Iki šiol didelį dėmesį skyrusi „Svajonių kiemo“ bei Paveldotvarkos programoms, Kauno miesto savivaldybė imasi naujos iniciatyvos. Skaičiuojama, kad ji aktuali beveik pustrečio tūkstančio namų ūkių, kurie vis dar neprisijungę prie miesto tinklų ar neturi nuotekų valymo įrenginių.
Pagrindinis tikslas – padėti miestui galutinai atsikratyti taršos šaltinių, kuomet į aplinką patekusios buitinės nuotekos daro tiesioginę žalą pro Kauną tekantiems upeliams bei kitoms teritorijoms.
Be to, siekiama prisidėti prie bendro gyventojų gerbūvio, sudarant galimybes naudotis išvystyta ir kokybiška paslauga mieste.
Naujai startuojanti Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros tvarkymo programa praėjusią savaitę sulaukė vieningo Kauno miesto tarybos pritarimo.
Vieno būsto prijungimui prie geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros miestas skirs iki 3 tūkst. eurų, o jungiantis tik prie vieno iš tinklų (vandentiekio arba nuotekų) – iki 1500 eurų. Programoje numatyti ir nuotekų siurblio pirkimo bei montavimo darbai, jeigu tai reikalinga. Vieno prietaiso įrengimui gali būti skiriama iki 300 eurų.
Programą numatyta įgyvendinti per artimiausius dvejus metus. Šiems metams miesto biudžete suplanuoti 600 tūkst. eurų, o kitąmet sumą ketinama didinti beveik keturiskart – iki 2,2 mln. eurų.
Per artimiausius kelis mėnesius planuojama paskelbti kvietimus būstų savininkams dalyvauti programoje ir teikti paraiškas finansavimui gauti.
Įvertinus pateiktus dokumentus ir priėmus palankų sprendimą dėl kompensavimo, toliau seks rangovų paieškos. Galiausiai savivaldybė finansuos atliktus darbus.
Kontrolė davė rezultatų
Per pastaruosius kelerius metus Kauno mieste išskirtinis dėmesys skirtas būtent upelių taršai – atlikta gerokai virš pusantro tūkstančio reguliarių ir neplaninių patikrų. Nustatyta nemažai atvejų, kuomet gyventojai aplaidžiai tvarko nuotekas, nenaudoja valymo įrenginių.
Nuo 2020-ųjų pavasario specialistų akiratyje atsidūrė per 4 tūkst. savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų. Šiuo metu jų skaičius sumažėjęs beveik perpus.
Tvarkytis kauniečius paskatino reguliarios vietinių nuotekų sistemų ir valymo įrenginių patikros, neplaniniai apsilankymai būstuose ir netgi požeminė žvalgyba georadaru. Rezultatas: virš tūkstančio gyventojų prašymų dėl prisijungimo prie miesto centralizuotų tinklų, kiti – sudarė sutartis su legaliais nuotekų išvežėjais.
„Amalės, Girstupio ir Gričiupio upelių, Nemuno bei Neries tarša – dešimtmečio ekologinė problema. Jau kelerius metus miestas ją intensyviai sprendžia. Ligšioliniai rezultatai nuteikia pozityviai, tačiau, norint dar didesnio proveržio, reikia papildomų veiksmų. Būtent tam skirta Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros tvarkymo programa. Tai miesto paskatinimas ir pilnavertiškas prisidėjimas, kad ateities Kaune gyventume švariau. Paprastai tariant, savivaldybės kolegos beldžiasi ne tik į gyventojų namų duris, bet ir sąžinę“, – sako Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis, pabrėždamas pristatomų naujovių paprastumą ir patrauklumą.
Pasak vicemero, užfiksavus piktybiškus atvejus, aplinkos teršėjai neišvengdavo administracinės atsakomybės. Vis dėlto šiandien Kaune vingiuojantys upeliai jau kur kas skaidresni nei buvo prieš kelerius metus – jų krantuose nebejaučiamas aitrus tvaikas.
Parama arba patikrinimai
Savivaldybės specialistai sako, kad savarankiškai nuotekas tvarkantiems kauniečiams teliks dvi išeitys: pasinaudoti miesto investicijomis ir jungtis prie centralizuotų tinklų arba susitaikyti su nuolat organizuojamais reguliariais patikrinimais.
Nustačius neatsakingo elgesio atvejus ir įvertinus žalą aplinkai, už privačioje valdoje netinkamai veikiančius valymo įrenginius ar nederamai utilizuojamas nuotekas gresia administracinė atsakomybė – iki 600 eurų. Didesnio masto nusižengimai perduodami aplinkosaugininkams, o piniginė baudos gali siekti ir 1,5 tūkst. eurų.
Problematiškiausi taškai Kauno mieste – senos statybos namų kvartalai Šančiuose, Gričiupyje, Vilijampolėje, Panemunėje bei Aleksote. Čia išaiškinta kelios dešimtys piktybinių atvejų, kai gyventojai „taupė“ gamtos sąskaita. Patikrų metu rasta į upelių šlaitus išvestų nuotekų vamzdžių, netinkamai įrengtų srutų duobių, betoninio dugno neturinčios talpyklos tapusios tiesioginiu dirvožemio ir aplinkos taršos tašku.
Gamtos ir upelių teršėjų paieškos vykdomos kiekvieną savaitę. Pasirinktas teritorijas žvalgo savivaldybės Aplinkos apsaugos ir Viešosios tvarkos skyrių specialistai, seniūnijų atstovai bei gamtosaugininkai.
