sumažins kaštus maždaug 800 tūkst. eurų, o po kelerių metų ekonominis efektas išaugtų dvigubai.
Tai patvirtino neseniai parengta studija. Tyrimo metu apklausti 179 Kauno biudžetinių įstaigų vadovai ir buhalteriai. Įvertinus, kaip dabar įstaigose vykdoma buhalterinė apskaita, prieita prie neišvengiamų alternatyvų – efektyvinti finansų valdymo procesus juos centralizuojant.
Šiai dienai visose Kauno biudžetinėse įstaigose yra daugiau kaip 200 buhalterių etatų, o išlaidos buhalterinei apskaitai vienoje įstaigoje per metus vidutiniškai atsieina apie 14 tūkst. eurų. Šie kaštai ilgainiui sumažės labiau nei perpus buhalterinę apskaitą pavedus specialiai šią funkciją atliekančiai biudžetinei įstaigai „Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“.
Miestas turi įsigijęs patikimą ir šiuolaikinius standartus atitinkančią programinę įrangą „Finansų valdymo ir apskaitos sistema“. Iki šiol ji įdiegta iš viso jau 25 įstaigose (sporto mokyklose, kultūros, sveikatos bei socialinių paslaugų biudžetinėse įstaigose), o nuo balandžio naujovės palies dar 17 organizacijų.
Nuo liepos 1 d. planuojama pajungti visas Kauno mokyklas, o spalį – galiausiai ir vaikų darželius. Visų biudžetinių įstaigų buhalteriai jau išklausė mokymų kursą, kurio metu gilinosi į naujos buhalterinės programos plonybes.
„Tikslingas ir taupus lėšų panaudojimas yra reikšmingas pastarojo meto pokytis Kaune, bet ne vienintelė priežastis procesams optimizuoti. Svarbu ir tai, kad čia sumažėja žmogiškų klaidų tikimybė. Finansų valdymas taps kur kas skaidresnis, o išlaidos – matomos vienoje vietoje. Tai užtikrins aiškesnę įstaigų atskaitomybę, tad nenuostabu, jog kai kam tokios naujovės gali sukelti prieštaringų vertinimų“, – argumentavo Kauno miesto mero patarėja Neringa Ivanauskienė.
Pasak jos, permainos yra būtinos, nes pilną finansavimą iš miesto biudžeto gaunančios įstaigos dabar gerokai atitrūkusios nuo šiandieninių vadybos realijų ir atsilieka šiuolaikiško organizacijų vystymosi požiūriu.
Šiuo metu naudojama iš viso net 17 skirtingų buhalterinės apskaitos programų, kurių išlaikymas atsieina daug brangiau nei kainuotų pasitelkus vieningą finansų valdymo paketą. Be to, apie stagnaciją liudija ir faktas, jog 6,5 proc. biudžetinių įstaigų savo buhalterinei apskaitai vis dar naudoja „Excel“ programą.
„Vienas iš teigiamų rezultatų, kuriuos atneš šios permainos – Kauno miesto administracija pažadėjo sutaupytas lėšas skirti mokyklų ir vaikų darželių infrastruktūrai bei ugdymo kokybei gerinti. Tai reiškia, kad optimizavus buhalterinę apskaitą, finansavimas visų Kauno mokyklų ir darželių išlaikymui gerokai padidėtų“, – įvertino Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos direktorius ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kauno skyriaus vadovas Erikas Griškevičius.
Pasak direktoriaus, jo vadovaujama gimnazija veikia dviejose skirtingose miesto vietose, o finansinę apskaitą vykdo viena buhalterė. Tai įrodo, kad ši funkcija gali būti pilnavertiškai atliekama ir nuotoliniu būdu.
Pasak N.Ivanauskienės, biudžetinių įstaigų vadovams nėra nė menkiausio pagrindo nuogąstauti dėl artėjančių naujovių. Net jei buhalterinės apskaitos specialistai susiburtų po vienu stogu, įstaigų administracijų darbas ilgainiui vis tiek taps spartesnis ir paprastesnis, mat daugelį procesų numatyta kompiuterizuoti: visi apskaitai reikiami dokumentai bei duomenys buhalterijai bus pateikiami internetu.
Tiesa, pasigirdo ir kitokių nuomonių dėl šios reformos. Kol buhalteriją tvarkosi kiekviena mokykla atskirai, ji kiekviena savo nuožiūra gali išleisti ir sutaupytas lėšas. Centralizavus šias funkcijas, to daryti nebebus įmanoma. Kad taip mokyklų vadovai neteks dalies autonomijos, konkurenciją tarp mokyklų didinančio įrankio.
Kai kurių Kauno mokyklų, ypač turinčių geresnį vertinimą tarp mokinių, jų tėvelių, direktoriai baiminasi, kad ilgainiui reforma suvienodins visas švietimo įstaigas, jos taps vidutinybėmis. Ar nereikėtų elgtis kitaip: leisti bėgti į priekį pirmaujančioms, geriau ūkiškai besitvarkančioms, ir ieškoti priežasčių, kodėl atsilieka kitos?
